Jeigu autonominė transporto priemonė sukelia avariją, o robotas-chirurgas pražudo pacientą, kas yra už tai atsakingas? Tai tik keli klausimai, kuriuos pateikia Europos Sąjunga, ieškodama objektyvaus paaiškinimo.
Mokslinės fantastikos rašytojas Isaacas Asimovas sukūrė „tris robotikos įstatymus“, kurie teigia, jog robotai negali pakenkti žmogui ir turi paklusti žmonių įsakymams, tačiau taip pat privalo ginti save, jei tai neprieštarauja pirmiesiems dvejiems (nesužeisti žmonių, paklusti žmonėms) dėsniams.
Naujai išleistos „RoboLaw“ (liet. robo-teisė) taisyklių gairės siekia nustatyti pagrindinius robotų veikimo principus „tikrame“ gyvenime. Šiomis gairėmis taip pat numanoma apibrėžti ar įstatymai galios tik esamiems kūriniams, ar taip pat bus aktualūs ir ateities robotams.
„RoboLaw“ konsorciumą sudaro teisės, robotų technikos bei inžinerijos ekspertai iš Italijos. Europos Sąjungai naujos teisės gairės apsvarstymui buvo pristatytos rugsėjo pabaigoje.
Autonominės transporto priemonės
Savarankiški automobiliai nuolat tobulėja – „Google“ kompanijos sukurta autonominė mašina jau spėjo nuvažiuoti tūkstančius mylių viešaisiais keliais, o šių metų gegužės mėnesį Kalifornija tapo pirmąją JAV valstija leidžiančia eksploatuoti „nevairuojamus“ automobilius viešose vietose, t. y. atviruose keliuose. Didžioji Britanija tą pati padaryti siekia 2015 metais.
„Dabar yra pats laikas spręsti etinius ir teisinius iššūkius, su kuriais susiduria į visuomenę integruotos technologinės naujovės“, – rašoma „RoboLaw“ ataskaitoje.
Ataskaitoje raginama nagrinėti aktualų klausimą, iškeliant problemas susijusias su saugumo bei rinkodaros aspektais. „RoboLaw“ kūrėjai teigia, kad ideali teisės sistema leistų, jog avarijos auka gautų kompensaciją iš draudimo, o ne atsakomybės už gaminį įstatymo tvarka.
Robotai-chirurgai
Autonominiai automobiliai išvažiuoja į viešuosius kelius, o robotizuotos mašinos randa kelią į ligonines. Robotų chirurgija vis dažniau naudojama, siekiant palengvinti žmonių-chirurgų darbą, nes robotai dėl unikalių preciziškumo savybių pagerina operacijų tikslumą.
Dabartinės, operacijų tikslams naudojamos, sistemos yra nuotolinio valdymo mechanizmai, kuriuos chirurgai kontroliuoja, pasitelkdami įmantrius valdymo pultus, bei autonominės sistemos, kurios sugeba atlikti operaciją pasinaudodamos anksčiau įrašytomis instrukcijomis.
„Net tada, kai žmonės dirba nepasitelkdami naujųjų technologijų, kartais sunku nustatyti kas už ką yra atsakingas, o technologija dar labiau pasunkina šią užduotį“, – rašoma „RoboLaw“.
Ataskaitoje rekomenduojama reikalauti, jog chirurgų žinios atitiktų aukščiausius robotų chirurgijos panaudojimui operacijų metu keliamus reikalavimus, kad būtų užtikrinti tikslingi ir efektyvus rezultatai. Nepaisant to teigiama, jog chirurgai neturėtų būti atsakingi už robotų-chirurgų žalą pacientams.
Protezavimas pasitelkus naująsias technologijas
Operacinė nėra vienintelė vieta, kur robotai gali padėti (ar netyčia pakenkti) žmonėms medicinos srityje. Protezavimas pasitelkus naująsias technologijas pastaraisiais metais tapo kur kas tobulesnis – daugiau dinamikos, mobilumo, judėjimo laisvės.
„RoboLaw“ autoriai rašo, kad potencialas pagerinti neįgalių žmonių gyvenimo sąlygas, naudojant robotizuotus protezus yra akivaizdus. Visgi tokia pažanga sukuria daugybę probleminių situacijų. Net jei technologija vystosi lėtai, tai anot autorių, iškelia daug etinių bei teisinių problemų, kurias spręsti reikia technologijos vystymosi pradžioje.
Ataskaitoje siūlomas teisinis „robotų protezų“ apibrėžimas ir teigiama, kad prieš implantaciją robotiniai objektai turi būti įvardinami kaip objektai, tačiau po implantacijos – robotai protezai privalo būti suvokiami kaip žmogaus kūno dalis.
Tačiau taip pat ekspertai siūlo plačiau panagrinėti šią itin svarbią temą. Teigdami, jog patartina viešai diskutuoti ir toliau skatinti tyrimo projektus, kurių tikslas išanalizuoti filosofinius bei teisinius niuansus dirbtinių žmogaus kūno dalių kūrime ir eksploatacijoje.
Globos robotai
Robotų technikos pažanga naudinga ne tik neįgaliems asmenims. Manoma, kad robotai gali išspręsti vis didėjantį susirūpinimą dėl senyvo amžiaus žmonių populiacijos gausėjimo ir biudžeto išlaidų, skirtų samdyti pagalbininkus, galinčius jais pasirūpinti.
Pavyzdžiui, robotai galėtų padėti garbingo amžiaus žmonėms atnešdami maistą ar vaistus, taip pat pagelbėdami prausiantis bei netgi veikdami kaip atminties kortelė.
Ataskaitoje teigiama, kad robotai-padėjėjai neturėtų pakeisti tradicinės priežiūros formų, o vartotojai galėtų pasirinkti kontrolės režimus, kurie atspindėtų roboto savarankiškumo lygį.