Nuo pat to laiko, kai pasirodė filmo „Atgal į ateitį“ antra dalis, visi riedlentininkai kartkartėmis pasvajoja apie levituojančią lentą, kuri be jokių ratukų ir sąlyčio su paviršiumi galėtų skrieti virš kelio, virš krūmų ir virš vandens. Kovo mėnesį jau atrodė, kad tokia svajonė išsipildė – buvo išplatintas filmas, kuriame pavaizduota levituojanti riedlentė.
Nuo pat to laiko, kai pasirodė filmo „Atgal į ateitį“ antra dalis, visi riedlentininkai kartkartėmis pasvajoja apie levituojančią lentą, kuri be jokių ratukų ir sąlyčio su paviršiumi galėtų skrieti virš kelio, virš krūmų ir virš vandens.
Kovo mėnesį jau atrodė, kad tokia svajonė išsipildė – buvo išplatintas filmas, kuriame pavaizduota levituojanti riedlentė. Aktorius Christopheris Lloydas, minėtame filme suvaidinęs išprotėjusį profesorių, kuris išrado laiko mašiną, tokią levituojančią lentą padovanojo riedlenčių sporto žvaigždei Tony Hawkui, kuris buvo tiesiog susižavėjęs dovanos galimybėmis. Tiesa, jau tą pačią dieną paaiškėjo, jog tai buvo apgavystė, montažas, susuktas „Funny or Die“ kolektyvo.
Bet po 20 metų svajojimo ir garažinių inžinierių, fizikos profesorių bei pačių išradingiausių „Google“ ekspertų nesėkmių panašu, kad Marty McFly'aus filme pakinkyta lenta bent iš dalies tampa realybe.
Svajonę sėkmingai realizuoja Šiaurės Kalifornijoje gyvenantys Gregas ir Jill Hendersonai, kurie sukūrė iš tiesų veikiantį levituojančios riedlentės prototipą, rašo nytimes.com.
Tiesa, jų prototipo galimybės yra labai, labai ribotos – kaip ir dera pirmajam savo klasės gaminiui: visų pirma, jo akumuliatorių pakanka vos kelioms minutėms veikimo. Antra, judėti tokia riedlentė gali tik virš elektrai laidaus, ne feromagnetinio paviršiaus. Pačių inžinierių laboratorijoje naudojamos vario plokštės.
Lenta virš žemės kybo poros centimetrų aukštyje. Bet, kai ant maždaug 50 kg sveriančios lentos atsistoja apie 100 kg svorio žmogelis, pakanka vos lengvo stumtelėjimo ir pradedama plaukti ant oro pagalvės.
Visas gyvenimo santaupas į šį išradimą sukišę Hendersonai tikisi, kad jų išradimo pagrindu bus išvystyta ištisa pramonė.
G. Hendersonas levitacijos reiškiniu susižavėjo dar 1989 metais. Tik jį įkvėpė ne „Atgal į ateitį“, o Loma Prieta žemės drebėjimas. Jis pasvarstė, kad jeigu pastatai levituotų, tai miestai būtų gerokai atsparesni žemės drebėjimams.
Per kitus 25 metus jis užbaigė Vestpointo karo akademiją, patarnavo JAV kariuomenėje, pasidarbavo finansų bei statybos srityse ir įstojo į architektūros mokyklą. Beveik visą pastarąjį dešimtmetį jis projektavo daugiabučius ir privačius namus. O prieš dvejus metus įsteigė savo bendrovę „Arx Pax“.
Jo verslo planas buvo vystyti magnetines technologijas ir licencijuoti patentus statybininkams, inžinerijos įmonėms, Žmogaus Voro priešui Žaliajam goblinui, tam pačiam Marty McFly'ui ir bet kam kitam, kas norėtų ką nors paskraidinti.
Šiaip jau gali pasirodyti, kad G. Hendersonas yra svajoklis, bet jis yra pakankamai realistas, kad suprastų, jog žmonės veikiausiai levituojančiomis riedlentėmis domėsis labiau nei naujos konstrukcijos pamatais pastatams.
„Todėl ir griebėmės riedlentės: dėmesiui patraukti. Jei bent 1 iš 10 žmonių supras, kad ją galima pritaikyti ir kitaip, jau būtų labai gerai“, – sakė išradėjas.
Tiesa, kol kas levituojančių riedlenčių, kurios vadinsis „Hendo Hoverboard“ įsigyti dar neįmanoma – išradėjas su savo žmona svetainėje „Kickstarter“ pradėjo lėšų rinkimo kampaniją, kurios tikslas – iš visuomenės surinkti 250 tūkst. JAV dolerių. Ir įvertinus tai, kad per pirmąsias 10 valandų jie surinko 20 tūkst. dolerių, o iki kampanijos pabaigos dar liko 54 dienos, panašu, kad tikslas bus pasiektas.
Kiti bandymai
Savo levituojančios riedlentės variantus kūrė ir kiti inžinieriai bei ištisos jų grupės.
Štai 39 metų elektrikas Dustinas Rubio užaugo su riedlente po kojomis bei šia idėja susižavėjęs po „Atgal į ateitį“ peržiūros, milžiniškų planų – pakeisti pasaulį – neturi.
Ir jo projektas yra gerokai paprastesnis: jam teprireikė faneros, kelių plastikinių detalių, lipnios juostos ir lapų pūtiklio. „Reikia pagaminti ką nors įdomaus ir patikrinti, ar tai veikia“, – prieš projektą galvojo išradėjas.
Žinoma, jo lenta nėra levituojanti ta prasme, kurią pasiūlė minėto filmo kūrėjai. Mat, pasak filmo scenaristo Bobo Gale'o, jo vaizduotėje levituojanti riedlentė plūduriuoja ant magnetinio lauko, panašiai, kaip „Maglev“ traukiniai.
Paryžiaus Diderot universiteto fizikos profesorius Alainas Sacuto vaikosi panašios idėjos, bet jis nuėjo superlaidininkų keliu: jis su kolegomis jau skriejo skystu azotu užpildyta riedlente virš 5 metrų ilgio itin stipriai atšaldyto superlaidaus takelio.
O dar vieni rimti kandidatai sukurti levituojančią riedlentę buvo „Google“ inžinieriai, užsidarę įmonės mokslinių tyrimų padalinyje „Google X“. Jiems vadovaujantis vyr. inžinierius Richas DeVaulas yra didelis riedlenčių ir ilgųjų lentų gerbėjas.
Tiesa, jam ir matematikui Danui Piponi kol kas pavyko paskraidinti tik rankos nago dydžio anglies gabalėlį, po kuriuo turėjo būti mažų magnetukų tinklelis.
Šie mokslininkai dar optimistiškai tiki, kad lentą pagaminti yra įmanoma. Tik štai jei tektų kalbėti apie tokios lentos panaudojimo galimybes, jų optimizmas išnyktų. Na nebent būtų galima galvoti apie gamyklų robotus, kurie levituotų iš vienos darbo vietos į kitą.
