Kuo skiriasi ir kuo panašios doktorantūra Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje? Studijas šiose šalyse
palygino Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantai Aliona Iljina ir Andrius Eidimtas bei
buvusi KTU doktorantė, o dabar Lankasterio universiteto mokslininkė ir marketingo dėstytoja
Laura Šalčiuvienė.
Kuo skiriasi ir kuo panašios doktorantūra Lietuvoje ir Didžiojoje Britanijoje? Studijas šiose šalyse palygino Kauno technologijos universiteto (KTU) doktorantai Aliona Iljina ir Andrius Eidimtas bei buvusi KTU doktorantė, o dabar Lankasterio universiteto mokslininkė ir marketingo dėstytoja Laura Šalčiuvienė.
A. Iljina disertaciją rengia technologijos mokslų, A. Eidimtas – socialinių mokslų srityje. KTU Doktorantų draugijos surengto pokalbio pradžioje jie pabrėžė, kad stereotipinis doktoranto, kaip po knygų krūva pasislėpusio ar akių nuo kompiuterio neatitraukiančio būsimo mokslininko, įvaizdis neatitinka tikrovės. Doktorantai yra aktyvūs, pasitikintys savimi, norintys tobulėti ir siekti užsibrėžtų tikslų studentai, darbuotojai, tėvai.
– Kaip ir kas gali tapti doktorantu?
Laura Šalčiuvienė: Jeigu pastebime gabų studentą studijuojantį magistrantūroje, kuris gauna 70+ , 80+ ir daugiau balų, tuomet kviečiame jį į doktorantūrą. Dažnai norintys studijuoti doktorantūroje patys kreipiasi į dėstytojus tiesiogiai, tuomet prašome jų išsiųsti oficialų prašymą Doktorantūros studijų direktorei, kuri atrenka tinkamus kandidatus. Taip pat įprastas būdas yra atsiųsti savo CV ir siūlymą, kuriame pateikiama norima nagrinėti mokslinė problema.
Kuomet studentai atvyksta iš kitų universitetų, pirmiausiai jie elektroniniu laišku kreipiasi tiesiai į vadovus, kurių kontaktus būsimi doktorantai susiranda universiteto internetiniame puslapyje. Jei vadovas pastebi, kad būsimo kandidato interesų sritis sutampa su jo analizuojama sritimi, tuomet jis pats inicijuoja visą priėmimo į doktorantūrą procesą.
Andrius Eidimtas: Studentas jau bakalauro studijose gali pradėti kryptingai siekti doktorantūros: gilintis į jam patinkančią temą rašydamas straipsnius, dalyvaudamas studentų konferencijose. Mokslininkai visada pastebi aktyvius ir motyvuotus studentus, kuriems rekomenduoja tęsti tyrimus mėgstamoje srityje rengiant ir magistro tezes.
Stojimo į doktorantūrą komisija vertina kandidatų sukauptą kompetenciją studijuoti pasirinktoje doktorantūros kryptyje. Pokalbio metu vertinama stojančiojo motyvacija bei turimas įdirbis: aktyvumas akademinėje ir kitoje veikloje, parengtų publikacijų kokybė, mokslinių žurnalų, kuriuose jos publikuotos, citavimo reitingai ir pan.
– Doktorantai tik rengia disertacinį darbą ar taip pat ir dirba universitete?
L.Š: Dieninio skyriaus (ang. full-time) doktorantams disertacijos parengimui skiriami treji metai. Dažniausiai jie tik tuo ir užsiima, ir vis tiek trūksta laiko. Taip pat jie privalo universitete vesti pratybas, kurios nesudaro daug valandų ir netrukdo disertacijos rašymui. Pratybų metu doktorantai pabendrauja su studentais ir pasidalija savo patirtimi.
Nepilno arba nedieninio skyriaus doktorantūra (angl. part–time) trunka 6 metus. Šios studijos yra mokamos, doktorantai į stipendijas nepretenduoja. Dažnai studijų išlaidas finansuoja įmonės, kuriose doktorantai dirba.
Aliona Iljina: Yra doktorantų, kurie ir dirba, ir mokosi, tačiau yra ir tokių, kurie užsiima tik akademine veikla. Dauguma doktorantų norėtų būti įdarbinti savo katedrose, tačiau jei ten nėra vietų, nieko kito nelieka, kaip tik užsiimti akademine veikla arba ieškotis darbo kitur. Doktoranto stipendija yra per maža šiuolaikiniam jaunam ir veržliam žmogui, o ypač turinčiam išlaikyti šeimą.
– Ar doktorantas turi savo darbo vietą universitete? Koks jo darbo grafikas?
L.Š.: Didžiausią laiko dalį Lankasterio universitete doktorantai praleidžia dirbdami individualiai, kai kas pradeda 8val, kai kas 12 val. ir dirba iki 20 ar 21 val. Tikimasi, kad jie ateis kiekvieną dieną. Jeigu doktorantas neateitų dvi ar tris dienas, universiteto padalinio vadovybė susirūpintų, kodėl jis neatėjo į darbą.
Doktorantai turi savo darbo vietą universitete. Pavyzdžiui, mūsų marketingo doktorantai turi atskirus kabinetus, o ekonomikos doktorantai dirba specialiai jiems suformuotoje bendroje erdvėje. Literatūros šaltinių analizę jie atlieka universitete, mažai bendraudami su žmonėmis, tik tyrimus atlieka išorėje.
A. E.: KTU doktorantų darbo laikas yra pakankamai lankstus. Dalis darbų atliekama namuose prie kompiuterio, bibliotekoje ar katedroje. Darbo rėžimas didžiąja dalimi priklauso nuo padalinio, kuriame yra rengiama disertacija. – Kaip ir kam turi atsiskaityti doktorantai? Per kiek metų turi apginti disertaciją?
L. Š.: Formali atestacija, kuri vyksta kiekvienais metais, su vadovu trunka apie dvi valandas. Planuojama, kad doktorantas pirmaisiais metais atliks literatūros sintezę ir patikslins mokslinę problemą, antraisiais metais – metodologija ir tyrimas bei duomenų analizė, o trečiaisiais – rašymas.
A. E.: Disertacijos rengimo pirmajame etape, doktorantas privalo pagrįsti temos aktualumą ir problemą, susiaurinti tyrimo temą. Antraisiais metais – parengti teorinę disertacijos dalį ir būti pasirengęs atlikti tyrimą. Disertacija turi būti parengiama ir apginama per ketverius metus
– Skirtingų sričių doktorantai bendradarbiauja tarpusavyje?
L. Š.: Turime nuolatines kavos pertraukėles su pyragaičiu. Tuomet kalbame, diskutuojame apie pusę valandos. Kartą per mėnesį universitete organizuojami seminarai, kuriuos veda atskirų mokslo krypčių mokslininkai. Pavyzdžiui, marketingo padalinyje yra trys mokslinių interesų srities grupės: vartotojų elgsenos, tarptautinio marketingo ir verslas – verslui.
Kartais seminarus veda ir moderuoja patys doktorantai, norėdami pristatyti savo disertacijos dalį. Šie seminarai organizuojami, kai norima pasidalyti naujomis mokslo žiniomis. Dažnai būna pristatomi rengiami straipsniai. Tokiu būdu vyksta diskusijos, seminarai. Į seminarus ateina profesoriai, lektoriai ir doktorantai, atstovaujantys atskirai tyrimų grupei, siekiantys pasidalinti patirtimi.
A. I.: Universitete lankome vieni kitus ir maloniai diskutuojame, mėgaudamiesi kava. KTU veikiančios doktorantų draugijos nariai siekia suburti bendraminčius ir periodiškai organizuoja renginį „Ką veikia doktorantai“. Šis renginys skatina dalintis savo patirtimi, įgytomis žiniomis, atliekamais tyrimais.
– Kokios galimybės baigus studijas likti dirbti universitete pabaigus studijas?
L. Š.: Lankasterio universitete disertacijas apsigynę doktorantai ieško darbo tiek tame pačiame universitete, tiek kitose Jungtinės Karalystės mokslo įstaigose. Dalis naujų daktarų išvažiuoja atgal į gimtąsias šalis, nedieninio skyriaus doktorantai, apsigynę disertacijas, dažniausiai lieka dirbti versle, kuris finansavo jų studijas.
Norintys įsidarbinti Lankasterio universitete, dalyvauja atvirame konkurse. Visi pretenduoja vienodomis teisėmis, todėl anksčiau baigęs ir daugiau moksliniu straipsnių jau turintis daktaras turi didesnį šansą laimėti konkursą. Universitetas atsirenka tik pačius geriausius.
A. E.: Universitetas visada suinteresuotas, kad doktorantūros studijas baigęs studentas liktų toliau tyrinėti įdomią ir aktualią temą. Mano asmenine nuomone, sąlygas likti KTU žmogus susikuria pats. Jo motyvacija, nusiteikimas darbui ir rezultatų siekimas doktorantūroje gali būti vieni iš esminių įdarbinimo kriterijų.
A. I.: „Šviežiai iškeptam“ daktarui galimybė įsidarbinti universitete visada atsiras, jei jis to kryptingai siekė: rašė straipsnius, domėjosi savo tyrinėjama sritimi, stažavosi užsienyje, buvo aktyvus ir naudingas universitetui.
Kai išspausdinamas straipsnis, turintis aukštą citavimo indeksą, ar yra kokios nors tradicijos paminėti šį įvykį?
L. Š.: Tradicijos švęsti nėra, tačiau mokslo direktorė praneša visiems elektroniniu paštu, kuriame žurnale bus išspausdintas straipsnis, ir visi kartu pasidžiaugiame sėkme savaitinės kavos pertraukėlės metu, o susitikę asmeniškai pasveikiname straipsnio autorių.
A. E.: Apie panašias tradicijas neteko girdėti. Norint išspausdinti straipsnį, turintį aukštą citavimo indeksą, reikia daug dirbti. Todėl vėliau autorius džiaugiasi galimybe pailsėti, daugiau skirti laiko sau ar šeimai.
