Kovą astronomai, dirbantys su Pietų Ašigalyje esančio teleskopo duomenimis, paskelbė, jog naktiniame danguje pastebėjo šį tą stulbinančio – mūsų Visatos gimimo aidą. Jie teigė, jog BICEP2 teleskopu aptiko gravitacinių raibulių, arba Didžiojo sprogimo aido, pėdsakus.
Kovą astronomai, dirbantys su Pietų Ašigalyje esančio teleskopo duomenimis, paskelbė, jog naktiniame danguje pastebėjo šį tą stulbinančio – mūsų Visatos gimimo aidą. Jie teigė, jog BICEP2 teleskopu aptiko gravitacinių raibulių, arba Didžiojo sprogimo aido, pėdsakus. Tiesa, nepaisant mokslininkų įsitikinimo savo teisumu, netrukus pradėjo gausėti gretos oponentų, tvirtinančių, kad tyrimo autoriai matė visai ne tai, apie ką skelbė.
Visai neseniai BICEP2 rezultatus neigiančių mokslininkų stovyklą papildė dar viena grupelė, paskelbusi, jog pirmajame tyrime gravitacinėmis bangomis pavadintas reiškinys gali būti visai ne Visatos sukūrimo akimirkos aidas, o tiesiog kosminių dulkių debesys, kurie dėl magnetinių laukų poveikio poliarizavosi ir sušoko į sūkurį primenančias formas, rašo theverge.com.
Pastarojo tyrimo ataskaitą parengė astronomai, kurie analizavo Europos kosmoso agentūros „Planck„ palydovo duomenimis – jie teigia, jog dulkės kosmose yra taip paplitusios, jog įžvelgti gravitacines bangas, kurias neva užfiksavo BICEP2, yra be galo sunku. Jeigu BICEP2 eksperimentas pasirodytų esąs teisingas, jis patvirtintų infliacijos teoriją – vieną iš kelių alternatyvių Visatos aiškinimo teorijų, tvirtinančią, jog Visata pirmą trilijoninę sekundės dalį po Didžiojo sprogimo plėtėsi eksponentiškai. Tiesa, naujoji duomenų analizė rodo, kad netgi tuose regionuose, kur dulkių yra mažiausiai, „nėra švarių dangaus langelių“, per kuriuos būtų galima pamatyti teoriškai įsivaizduojamus gravitacijos raibulius.
BICEP2 mokslininkų grupė „Planck“ mokslininkų antros nuomonės paprašė dar vykdydami savo tyrimą, tačiau dėl teleskopo gedimo laiku reikiamos informacijos negavo. Iškart po publikacijos oponentai suabejojo BICEP2 rezultatų patikimumu, nes tyrimo autoriai dėl iš „Planck“ grupės negautos informacijos ignoravo kosminių dulkių įtaką (tiksliau, vadovavosi senesniais, neoficialiais „Planck“ sudarytais kosmoso dulkių žemėlapiais). Vėliau BICEP2 mokslininkai patys publikavo naują, patikslintą mokslinį darbą.
Prinstono universiteto (JAV) Pažangiųjų tyrimų instituto mokslininkas Raphaelis Flaugeris tikina, kad patikslinta ataskaita rodo, jog „didžioji dalis signalo buvo sukurta dulkių“. To paties universiteto kitas mokslininkas Paulas J. Steinhardtas pasiūlė apskritai atšaukti BICEP2 ataskaitą kaip nepatikimą.
Tačiau mokslininkai, dirbantys su „Planck“ aparatu, labai atsargiai nurodė, kad nors dulkės ir galėjo tapti neteisingų tyrimo rezultatų priežastimi, tai nereiškia, kad BICEP2 hipotezė iš tiesų yra klaidinga. Vienas iš tyrimo autorių, Jonathanas Aumontas, sako, kad jo komandos darbas „netvirtina, kad BICEP2 grupė visiškai neišmatavo kosmologinio signalo“. J. Aumontas sako, kad BICEP2 ir „Planck“ stebėjimui ir signalo apdorojimui taikė visiškai skirtingus metodus, todėl jis negali pasakyti, kokia dalis signalo, apie kurį pranešta kovą, buvo dulkės, o kokia – Visatos gimimo aidas.
„Planck“ duomenis analizavę mokslininkai pabrėžė, jog būtina bendra analizė ir kad abi mokslininkų grupės yra pasirengusios subendrinti savo rezultatus iki metų galo. Ir panašu, kad gautus rezultatus bus labai sunku pranešti Stenfordo universiteto profesoriui Andrei'ui Linde – didžiausiam infliacijos teorijos šalininkui, kurio džiaugsminga reakcija į žinią, kad BICEP2 užfiksavo dabar labai abejotiną signalą, buvo nufilmuota ir publikuota. Kovą A. Linde sakė, jog tikisi, kad gravitacinių bangų atradimas nėra apgavystė. O dabar panašu, kad visgi jis iš tiesų buvo apgautas, tik ne kolegų, o kosminių dulkių.
