Prieš kelerius metus, Lietuvai ieškant sprendimų, kaip įveikti ekonomikos sąstingį, tarp galimų proveržio kelių buvo minimas ir IT paslaugų eksportas. Ir neatsitiktinai – šios srities specialistai Lietuvoje garsėja aukšta kvalifikacija ir motyvacija. Tačiau šiuo metu, „Versli Lietuva“ duomenimis, IT paslaugų eksportas sudaro vos 3 proc. visų užsieniui parduodamų paslaugų, o Lietuva, ekspertų vertinimu, vis dar turi milžiniškų galimybių.
Prieš kelerius metus, Lietuvai ieškant sprendimų, kaip įveikti ekonomikos sąstingį, tarp galimų proveržio kelių buvo minimas ir IT paslaugų eksportas. Ir neatsitiktinai – šios srities specialistai Lietuvoje garsėja aukšta kvalifikacija ir motyvacija. Tačiau šiuo metu, „Versli Lietuva“ duomenimis, IT paslaugų eksportas sudaro vos 3 proc. visų užsieniui parduodamų paslaugų, o Lietuva, ekspertų vertinimu, vis dar turi milžiniškų galimybių. Viena iš jų – modernūs duomenų centrai, paslaugų kokybe prilygstantys pasauliniams reikalavimams ir itin vertinami dėl efektyvumo.
Gegužę Vilniuje duris atvėręs Duomenų logistikos centui (DLC) priklausantis naujausias duomenų centras „Data Inn“ gavo tarptautinį „Tier III“ sertifikatą, o jo energinio efektyvumo koeficientas PUE viršijo pasaulinį vidurkį.
IT bendrovės biuras
Pasaulyje auga sparčiausiai
Informacinių ir komunikacinių technologijų (IRT) sektorius šiuo metu yra sparčiausiai auganti pramonės šaka pasaulyje. Investicijos į jį sudaro pusę viso Europos Sąjungos (ES) produktyvumo augimo. Europos Komisija prognozuoja, jog iki 2015-ųjų metų vien ES šios srities specialistų trūkumas išaugs iki 900 tūkstančių žmonių.
Lietuvoje šių paslaugų eksportas nuosekliai auga ir nuo 2008 m. padidėjo daugiau negu 60 proc., o didžiausią investicinį potencialą Lietuvoje turi programinės įrangos kūrimas, vystymas, duomenų saugojimas ir apdorojimas bei paslaugų centrų veikla.
„Lietuvos atsiradimas šiame žemėlapyje yra labai svarbus. Modernūs ir užsienyje vertinami duomenų centrai pagyvina ne tik patį šalies duomenų centrų verslą, bet ir visą mūsų duomenų perdavimo rinką. Perduodant didelius duomenų srautus, papildomas pajamas ir darbo vietas pajustų visa ekosistema“, – neabejoja „Barclay‘s“ Technologijų centro Lietuvoje vadovas Giedrius Dzekunskas.
„Versli Lietuva“ duomenys rodo, jog iš viso Lietuvos paslaugų eksporto Informacinės ir komunikacijų technologijos sudaro apie 3 proc. Šių paslaugų pernai parduota už 540 mln. litų, kai visas paslaugų eksportas viršijo 18 mlrd. litų. Didžioji dalis šios srities eksporto nukreipta į Skandinavijos šalis, ypač Švediją, Daniją, šios šalys taip pat yra didžiausios IRT sektoriaus investuotojos Lietuvoje.
Konkuruoja kokybe ir efektyvumu
„Šiandien Lietuvos duomenų centrai su Europa pirmiausia konkuruoja aukštu efektyvumu ir patikimumu. Tiesa, yra ir keletas iššūkių bei kliūčių, kurios stabdo Lietuvos duomenų centrų paslaugų eksportą. Viena iš jų – aukštesnės nei Vakarų Europoje įmonėms taikomos elektros energijos kainos, – pasakoja DLC Paslaugų vystymo vadovas Edvinas Bakanas. – Tačiau, tikimės, kad situacija ims keistis atsirandant jungtims su Švedija, Lenkija ir elektros kainoms tampant konkurencingoms.“
Anot jo, sumažėjusios elektros energijos kainos sulygintų konkurencines sąlygas, o tada Lietuvos duomenų centrai galėtų geriau konkuruoti užsienyje dėl tenykščių vidutinio dydžio klientų, kurie nėra tokie patrauklūs didiesiems tarptautiniams paslaugų teikėjams, tačiau Lietuvoje prilygsta didelėms vietos kompanijoms. Gegužę duris atvėręs DLC priklausantis naujausias duomenų centras „Data Inn“ gavo tarptautinį „Tier III“ sertifikatą, o jo energinio efektyvumo koeficientas PUE siekia 1,3, kai pasaulinis vidurkis yra 1,65.
Tai reiškia, kad serveriams aušinti ir infrastruktūrai palaikyti energija naujajame duomenų centre naudojama labai efektyviai. Energinio efektyvumo rodiklis yra vienas iš svarbiausių, kuriuos įmonės vertina, kai renkasi duomenų centrą savo serveriams talpinti.
„Modernūs duomenų centrai kartu su gerai išplėtota optine infrastruktūra turėtų dominti užsienio investuotojus. Maža to, tai skatina ne tik duomenų saugojimą pas mus, bet ir pridėtinės vertės paslaugų pritraukimą – atsiranda tam tikros sinergijos.Pavyzdžiui, užsienio rinkas iš Lietuvos aptarnaujančios kompanijos galutines paslaugas gali papildyti duomenų saugojimu – paslaugos apimtų ir fizinę infrastruktūrą, ir jos aptarnavimą“, – teigia G. Dzekunskas.
Lietuvos privalumas – žmonės
Duomenų centrų rinkos su šiuolaikinėmis technologijomis ir duomenų perdavimo greičiu paradoksas yra tas, kad ji yra globali. Vokietijos kompanijos duomenų „biuras“ gali įsikurti kad ir Islandijoje, kaip pasielgė, pavyzdžiui, BMW, o Lietuva, siūlant šias paslaugas pasauliui, taip pat turi privalumų.
„Turime gebėjimų valdyti efektyvius ir patikimus duomenų centrus, o tai rinkoje nėra savaime suprantamas dalykas. Šalyje yra stabili teisinė, reguliacinė aplinka. Be to, esame NATO ir ES nariais, o tai leistų mums tapti regioniniu duomenų logistikos centru“, – Lietuvos privalumus vardija E. Bakanas.
Užsienio investicijų pritraukimo agentūros „Investuok Lietuvoje“ generalinio direktoriaus Arvydo Arnašiaus teigimu, kokybiška infrastruktūra yra vienas iš pagrindinių Lietuvos konkurencinių pranašumų. Lietuva yra tarp lyderių ES pagal duomenų perdavimo greitį ir pagal fiksuoto plačiajuosčio interneto linijų skaičių. Ir net viena iš dešimties debesų kompiuterijai geriausiai pasirengusių valstybių pasaulyje.
Be to, Lietuva naudojasi kokybiškomis duomenų perdavimo jungtimis su Vakarų Europa. Tiesioginė magistralė „Baltic Highway“ per Vilnių, Rygą, Varšuvą ir Berlyną jungia Taliną su Frankfurtu – vienu didžiausių pasaulyje tarptautinių operatorių sujungimo centru ir Rytų šalimis.
Lietuva IT srityje taip pat garsėja aukštos kvalifikacijos specialistais – pagal informacinių ir ryšių technologijų kompetencijas esame treti ES. Šiuo metu šalyje dirba beveik 25 tūkst. IT specialistų.
„Infobalt“ ekspertas Marius Pareščius pritaria, kad vienas didžiausių Lietuvos pranašumų – labai kvalifikuota, lanksti ir palyginti nebrangi darbo jėga. „Lietuviai negali konkuruoti su skandinavais dėl elektros kainos ir klimato sąlygų. Tačiau įrangos priežiūra, duomenų centrų administravimas ir papildomos IT paslaugos, susijusios su žmogiškaisiais resursais, yra labai konkurencingos, – aiškina M. Pareščius. – Didžiausia paslaugų eksporto rinka – Rusija, kitos posovietinės šalys. Mes vis dar susišnekame jų kalba, mūsų panašus mentalitetas, suprantame poreikius bei problemas geriau nei vakariečiai“.
