Jeigu kada nors sugalvosite vietoje savo tikrojo vardo naudoti pseudonimą „Facebook“, o kas nors nepatenkintas apie tai praneš socialiniam tinklui, turėsite pseudonimą pamiršti – kitaip jūsų anketa bus užblokuota.
„Facebook“ tikro vardo politika galioja jau nuo 2007 m., tačiau tai nebūtinai reiškia, kad slapyvardžiu ar išgalvotu vardu pasivadinęs vartotojas iš tinklo bus išspirtas. Jeigu jo slapyvardis niekam neužkliuvo, netikru vardu galima naudotis ir daugelį metų.
Rugsėjo mėnesį kilo didelė pasipiktinimų dėl slapyvardžių banga, nes „Facebook“ ėmė masiškai ėmė uždarinėti tas anketas, dėl kurių gaunami vartotojų pranešimai, rašo „The Guardian“ žurnalistė Jillian C York.
Vartotojų klausytis nenori
Pasipriešinimas socialinio tinklo „tikrų vardų“ politikai buvo kilę dar pirmosiomis socialinio tinklo atsiradimo dienomis. Bet „Facebook“ neklausė vartotojų prašymų, tvirtai laikėsi savo pozicijos ir teigė, kad prie „Facebook“ turi prisijungti tik žmonės su tikraisiais vardais, o jei buvo gaunama pranešimų, kad žmogus prisijungęs netikruoju, iš jo reikalauta įrodyti savo tapatybę. Neįrodžius anketa buvo užblokuojama.
Taip uždaryta daug transeksualų ir Drag atlikėjų (angl. drag performer) anketų. Drag atlikėjai dainuoja persirengę priešinga lytimi, jie žinomi tik savo pseudonimais.
Tačiau nukentėjo ne tik jie, o ir aibė kitų. Tarp jų – ir Egipto aktyvisto Whaelio Ghonimo, rašytojo Salmano Rushdie. Išgalvotu vardu pasiskelbusiam Kinijos žurnalistui Micheliui Antiui „Facebook“ liepė vadintis tikruoju vardu – Zhao Jingas. Žurnalistas skundėsi, kad tikruoju vardu „Facebook“ paskyroje jo niekas nežinos.
„Facebook“ per kelerius metus gavo daug pasiūlymų, tarp kurių buvo siūloma daryti išmintis aktyvistams ar leisti naudoti tam tikrus viešus pseudonimus. Socialinis tinklas padarė keletą išimčių, pavyzdžiui, leido sukurti internetinius puslapius su slapyvardžiais, pavyzdžiui, Lady Gaga puslapis.
Tačiau kai kuriems to nepakanka. Už pseudonimo naudojimą iš tinklo išspirtas tinklaraištininkas iš Hondūro atkreipė dėmesį į šalies žodžio laisvės lygį ir tikino, kad šalyje žurnalistai dažnai negali prisistatyti tikraisiais vardais.
Drag atlikėjai ir transvestitai sudaro kitą žmonių grupę, kuriems ši politika nepatinka. Transeksualėms moterims savo tikrųjų vardų atskleidimas net gali reikšti mirtį.
Skirtingai nei pirmosiomis „tikrųjų vardų“ politikos dienomis, dabar „Facebook“ netikrų tapatybių nustatymui nebenaudoja algoritmo. Dabar žmogaus prašoma pateikti įrodymus apie savo tapatybę tik tuomet, jei apie išgalvotą vardą praneša kiti vartotojai.
Alternatyvų yra
Neseniai grupė transseksualų buvo išspirta iš socialinio tinklo, nes tapo prieš juos nusistačiusių žmonių taikiniu, kurie tiesiog norėjo juos išspirti iš socialinio tinklo. „Facebook“ vartotojų pranešimais remiasi ir siekdama nustatyti piktžodžiavimą, nudizmą ir kitus tinkle netoleruotinus dalykus.
Dėl šios priežasties „Facebook“ ilgai neužsibūna svarbi informacija iš Sirijos. O Vietname gyventojai pranešė, kad vyriausybė specialiai praneša, neva jų anketos esančios netikros, tik tam, kad taip juos nutildytų.
Ši „Facebook“ politika yra legali, bet ar ji etiška? Akivaizdu, kad tiems, kurie iš socialinio tinklo išmetami, įstatymai nerūpi ir jiems toks „Facebook“ sprendimas yra neetiškas. „Facebook“ už savo vartotojus renkasi, kaip jie turi prisistatyti.
Džiugi žinia, kad yra alternatyvų – tokias alternatyvas siūlo „Twitter“ ir „Google +“ – pastarasis socialinis tinklas tokią galimybę suteikė prieš keletą mėnesių, o kiti pretendentai, kaip neseniai atsiradęs „Ello“, ragina naudoti pseudonimus.
Žinoma, esantys „Facebook“ socialiniame tinke turi daug privalumų čia likti, tačiau, tie, kurie susidūrė su užsispyrusiu kompanijos požiūriu, pasak „The Guardian“ žurnalistės, gali rinktis alternatyvas.