Metų pabaigoje apsikeitimas įvairiais duomenimis internetu suaktyvėja. IT specialistai perspėja:
didesnis eismas internete padidina interneto incidentų ir praradimų tikimybę. Šiuo metu reikia
pasisaugoti ne tik nuo tyčinių interneto nusikaltėlių atakų, bet ir nuo netyčinių nuostolių. 2014-ųjų pabaiga internetu veikiantiems sukčiams siūlo dar vieną temą – euro įvedimą. Tai gali
paskatinti kurti specialius su naujos valiutos atėjimu susijusius sukčiavimo modelius.
Metų pabaigoje apsikeitimas įvairiais duomenimis internetu suaktyvėja. IT specialistai perspėja:
didesnis eismas internete padidina interneto incidentų ir praradimų tikimybę. Šiuo metu reikia
pasisaugoti ne tik nuo tyčinių interneto nusikaltėlių atakų, bet ir nuo netyčinių nuostolių. 2014-ųjų pabaiga internetu veikiantiems sukčiams siūlo dar vieną temą – euro įvedimą. Tai gali
paskatinti kurti specialius su naujos valiutos atėjimu susijusius sukčiavimo modelius.
Labiau nei Kalėdos aistrina politika
Metų sandūros laikotarpiu suaktyvėja įvairių duomenų judėjimas internetu. „Pavojų prarasti duomenis šiuo laikotarpiu tikrai padaugėja – rizika išauga. Kur kas dažniau galima tikėtis ir tiesiog netyčinių duomenų praradimų ar iškraipymo, – sako IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovės „Synergy Consulting“ vadovas Tyrūnas Jokubauskas.
Vis dėlto, nors interneto erdvėje sezoniškumas nepastebimas, programišiai tikrai neatsitrauks nuo savo pomėgių, o jų veiklos paskatos išliks tos pačios.
Programišius, pasak T. Jokubausko, veikti skatina keletas veiksnių. Dalis jų pasiduoda egocentriniams motyvams – nori pasirodyti prieš kitus tokius pačius, parodyti savo galimybes. Kiti veikia, turėdami finansinį motyvą. Noras užsidirbti yra nuolatinis – nepasižymi sezoniškumu ar priklausomybe nuo ypatingų aplinkybių. Pasitaiko ir politinių motyvų – jie susiję su kokiais nors politiniais, nacionaliniais, ypač tarptautiniais, įvykiais.
„Jei šalies Prezidentė aštriau pasisakė prieš Rusijos politiką, tai gali išprovokuoti Rusijos programišius „pulti lietuvius“. Tarkim, estai sugalvojo išmontuoti sovietmečio paminklus, ir tai iššaukė Rusijos interneto įsilaužėlius pranikti į Estijos valstybinius interneto tinklus. Nebūtinai tokie programišiai priklauso specialiosioms tarnyboms ar dirba pagal Rusijos vyriausybės užsakymą. Jie tiesiog bando šitaip išreikšti savo politines pažiūras“, – dalijasi pastebėjimais „Synergy Consulting“ vadovas.
Perspėja apie galimus sukčius
Nors euro įvedimas ir nesuaktyvins programišių, tačiau sukčiavimo atvejų greičiausiai sulauksime. Be to, Kalėdiniu laikotarpiu žmonės linkę atsipalaiduoti, tampa patiklūs. Tai itin palanku sukčiams. T. Jokubauskas pataria išlikti budriems: „Tikėtina, kad padaugės sukčiavimo atvejų. Tai – ne programišių, o gabių, gerai kitų žmonių psichologiją bei įpročius, dirbant kompiuteriu, suprantančių ir pasipelnyti siekiančių žmonių veiklos sritis. Gali atsirasti įvairių svetainių, kurios siūlys perskaičiuoti turimus pinigus ar kainas, prieš tai paprašius įvesti tam tikrus asmens duomenis. Tai kam nors bus proga surinkti informaciją apie jų turimas pajamas“.
Anot T. Jokubausko, valiutos keitimo metu atsiranda sukčių, kurie vaikšto po butus ir siūlo senutėms surašyti pinigus, prašo duoti užsirašyti banknotų numerius. Panašius metodus galima naudoti ir virtualioje erdvėje. Juolab, kad pasitaiko aktyvių ir smalsių žmonių, kurie turi tam tikrų kompiuterinio raštingumo įgūdžių. Internetinėje parduotuvėje jie gal ir geba apsipirkti, tačiau daugelio žinių jiems trūksta, todėl sukčiai gali išnaudoti šių žmonių silpnybes.
„Litus keičiant eurais, tokie žmonės gali sulaukti laiškų, kuriuose prašoma įrašyti savo asmeninius duomenis tam tikruose tinklalapiuose. Jų gali būti prašoma nurodyti sąskaitos prisijungimo duomenis, žadant ją apsaugoti. Gali būti aiškinama, kad pateikus asmeninius duomenis bus apsaugota pensijos ar indėlių konvertavimo sistema ir panašiai“, – spėja IT ekspertas. Jei žmonės negalvodami darys tai, ko jų prašoma, vieną dieną gali rasti sukčių ištuštintas sąskaitas.
Pravartu apsisaugoti
Metų pabaigoje išaugusi rizika, anot T. Jokubausko, bus mažiau susijusi su technologiniais sprendimais, bet paremta manipuliuojant žmonių noru išlikti saugiais, neprarasti turto ir panašiai. Šie jausmais ar lūkesčiai gali padėti surinkti duomenis apie sąskaitą, bet ne vien apie ją. Sukčius gali dominti duomenys apie asmenį, jie gali bandyti pavogti tapatybę. Prisidengus svetima tapatybe, galima paimti paskolą ar pridaryti kitokių nuostolių.
IT ekspertas taip pat pripažįsta: virusų puolimas metų pabaigoje – itin pavojingas ir gali pridaryti nemažai nuostolių.
Požiūrį, kad neverta saugotis ir diegti apsaugos priemonių, nes jų gamintojai nespėja paskui virusų kūrėjus, T. Jokubauskas vadina netinkamu. Tai esą tas pats, kas tvirtinti, kad teisėsauga nespėja paskui tobulėjančius nusikaltėlių metodus. Kad ir ką sakytume, tai nereiškia, kad mums nereikia teisėsaugos. Ji turi dirbti savo darbą: ji veikia prevenciškai, padeda sumažinti žalą. Lygiai taip pat veikia ir IT specialistai.
Be antivirusinių programų, yra ir kitokių prevencinių skaitmeninių duomenų apsaugos ir kontrolės metodų. Viena jų – kaupti rezervines duomenų kopijas. Kitos, vadinamosios reaktyvios, priemonės naudojamos, kada jau kažkas atsitiko – jomis siekiama sumažinti žalą, greičiau likviduoti pasekmes ir panašiai. Siekiant apsisaugoti nuo virusų, reikėtų naudoti abi priemones. Anot „Synergy Consulting“ vadovo, jei norime išsaugoti šventinę nuotaiką, vertėtų neprarasti budrumo, įvertinti savo naudojamų apsauginių priemonių veiksmingumą ar bent pasidomėti, kaip apsisaugoti.
