Artėjant naujiems mokslo metams, pasipila studentų dejonės dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų šalies bendrabučiuose. Tuo tarpu KTU studentai dėl vietos bendrabučiuose grumiasi – nuo pernai norinčių čia gyventi skaičius išaugo 30 procentų.
Artėjant naujiems mokslo metams, pasipila studentų dejonės dėl nepakeliamų gyvenimo sąlygų šalies bendrabučiuose. Tuo tarpu KTU studentai dėl vietos bendrabučiuose grumiasi – nuo pernai norinčių čia gyventi skaičius išaugo 30 procentų.
Veržiasi gyventi
Šiuo metu Kauno technologijos universitetas (KTU) Kaune turi 11 bendrabučių, kuriuose telpa beveik 2800 studentų, tačiau, pasak KTU Bendrabučių grupės vadovės Indrės Karbauskienės, siekiant pasirūpinti visais bendrabučiuose pageidaujančiais gyventi KTU studentais, rugsėjį duris atvers dar vienas bendrabutis.
„Tai bus jau dvyliktasis universiteto bendrabutis. Jame galės gyventi 160 studentų, taigi iš viso pas mus gyvens apie 2900 žmonių. Jei lygintume su praėjusiais metais, norinčių gyventi bendrabučiuose skaičius išaugo net 30 proc. Tarp jų ir nemaža dalį sudaro ir pirmakursiai“, – pasakojo vadovė.
Jos teigimu, tokį studentų norą būtų galima paaiškinti tuo, kad KTU bendrabučiai nuolat renovuojami, o po renovacijos jie gyvenimo sąlygomis nenusileidžia Vakarų Europos universitetų bendrabučiams. Šiuo metu Universitete pilnai renovuoti keturi bendrabučiai, dar du renovuoti iš išorės ir dar dviejuose renovuoti keli aukštai iš vidaus, tačiau atnaujinimo procesas ir toliau nuolat vyksta.
„Paradoksas, tačiau net einamaisiais mokslo metais atsiranda nemažai vyresnių kursų studentų, kurie pageidauja persikelti iš nuomojamo buto į bendrabutį“, – pasakojo I. Karbauskienė.
Šiais metais pradėjusi veikti elektroninė bendrabučių rezervavimo sistema leidžia studentams norimą vietą rezervuoti net neišėjus iš namų – jie gali ne tik pasirinkti pageidaujamą bendrabutį, kambario tipą ar konkretų kambarį, bet ir nurodyti kitą studentą, su kuriuos norėtų apsigyventi.
Nebeliko sovietmečio reliktų
Naujai renovuoti KTU bendrabučiai nei iš tolo neprimena kai kur šalyje dar vis egzistuojančių sovietiniais metais statytų statinių. Pilnai renovuotuose bendrabučiuose sutvarkyta tiek išorė, tiek vidus, jie yra apšiltinti. Viduje studentus pasitinka ne tik nauja kambarių vidaus apdaila, bet ir naujos lovos, kėdės spintos ir stalai. Kiekviename aukšte įrengtos modernios virtuvės, dušai ir tualetai.
Kiekvienas KTU bendrabutis turi savo poilsio, mokymosi, sporto ar laisvalaikio erdves – netoli kiekvieno bendrabučio yra įrengta ir krepšinio aikštelė, beveik kiekviename bendrabutyje yra ir treniruoklių salė, patalpa dviračiams saugoti.
Dar didesnė staigmena studentų laukia rugsėjo mėnesį – prie kai kurių bendrabučių atsiras naujos rekreacinės zonos studentams su kepsninėmis, suoliukais ir hamakais. Tad, kol leis oras, studentai galės mėgautis ant žarijų keptu maistu.
Pasak I. Karbauskienės, dar viena priežastis, kodėl studentai renkasi bendrabučius, o ne nuomojasi būstą – atstumas iki fakulteto.
„Visi bendrabučiai yra KTU studentų miestelyje arba visai netoli jo, todėl savo fakultetą pasiekti galima per kelias minutes, o iki miesto centre esančių fakultetų – vos kelios minutės su miestelyje nuolat kursuojančiu viešuoju transportu. Be abejo, jaunuolių pasirinkimą lemia ir itin mažos nuomos kainos, lyginant su nuomojamo būsto kainomis“, – sakė I. Karbauskienė.
Mokomi savivaldos
KTU Bendrabučių vadovės teigimu, studentai bendrabučius neabejotinai renkasi ir dėl noro patirti tikrą studentišką gyvenimą. Jį gyventi skatina ir pats universitetas – čia kiekvienais metais vyksta daugybė įvairiausių renginių.
I. Karbauskienė pabrėžė, kad niekas taip gerai tvarkos neprižiūri, kaip pats gyventojas. Dėl to KTU bendrabučiuose gyvenantys studentai įtraukiami į savo gyvenamosios vietos savivaldą.
Tam yra sukurtos bendrabučio tarybos, sudarytos iš bendrabučio aukštų seniūnų bei tarybos pirmininko. Šie studentų balsavimu renkami atstovai ne tik prižiūri viešąją tvarką ir gyventojų elgesį bendrabučiuose, bet ir turi teisę reikšti pastabas dėl bendrabučio administracijos netinkamo darbo.
