Kas septintas rizikuoja savo finansinių sąskaitų saugumu

Sena ir nebepalaikoma programinė įranga programišiams gali tapti raktu, leisiančiu pasisavinti lėšas iš asmeninės ar bendrovės sąskaitos, teigia technologijų bendrovės „Microsoft Lietuva“ atstovai. Pasak jų, dažnas vartotojas net nesupras ir nepamatys, kai pasinaudojęs neištaisyta programinės įrangos spraga, programišius įdiegs kenkėjišką programėlę, leisiančią perimti prisijungimo prie internetinio banko duomenis.

Vis dar naudoja seną programinę įrangą

Tinklalapio ranking.lt duomenimis, rugsėjo pabaigoje tarp lietuviškų tinklalapių lankytojų kas septintas (apie 14 proc.) naudojo kompiuterį su „Windows XP“ operacine sistema. Ši operacinė sistema oficialių saugumo atnaujinimų nebesulaukia nuo balandžio mėnesio – būtent tada baigėsi jos techninis palaikymas.

„Tai reiškia, kad atradus saugumo spragą, niekas jos neištaiso. Ji tampa dar vienomis atrakintomis durimis ir padidina riziką, kad programišiai jas išnaudos parazitinėms programėlėms, kurios gali pasisavinti ne tik bankų prisijungimus, bet ir kitus svarbius asmeninius bei įmonių duomenis. Norint to išvengti, tereikia kompiuteryje įdiegti naujesnę bei techniškai palaikomą operacinę sistemą“, – sako Martynas Bieliūnas, „Microsoft“ kovos su nelegalia programine įranga grupės vadovas Baltijos šalims.

Pasak jo, naujausi „Microsoft“ tyrimai rodo, kad bent 10 iš 1000 „Windows XP“ naudojantys kompiuteriai jau dabar yra užkrėsti kenkėjiška programine įranga. Rytų Europoje, lyginant su pasauliniu vidurkiu, šie skaičiai yra dar aukštesni. Lyginant seną operacinę sistemą „Windows XP“ ir naująją „Windows 8.1“, tikimybė, kad kompiuteris su pastarąja sistema bus užkrėstas, yra mažesnė dešimtis kartų. Pavyzdžiui, programišiai randa būdų, kaip įterpti kenksmingas programėles į reklamas tokiuose portaluose, kaip „YouTube“, „Amazon“, ir nutaikyti, kad jas matytų tik vartotojai, naudojantys pažeidžiamą „Windows XP“, nes ant naujesnių operacinių sistemų jos neveikia. Tokios programėlės ne tik renka konfidencialius vartotojo duomenis, bet ir gali prijungti kompiuterį prie plataus, jau anksčiau užkrėstų kompiuterių tinklo (angl. BotNet), naudojamo daryti įvairius nusikaltimus elektroninėje erdvėje, pavyzdžiui, trikdyti strategiškai svarbių valstybinių sistemų darbą ar atjungti įvairius portalus.

Reikia saugoti savo duomenis

„Anksčiau programišiai kurdavo fiktyvias internetinio banko kopijas ir taip bandydavo išvilioti prisijungimo kodus. Dabar viskas vyksta išnaudojant programinės įrangos spragas, vartotojui apsilankius užkrėstuose tinklalapiuose, atsidarius el. paštu gautus failus ar paspaudus reklamas, nepastebimai įdiegiamos parazitinės programos. Jos pradeda veikti automatiškai, užkrovus banko puslapį, ir siekia nuskaityti prisijungimui reikalingus duomenis“, – sako Paulius Krisčiūnas, SEB banko Elektroninės bankininkystės skyriaus vadovas.

Pasak jo, tokios parazitinės programėlės bando įvairiais būdais išgauti slaptus prisijungimų kodus bei atlikti pervedimus į vieną iš sukčiaus ar jo bendrininkų sąskaitų.

„Iš savo pusės darome viską ką galime, kad užtikrintume mūsų klientų sąskaitų saugumą. Tačiau pats klientas, ypač jei naudoja seną programinę įrangą, taip pat turi atidžiai vertinti ir stebėti, kur ir kada veda slaptus prisijungimo prie interneto banko duomenis. Jei interneto bankas pradeda slaptažodžių prašyti itin dažnai ar neįprastose vietose, nemaža tikimybė, kad kompiuteryje gyvena parazitinė programa. Tokiu atveju reikėtų nedelsiant atsijungti nuo interneto banko, išjungti naršyklę ir perduoti kompiuterį specialistams, kad šie patikrintų, ar ten nėra virusų. Taip pat apie tokį incidentą reikia informuoti banką“, – teigia P. Kriščiūnas.

Pasak jo, norint papildomai apsidrausti, net ir atsinaujinus programinę įrangą, interneto banko vartotojams vertėtų pradėti naudoti elektroninį ar mobilųjį parašą, o įmonėms nusistatyti reikalavimą mokėjimo nurodymus pasirašyti ne vieno, o kelių įmonės atstovų parašais.