Kiekvienas atsinaujinimas, kad ir kokioje srityje jis įvyktų, būna sutinkamas dvejopai. Vieni, tarp
jų ir aš, naujoves sutinka su dideliu entuziazmu ir noru išbandyti naujas funkcijas, o antriesiems
tai tampa nusistovėjus tvarkos sudrumstimu ir papildomų pastangų reikalaujančiu išbandymu. 
Kiekvienas atsinaujinimas, kad ir kokioje srityje jis įvyktų, būna sutinkamas dvejopai. Vieni, tarp jų ir aš, naujoves sutinka su dideliu entuziazmu ir noru išbandyti naujas funkcijas, o antriesiems tai tampa nusistovėjus tvarkos sudrumstimu ir papildomų pastangų reikalaujančiu išbandymu.
Pastarąją žmonių grupę galime nesunkiai suprasti – juk esame įpročių įkaitai. Be to, vis mažiau turime laiko, todėl, kaskart sužinojus, kad vėl teks mokytis naudoti nauja sistema, nevalingai atsidūstame. Tačiau, vis dažniau pastebiu, kad kartais argumentai neatsinaujinti remiasi pasenusiomis tiesomis ir visiškai neatitinka šiandienos realijų.
Kristijonas Kaikaris, „Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius
Vienas dažniausiai pasitaikančių – „atnaujinti techninę ir programinę įrangą yra brangu“.
Mėgstančių juo prisidengti yra visur – tiek tarp studentų, tiek tarp įmonių vadovų. Pastariesiems, kurie verčiau renkasi rizikuoti savo verslo IT ūkio saugumu ir darbo efektyvumu, norisi užduoti klausimą: „Kada paskutinį kartą tikrinote kompiuterinės ar programinės įrangos kainas?“ Prieš skaičiuojant pinigus pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ką mes laikome kompiuterinės ir programinės įrangos atnaujinimu. Anksčiau, prieš dešimtmetį, standartu galima buvo laikyti stacionarų kompiuterį, kuriame buvo įdiegta „Windows XP“ operacinė sistema (OS).
Dabar gi technologinė kompiuterių pusė gerokai pasikeitė – vis daugiau žmonių darbuojasi prie nešiojamų kompiuterių ar mobiliųjų įrenginių. Tai rodo ir „Statista.com“ duomenys.
Prognozuojama, kad kitais metais pasaulinė stacionarių kompiuterių rinka susitrauks iki vos daugiau nei 24 proc. Tuo tarpu nešiojamųjų kompiuterių ūgtelės iki 31 proc. Dominuojančią poziciją, aišku, užims, planšetės – daugiau nei 41 procentas.
Tai reiškia, kad dabar, nutarus atnaujinti savo kompiuterį, reikia dairytis jau ne daug vietos užimančio griozdo, kuriame dažnai dar ir nebūna įdiegta operacinė sistema, o verčiau pasirinkti nešiojamąjį, kurių asortimentas – labai platus, o kainos svyruoja nuo kelių šimtų litų iki, jei tik yra noro ir galimybių, kelių tūkstančių.
Užsukus į bet kurią interneto parduotuvę, prekiaujančią kompiuterine įranga, iškart pamatysite, kad paprastas, elementarius biuro poreikius atitinkantis nešiojamas kompiuteris, kuriame jau įdiegta ir nauja „Windows 8.1“ OS, gali būti įsigytas už vos daugiau nei 900 Lt. Tikiu, paieškojus galima rasti ir dar geresnių variantų. Taigi įdomu ar tokiam pasiūlymui galima lipdyti etiketę „brangu“?
Tiesa, yra sričių, kur be stacionaraus kompiuterio neišsiversi. Tokiais atvejais, matyt, įranga būna dar gana geros būklės, tačiau iškyla problemų dėl saugumo ir kompiuterio suderinamumo su naujausia programine įranga. Tokiu atveju reikalinga tik nauja OS. Senoji, greičiausiai, jei statistika nemeluoja, bus jau atgyvenusi „Windows XP“. Tokiu atveju tereikia plėtotės paketo, kuris už 415 Lt leis iš senos OS pereiti į naująją „Windows 8“. O su ja galima bus nemokamai įsidiegti atnaujinimą ir naudotis jau „Windows 8.1“. Perkant „Windows 8.1 Pro“ atskirai, OS kainuos 965 Lt.
Net jei ir prireiktų pirkti stacionarų kompiuterį, statistika vėl rodo vartotoją džiuginti turinčius rezultatus. „Statista.com“ skelbia, kad nuo 2005 m. iki 2015 m. tokios įrangos kainos bus sumenkusios daugiau nei 1 160 litų ir kitais metais vidutinė stacionaraus kompiuterio kaina pasaulyje tesieks apie 1 030 Lt.
Akivaizdu, bet kuriuo atveju vieno kompiuterio atnaujinimas galimas skiriant tam apie 1 tūkst. litų. Tad apytiksles investicijas į IT ūkio atnaujinimą galima gana nesunkiai suskaičiuoti, atsižvelgiant į tai, kokio dydžio yra jūsų įmonė.
Na, o dabar laikas nuostolių skaičiavimui, kurie gali atsirasti dėl pasenusių kompiuterių ir operacinių sistemų. Pastarosios jau ne tik technologine, bet ir moraline prasme priėjo liepto galą.
Įvertinti potencialius nuostolius galima irgi nesunkiai. Atsakykite sau, kiek įmonė uždirba kiekvieną dieną ir kiek jai pajamų generuoja kiekvienas darbuotojas atskirai. O dabar įsivaizduokite, kad kuris nors jūsų specialistas negali būti naudingas įmonei ir yra priverstas daryti prastovas. Arba dar blogiau – kelioms dienoms sustoja visos bendrovės darbas. Taigi pinigai, kuriuos potencialiai galėjote uždirbti, nebeatiteks jums. Be to, dar kainuos IT kliūties, paralyžiavusios įmonės darbą, šalinimas. O galiausiai jums vis tiek bus rekomenduota atnaujinti įrangą. Galėčiau lažintis, kad tokiu būdu galima prarasti ne vieną ir ne du tūkstančius litų.
Dar 2005 m. „Gartner“ IT analitikas Avivah Litan pažymėjo, kad kiekvienas JAV doleris, investuotas į IT saugumo užtikrinimą ir gerinimą, padeda sutaupyti. Mat jeigu įmonės IT sistemos būtų nulaužtos, tokiu atveju vienas doleris virstų daugiau nei penkiais (5,62 USD). Taigi pasirūpinimas saugumu iš anksto yra 5 kartus pigesnis, nei jau padarytos žalos atitaisymas.
Žinoma, galima būtų kalbėti apie įvairius saugumo aspektus ir senų IT sistemų spragas, kurių negali užkamšyti net ir geriausios antivirusinės programos, tačiau šį kartą to vengiu tyčia. Vis tiek dalis jūsų sakysite, kad „Windows XP“ – dar labai gera ir jos jums užteks iki gyvenimo pabaigos. O įmonės, kurios kuria IT sprendimus, tenori uždirbti ir siekia išgręžti vargšą vartotoją iki paskutinio cento.
Na, tokiu atveju, reikia įspėti didžiausias pasaulio kompanijas, kurios IT saugumui išleidžia milijonus, kad juos švaisto veltui! Tiesa, didelė dalis jų turi savo paslapčių. Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas parodė, kad net 32 proc. kompanijų, kurios susidūrė su didelėmis IT saugumo problemomis, išvengė tokios problemos viešumo. Tai reiškia, kad mes daug ko nežinome (vis dar). O jei sužinotume, matyt, ir nuomonė apie kompiuterių saugumą bei atnaujinimą pasikeistų.
