Lietuvoje skaičiuojama, kad internetu mobiliaisiais įrenginiais naudojasi per 80 proc. jaunų,
iki 32 metų žmonių. Į jų tarpą patenka ir nepilnamečiai nuo 16 metų. Tuo tarpu britų ryšių
reguliuotojas „Ofcom“ skelbia, kad nepilnamečiams internetas per išmaniuosius įrenginius
prieinamas jau nuo penkerių. 
Lietuvoje skaičiuojama, kad internetu mobiliaisiais įrenginiais naudojasi per 80 proc. jaunų,
iki 32 metų žmonių. Į jų tarpą patenka ir nepilnamečiai nuo 16 metų. Tuo tarpu britų ryšių
reguliuotojas „Ofcom“ skelbia, kad nepilnamečiams internetas per išmaniuosius įrenginius
prieinamas jau nuo penkerių.
Internetu naudojasi du trečdaliai vaikų, vienas trečdalis jų turi nuosavus telefonus ar planšetinius kompiuterius.
„Kiek nepilnamečiai Lietuvoje naudojasi internetu apskaičiuoti sunku, tačiau mes neatsiliekame, o tam tikrais parametrais net lenkiame Europos statistinius vidurkius. Jau prieš porą metų Lietuva kartu su Estija, Švedija ir Danija pirmavo Europoje kaip šalys, kur vaikams leidžiama laisvai naudotis vienu ar kitu socialiniu tinklu“, – sako ESET saugumo sprendimus Lietuvoje pristatančios įmonės „NOD Baltic“ direktorius Tomas Parnarauskas.
Septyni metai, tai visos Europos vidurkis, kada vaikas savarankiškai pradeda naudotis internetu.
Anot T. Parnarausko, šiandieninis progresas rodo, kad neužtenka pasakyti „negalima, draudžiu“. Jaunėjant amžiui, kada vaikai patys pradeda kontroliuoti mobiliuosius įrenginius, būtina mokyti apie interneto erdvę ir kaip joje saugiai elgtis nuo mažų dienų:
Svarbu suprasti, kas yra asmeninė informacija.
Saugų elgesį internete privalu skiepyti nuo mažų dienų, kaip ir kitas elgesio taisykles. Kartu su pamokymais, kad nedera kalbėt su svetimais, nesėsti į nežinomą automobilį, nesakyti kur gyveni ar neiti į nepažįstamas vietas, privalu žinoti, kaip elgtis naršant internete, ypač socialiniame tinkle.
Vaikai turi suprasti, kad tokia informacija kaip adresas, telefono numeris, šeimos narių vardai, jų darbo ar mokslo vieta, kita asmeninė informacija neturėtų būti viešinama.
Geriau kokybė, o ne kiekybė.
Svarbu paaiškinti, kad į „Facebook“ ar kito socialinio tinklo draugų sąrašą priimtas vaikas gali būti visai ne tas, kuo dedasi. Kaip ir realybėje, taip ir internetinėje erdvėje, vaikai jaučia norą turėti daug draugų.
Tai atskleidžia ir jų socialinio bendravimo internete įpročiai – vaikai aktyviai siūlosi draugauti su savo draugų draugias, kurių net ne visuomet pažįsta. Patys mielai priima į draugus besiprašančius asmenis. Svarbu ugdyti suvokimą, kad informacija, kurią skelbi prieinama visiems, todėl labai svarbu atsirinkti draugus.
Išmokyti viską patikrinti.
Nemaža dalis intriguojančių nuorodų į interneto puslapius, pasiūlymų yra potencialios „phishing“ ar kompiuterinių virusų grėsmės. Prieš susiviliojant vienu ar kitu pasiūlymu, svarbu patikrinti informaciją per paieškos sistemas, pvz. „Google“. Čia galima surasti ar tam tikra įmonė skelbia siūlomą akciją, ar tinklapis nebuvo įtrauktas į grėsmingų sąrašą, rasti kitų internautų atsiliepimus.
Kalbėti apie pomėgius internete.
Suteikite savarankiškumo, tačiau pasidomėkite, padiskutuokite apie tai, ką vaikai mėgsta veikti internete – kokius žaidimus žaidžia, kokie puslapius lanko, su kuo bendrauja socialiniuose tinkluose.
Tai geriausias būdas įsitikinti, o kilus įtarimui patikrinti, ar lankomas puslapis ir jame pateikta informacija derama vaikams. Aptikus nederamus puslapius ar veiklą, svarbu ne tiesiog drausti, o paaiškinti, kodėl viena ar kita informacija nesaugi, kuo ji gali būti žalinga.
Dviguba apsauga nuo grėsmių.
Davus mobilųjį įrenginį ar kompiuterį į rankas, svarbu pradėti mokyti ir apie saugumui skirtus sprendimus – įrenginiams skirtas antivirusines programas, veiklą internete stebinčius įrankius. Svarbu tik vaikui paaiškinti, kam jos reikalingos ir kodėl įdiegtos. Vienas iš sprendimų yra „ESET Smart Security“, kuris perspės vaikus apie virusų ar nesaugių internato svetainių pavojų, o tėvams leis blokuoti smurtinio, seksualinio, nesantaiką kurstančio ar kito netinkamo pobūdžio tinklalapius.
