Europos Sąjungoje numatyta daugiau nei 30 tūkst. darbo vietų inžinieriams

Kolegijų stojimų rezultatai rodo, kad tarp pirmakursių tiksliųjų mokslų reikalaujančios techninės studijos susigrąžina savo populiarumą. Prie šių studijų grįžimo į viršūnę prisideda ir tai, kad per artimiausius tris metus Europos Sąjungoje (ES) inžinieriams planuojama sukurti daugiau nei 30 tūkstančių darbo vietų.

Europoje jaučiamas specialistų trūkumas

Pasaulyje inžinieriaus specialybė vėl užkopė ant prestižinių specialybių podiumo. Pasak Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos („LINPRA“) direktoriaus Gintaro Vildos, tai specialybė, kuri prestižu prilygsta advokato ar daktaro profesijai.

„Europoje ir visame pasaulyje inžinieriaus specialybė yra labai vertinama ir pripažįstama, o dabartinė situacija jos prestižą ir poreikį išryškina tik dar labiau. ES gamybos sektoriuje vyksta permainos. Anksčiau gamyklos buvo perkeliamos į Azijos šalis – pigesnės darbo jėgos zonas, tačiau palaipsniui darbo jėga išbrango, trečiųjų šalių inžinieriai nukopijavo arba pradėjo kurti savo inžinerinius sprendimus su kuriais sėkmingai konkuruoja toje pačioje ES rinkoje, todėl ES nori bent 20 proc. gamybos sugrąžinti į mūsų žemyną, priartinant ją prie vartojimo ir bent 20 proc. padaryti efektyvesne. Taip per artimiausius tris metus planuojama sukurti apie 30 tūkst. naujų darbo vietų inžinieriams. Tačiau, įvertinus ir darbuotojų kaitą dėl amžiaus, manau, kad darbo vietų bus kur kas daugiau“, – sako G. Vilda.

Linpra direktoriaus teigimu, nors jau ir dirbame su tokiomis labai garsiomis kompanijomis kaip „Siemens“ ar „Bombardier“, tačiau tarp Lietuvos inžinierių ir Vakarų Europoje dirbančių specialistų dar yra nemažai skirtumų.

„Atlikti tyrimai rodo, kad ES specialistai sukuria tris kartus daugiau pridėtinės vertės nei Lietuvos inžinieriai. Norint tapti lygiaverčiais ES ir pasaulio rinkų dalyviais, sugebėti konkuruoti su lenkais ar slovakais, stovėti vietoje negalima. Norint būti sėkmingu globaliame versle šiandien svarbiausia pakeisti du dalykus: pakelti kvalifikaciją ir padidinti pasitikėjimą mūsų žmonėmis. Kalbant apie kvalifikaciją, tai Lietuvos inžinieriai, o ypač studentai, turi labai stengtis ir daug domėtis. Kolegijos ar universitetai sukuria jiems mokslo aplinką, iš kurios jie turi pasiimti viską. Tada žmogus turi specializuotis ir tapti savo srities profesionalu, kuris bus reikalingas visiems. Lietuvai ir Europos Sąjungai labai reikalingi inžinieriai, kurie gali kurti naujus produktus, sprendimus ir dirbti su naujomis technologijomis. Kaip minėjau, antras dalykas yra pasitikėjimas. To taip pat reikia mokytis jau studijuojant, nes verslo aplinkoje patikimumas yra antra privaloma sėkmingo verslo sąlyga. Jei pažadama atlikti darbus tokiomis datomis ir už tokią kainą, tai ir privaloma padaryti. Lietuviams būtina išmokti laikytis įsipareigojimų, nevėluoti, neatidėlioti, tik tuomet pasikeis požiūris į mus ir tapsime lygiaverčiais ES darbo rinkos nariais“, – dėsto asociacijos „LINPRA“ direktorius G. Vilda.

Auga susidomėjimas inžinerijos studijomis

Pasak Kauno technikos kolegijos direktoriaus Nerijaus Varno, šiemet studentų stojimai rodo, kad jauni žmonės vis labiau pradeda domėtis techninėmis ir inžinerinėmis specialybėmis. „Analizuodamas stojimų į aukštąsias mokyklas duomenis, drąsiai galiu teigti, kad abiturientai, siekiantys tapti profesionalais, kolegijose nesirenka įprasto kelio – socialinių mokslų studijų. Technologijos ir biomedicinos mokslų studijos sudaro pusę visų abiturientų pasirinkimų. Stojančiųjų į Kauno technikos kolegiją skaičius šiemet išaugo beveik dešimtadaliu. Skaičiuojant absoliutinį priimtųjų skaičių, esame 7-toje vietoje tarp kolegijų Lietuvoje, tačiau jei pažvelgtume į tai, koks stojančiųjų skaičius tenka vienai studijų programai, tai pamatytume, jog turėdami tik 7-ias visiškai technines studijų programas (specialybes), pritraukėme beveik 600 pirmakursių – tai geriausias rezultatas tarp Lietuvos kolegijų. Bendrai kolegijų sektoriuje fiksuotas priimtųjų skaičiaus mažėjimas, tuo tarpu Kauno technikos kolegijoje jis išaugo ir viršijo 9 proc.“, – statistinius duomenis pateikia direktorius.

Pasak N. Varno, tai parodo, kad abiturientai atsigręžė į tas profesijas, kurios išgyvena rinkos pakilimą, o jų specialistų poreikis sparčiai auga.

„Šiemet tarp populiariausių studentų pasirinkimų galėčiau išskirti tris specialybes, kurios pateko ir į populiariausių koleginių specialybių dešimtuką. Pirmiausia reikia paminėti „Statybos inžineriją“, kurios augimą lėmė atsigaunanti statybų rinka. Šios srities specialistai gali dirbti projektuojant ir statant pastatus nuo idėjos iki jų eksploatavimo, tapti projekto, statybos ar specialiųjų darbų vadovais. Toks specialistas pajėgus dirbti įvairiuose lygiuose, jam nėra užkertamas kelias, jei jis nori specializuotis. Taip pat reikia paminėti programas ,,Automobilių techninis eksploatavimas“ ir ,,Autotransporto elektronika”. Pirmosios specialybės absolventai karjerą tęsia plataus profilio arba autorizuotuose („Mercedes“, „Audi“ ir kt.) servisuose, o antrieji rūpinasi automobilių, kurie jau seniai tapo kompiuteriais ant ratų, elektronikos sistemomis“, – populiariausius pasirinkimus pristato N. Varnas.

Direktoriaus teigimu, techninės specialybės populiaresnėmis tampa ne tik tarp vaikinų, bet ir merginų. „Šiemet padvigubinome studijuojančių merginų skaičių. Populiariausias pasirinkimas, vėlgi, buvo „Statybos inžinerija“. Šios programos absolventės gali dirbti organizacinį darbą įvairių statinių statybos projektų įgyvendinimo metu, taip pat dažnai renkasi darbą su technine dokumentacija ar projekto sąmatų skaičiavimais. Kitais metais planuojame pradėti pirmąsias kolegijines pastatų restauracijos technologijų studijas, kuriose absolventų veikla bus susijusi su nekilnojamuoju kultūros paveldu – Lietuvos bažnyčių, dvarų, pilių, tunelių ir kitų paveldo pastatų tvarkyba. Tai turėtų pritraukti dar daugiau merginų į technines specialybes, kurios šiandien rinkoje išgyvena pakilimą, o geri specialistai gauna tikrai didelius atlyginimus“, – ateities planais dalinasi Kauno technikos kolegijos direktorius.