Technologijų pažanga neaplenkia ir saugos sprendimų. Skaitmeniniams signalams pakeitus
analoginius, išaugo informacijos perdavimo greitis bei kokybė, fiksuojama mažiau klaidų. Be to,
sumažėjo ir apsaugos sistemose naudojamos aparatūros dydis. Tačiau šiame technologijų progrese atsirado ir papildomų rizikos veiksnių.
Technologijų pažanga neaplenkia ir saugos sprendimų. Skaitmeniniams signalams pakeitus
analoginius, išaugo informacijos perdavimo greitis bei kokybė, fiksuojama mažiau klaidų. Be to,
sumažėjo ir apsaugos sistemose naudojamos aparatūros dydis.
Tačiau šiame technologijų progrese atsirado ir papildomų rizikos veiksnių. „Kalbėdami apie mobiliąsias ir interneto technologijas dažnai diskutuojame apie patogumo ir privatumo santykį. O joms skverbiantis į saugos sprendimų sritį, iškyla priešprieša tarp vartotojo patogumo ir užtikrinamo apsaugos lygmens“, – sako saugos tarnybos „Fosus“ vadovas Valdas Matačiūnas.
„Apsaugos srityje galioja dėsnis – tai, kas persikelia į virtualią erdvę, yra mažiau saugu“, – aiškina specialistas ir dalijasi pavyzdžiu: „Egzistuoja technologijos, kurios leidžia nuskanuoti mobiliuoju telefonu perduodamos informacijos turinį. Taigi, jei namų apsaugos sistema valdoma trumpąja žinute, kyla grėsmė, jog bus perimtas jos turinys ir išsiųsta identiška žinutė, atjungsianti šią sistemą. Tai tik vienas iš pavyzdžių, kaip papildomas funkcionalumas gali mažinti saugos lygmenį“.
Daugiau kaip 20 metų darbo patirtį turintis ekspertas pateikia ir daugiau informacijos, keliančios pagrįstą nerimą dėl nuotolinių technologijų, skirtų palengvinti vartotojo sąsajai, naudojimo. „Tarkime, turite sistemą, kuri atidaro garažo vartus, atpažinusi jūsų mašinos valstybinį numerį. Tačiau kas trukdo nusikaltėliams nusukti jūsų automobilio numerius ir, naudojantis jais, užsukti pas jus į namus su kita mašina?“, – klausia V. Matačiūnas.
Pasak jo, reikia suprasti, kad visi patogumui skirti funkcionalumai gali sumenkinti naudojamų apsaugos sistemų patikimumą. „Norėdami padidinti saugumo lygmenį, kaip tik turime sumažinti nuotolinių valdymo prisijungimų kiekį. Pavyzdžiui, signalizacija turėtų būti išjungiama tik fiziniu būdu, paspaudus atitinkamą mygtuką“, – atkreipia dėmesį bendrovės „Fosus“ vadovas.
Vienas pagrindinių saugos sprendimų, kuriuos įgalino technologijų pažanga – nuotolinio vaizdo stebėjimo kameros. Tačiau ekspertas pataria ir šiuo atveju įvertinti potencialias grėsmes: „Populiarėja galimybė prisijungti prie kamerų per atstumą, o jų įrašoma informacija dažnai kaupiama virtualiuose serveriuose. Klientams dažnai sakau: jei jūs galite prisijungti prie savo kamerų nuotoliniu būdu, reiškia, tai gali padaryti ir norintys peržiūrėti informaciją bei panaudoti ją kitais tikslais“.
Montuojantiems vaizdo kameras V. Matačiūnas siūlo atkreipti dėmesį į kelis pagrindinius aspektus. Privatumo vardan, nepatariama įrengti nuotolinio vaizdo stebėjimo kamerų intymiose namų erdvėse – pavyzdžiui, miegamajame. O štai namo ar daugiabučio kiemą kaip tik siūloma leisti stebėti nuotoliniu būdu – tai palengvina darbą apsaugos darbuotojams, o ir pats žmogus dažnai jaučiasi saugesnis.
„Diegiant apsaugos sistemas, visų pirma, reikia įvertinti norimą saugumo lygmenį. Jei namie nėra laikomos didelės grynųjų pinigų sumos, nėra brangios technikos, gali pakakti ir paprasčiausių sprendimų. Tačiau kitu atveju išties verta naudotis pažangiausiomis technologijomis, visgi, nepamirštant privatumo apsaugos bei įvertinant, kad patogi, išmani vartotojo sąsaja atveria papildomų galimybių potencialiems nusikaltėliams“, – reziumuoja ekspertas.
