Raketų variklių gamintojai iš Rusijos, pagaminę variklius, kurie buvo naudojami nesėkmingame Tarptautinės stoties aprūpinimo atsargomis skrydyje, tvirtina, kad jų produktas buvo geras – esą, amerikiečiai (įmonė „Orbital Sciences“) patys kalti, rašo theguardian.com. Korporacijos „Orbital Sciences“ raketoje „Antares“ buvo sumontuoti du AJ-26 varikliai, kurie dar praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje buvo pagaminti vėliau nutrauktai sovietinei skrydžių į Mėnulį programai, o vėliau modernizuoti mažiau ambicingiems JAV raketų skrydžiams. 
Raketų variklių gamintojai iš Rusijos, pagaminę variklius, kurie buvo naudojami nesėkmingame Tarptautinės stoties aprūpinimo atsargomis skrydyje, tvirtina, kad jų produktas buvo geras – esą, amerikiečiai (įmonė „Orbital Sciences“) patys kalti, rašo theguardian.com.
Korporacijos „Orbital Sciences“ raketoje „Antares“ buvo sumontuoti du AJ-26 varikliai, kurie dar praėjusio amžiaus aštuntame dešimtmetyje buvo pagaminti vėliau nutrauktai sovietinei skrydžių į Mėnulį programai, o vėliau modernizuoti mažiau ambicingiems JAV raketų skrydžiams. O trečiadienio naktį, praėjus šešioms sekundėms nuo starto sprogus į TKS atsargas gabenusiai raketai visų akys nukrypo į Sovietų sąjungos laikais pagamintus variklius, kurie ir bandymų metu neveikė patikimai.
Bet Rusijos Samaros miesto įmonės „Kuznetsov“ atstovai bando nusipurtyti kaltinimų ir Rusijos naujienų agentūrai „Itar-Tass“ tvirtino, jog kalti ne jų tiekiami NK-33 varikliai, modifikuoti į AJ-26 variklius, o vėlesnės modifikacijos, atliktos Jungtinėse valstijose.
„Dėl tam tikros specifikos negalime kalbėti apie pačios raketos ir jos sistemų veikimo konstrukcines detales, nes tai yra amerikiečių specialistų darbo sritis. Bet svarbu pažymėti, kad vakarykščio starto metu AJ-26 pirmos pakopos varikliai, kurie yra modifikuoti variklių NK-33 pagrindu, veikė normaliai“, – agentūrai nurodė įmonės ryšių su visuomene skyrius.
Tuo tarpu NASA ekspertai sraigtasparniu apžiūrinėjo Virdžinijos valstijoje esančią pakilimo aikštelę norėdami įvertinti, kiek žalos padaryta Wallops kosmodromui, kuris priklauso šiai agentūrai. Tuo tarpu inžinieriai, dirbantys bendrovėje „Orbital Sciences“, bandė išsiaiškinti kokia yra 200 mln. JAV dolerių vertės raketos sprogimo priežastis.
Sprogimo metu nebuvo nei aukų, nei sužeistųjų, tačiau visa kosmoso pramonė dėl šios nesėkmės sukruto, o „Orbital Sciences“ akcijų vertė vos prasidėjus prekybai vertybiniais popieriais smuko 15 procentų.
Jeigu pažeidimai kosmodromo infrastruktūrai rimti, gali būti, kad kiti skrydžiai iš Wallops kosmodromo bus gerokai atidėti. Bet NASA apramino tai, jog netrukus po avarijos kai kurie slėgio jutikliai, esantys netoli pakilimo aikštelės, kurioje įvyko avarija, vis dar veikia – tai reiškia, kad bent jau dalis sprogimo paveiktos teritorijos gali būti nenuniokota labai smarkiai.
Tai buvo pirmas kartas, kai „Antares“ raketa iš Wallops kosmodromo kilo naktį, todėl sprogusios raketos ugnies kamuolys buvo matomas ir už daugelio kilometrų.
Tikėtina, kad dėl nelaimės bus pradėta atsargiau vertinti NASA sprendimą atsargas į kosminę stotį siųsti padedant privačioms programoms – tokį pasirinkimą JAV kosmoso agentūra buvo priversta padaryti po daugkartinių erdvėlaivių programos nutraukimo.
O „Orbital Sciences“ dabar smarkiai spaudžiama skubiai išsiaiškinti, ar dėl sprogimo kalti seni rusiški varikliai, sumontuoti į pirmąją „Antares“ pakopą.
„Kuznetsov“ atstovai dievagojasi, kad jų NK-33 varikliai buvo smarkiai modernizuoti JAV inžinierių, kurie netgi įtraukė naujų komponentų, keičiančių raketos traukos vektorių. „Visų naujų sistemų kūrimas ir sertifikavimas buvo atliktas amerikiečių pusėje, be „Kuznetsov“ specialistų pagalbos. Iš esmės dabar vykdomi bandomieji AJ-26 variklių skrydžiai“, – rašo įmonės atstovai.
NK-33 varikliai buvo sukurti Sovietų sąjungos raketai N-1, kuria ketinta skrieti į Mėnulį, tačiau dėl nesėkmingų programos bandomųjų skrydžių didžioji tų variklių dalis atsidūrė sandėliuose, o programa buvo nutraukta. JAV bendrovė „Aerojet Rocketdyne“ praėjusio amžiaus gale nupirko 40 tokių variklių ir pradėjo jų modifikacijas amerikietiškoms raketoms. Gauti AJ-26 varikliai bandomųjų skrydžių metu nepasirodė labai patikimi: 2011 metais vienas jų užsidegė, o kitas, gegužę išbandytas prieš naudojimą „Antares“ raketoje, taip pat sudegė.
„Orbital Sciences“ po nesėkmės savo spaudos konferencijoje pareiškė, kad ketina nutraukti senų sovietinių variklių naudojimą – tiesa, jų atsisakymo procesas gali užtrukti iki metų, todėl veikiausiai dėl to gali tekti atidėti kitą „Antares“ raketos skrydį, numatytą ateinančių metų balandį.
„AJ-26 varikliai, naudojami „Antares“ pirmos pakopos stūmos sistemoje, praeityje mums kėlė rimtų techninių ir tiekimo sunkumų“, – įmonės direktorių tarybos pirmininkas Davidas Thompsonas sakė skubiai sukviestiems investuotojams.
„Jau nuo praėjusių metų vidurio „Orbital Sciences“ svarsto apie alternatyvas ir neseniai pasirinkta pagrindinė stūmos sistema tolimesniam naudojimui „Antares“ raketose. Tikėtina, kad priimsime sprendimą pagreitinti permainą, jei paaiškės, kad dėl avarijos kaltas būtent AJ-26 variklis“, – pridūrė D. Thompsonas.
Pasak įmonės atstovo, avarijos kaina pačiai bendrovei nebus didelė: žala NASA pakilimo aikštelei, pasak jo, minimali, be to, ji bus visiškai padengta draudimo.
„Pagal preliminaraus patikrinimo, atlikto šį rytą išvadų, panašu, kad pakilimo aikštelė nepatyrė rimtų pažeidimų“, – sakė D. Thompsonas.
Bet NASA atstovas spaudai sakė, kad dar kol kas per anksti įžengti į avarijos vietą ir pateikti aiškų galutinį atsakymą.
„Žalos vertinimo komanda Wallops saloje darbą pradėjo auštant po avarijos. Jie iš oro nufotografavo aikštelę, bet negalėjo įeiti į teritoriją išsamesniam patikrinimui“, – sakė NASA atstovas Keithas Koehleris.
Sudaryta avarijos tyrimo komisija, vadovaujama NASA ir Nacionalinės transporto saugumo tarybos. Jos užduotis – nustatyti tikslias raketos sprogimo priežastis.
O kol amerikiečiai įtaria, jog dėl avarijos kalti rusiški varikliai, kol rusai kaltina amerikiečius jų gerų variklių sugadinimu, Kremliaus finansuojamas žiniasklaidos kanalas RT („Russia Today“) avarijoje sugebėjo įžvelgti ir Ukrainos šešėlį: straipsnį apie raketos avariją jie pavadino taip: „JAV pakilimo metu sprogo amerikiečių-ukrainiečių kosminė raketa“ (raketos pirmą pakopą pagamino Ukrainos įmonė „Južnoje“). Tiesa, kai sausį analogiška raketa pakilo sėkmingai, RT antraštėje apie Ukrainą užsimenama nebuvo: „Į TKS skrendančios rusų-amerikiečių raketos pakilimas buvo sėkmingas“, tada skelbė šis Kremliaus ruporu vadinamas žiniasklaidos kanalas.
Kodėl atsisakoma rusiškų variklių?
Nuo 2011 metų, kai NASA nutraukė daugkartinių erdvėlaivių „Shuttle“ programą, JAV kosmoso programa tapo priklausoma nuo Rusijos: atsargos ir įgula į TKS buvo gabenamos naudojantis rusiškais raketų varikliais arba visomis rusiškomis raketomis.
Bet auganti politinė įtampa tarp Rusijos ir vakarų valstybių tapo kliūtimi ir bendriems darbams kosmose. Po to, kai JAV paskelbė Rusijai pirmąsias sankcijas dėl šios valstybės vaidmens Ukrainos krizėje, Rusijos ministro pirmininko pavaduotojas Dmitrijus Rogozinas, atsakingas už kosmoso ir gynybos pramonę, uždraudė rusiškų raketinių variklių eksportą, mat jie naudojami keliant į kosmosą JAV karinius palydovus. Be to, jis pareiškė, kad Rusija po 2020 metų nebedalyvaus TKS – bendro JAV, Rusijos, Japonijos ir Europos kosmoso agentūros projekto – palaikyme.
NASA stoties aprūpinimo atsargomis skrydžiams jau naudojasi privačių JAV įmonių – tokių, kaip „Orbital Sciences“ – paslaugomis. Tačiau šią savaitę nelaimė, įvykusi „Antares“ raketai ir jos keltai „Cygnus“ kapsulei, vėl atidengė skaudžią vietą – priklausomybę nuo rusiškų variklių.
Trečiadienį Rusijos leidinys „Kommersant“ paskelbė, kad šios šalies įmonė „Rosneft“ bando į sankcijų vakarams sąrašą įtraukti draudimą JAV astronautams naudotis Rusijai priklausančiais TKS moduliais. Tiesa, reaguojant į šį straipsnį „Rosneft“ ir Vladimiro Putino atstovas spaudai pareiškė, kad nieko panašaus daryti nesirengiama, o naftos bendrovė netgi pagrasino paduosianti leidinį į tesimą.
Praėjus vos kelioms valandoms po to, kai įvyko raketos „Antares“ sprogimas, iš Baikonūro kosmodromo Kazachstane pakilo Rusijos raketas „Progress“, į TKS nugabenusi tris tonas maisto, vandens, kuro ir kitų atsargų. Tačiau pasitikėjimas Rusija kaip kosminiu vežėju taip pat susvyravo po virtinės nesėkmingų kelių pastarųjų metų pakilimų, dėl kurių Kremlius pažadėjo smarkiai padidinti investicijas į šią pramonės šaką – žadama kosmoso sričiai iki 2020 metų išskirti net 48 mlrd. JAV dolerių. Iškart po šio pareiškimo netrukus po starto sprogo raketa „Proton“.
Vasarą teko atšaukti ir mėnesiui atidėti naujos kartos raketos „Angara“ startą.
Bet nors vakaruose įtariama, kad dėl avarijos kalti Rusijoje pagaminti raketos komponentai, Rusijos kosmoso pramonės atstovai prognozuoja, jog pastaroji nelaimė tik padidins JAV priklausomybė nuo rusiškų raketų. Šaltinis Rusijos kosmoso pramonėje naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad avarija tikriausiai apgadino pakilimo aikštelę Virdžinijos valstijoje, todėl JAV bus priversti pasinaudoti viena iš „Progress“ raketų atsargų gabenimui į kosminės stoties amerikietišką modulį.
Gynybos ir kosmoso pramonės analitikas Pavelas Felgenhaueris sakė, kad JAV veikiausiai bus priverstos naudotis rusiškomis raketomis, nepaisant „pykčio ant Rusijos“ dėl „Antares“ sprogimo ir Rusijos „naujo antiamerikietiško kosminio fronto“. Bet taip pat jis mano, kad kol kas anksti dėl šio sprogimo kaltinti rusiškus variklius.
„Tikrai per anksti mėtytis kaltinimais, nors abi pusės kratosi atsakomybės. Bus atliktas tyrimas ir bus išsiaiškinta kas kaltas. Kosminių skrydžių eros pradžioje panašūs galingi sprogimai dažniausiai buvo sukeliami per anksti įsijungusio antros pakopos variklio, taigi, net jei kaltas variklis, mums vis dar reikia išsiaiškinti, kas tiksliai atsitiko“, – sakė analitikas.
