Tik vienas lietuvis iš dešimties galėtų įsivaizduoti gyvenimą be mobiliojo telefono. Nors kasdien šis prietaisas dažniausiai naudojamas tradicinėms reikmėms – skambučiams, trumposioms žinutėms, fotografuoti ir naršyti internete, vis daugiau tautiečių ieško, kaip naudingai ir įdomiai pasinaudoti savo mobiliuoju įrenginiu.
Tik vienas lietuvis iš dešimties galėtų įsivaizduoti gyvenimą be mobiliojo telefono. Nors kasdien šis prietaisas dažniausiai naudojamas tradicinėms reikmėms – skambučiams, trumposioms žinutėms, fotografuoti ir naršyti internete, vis daugiau tautiečių ieško, kaip naudingai ir įdomiai pasinaudoti savo mobiliuoju įrenginiu. Tai rodo „Samsung Electronics Baltics“ ir tyrimų bendrovės „GfK“ internetu atlikto gyvenimo būdo indekso LIVING tyrimo rezultatai.
Biudžetą telefonui patiki jaunesni žmonės
Baltijos šalių gyventojų elgsenos skaitmeninėje eroje analizė atskleidė, kad lietuviai telefoną naudoja ir prieigai prie finansinės informacijos bei savo banko sąskaitų. LIVING tyrimo duomenimis, išmaniajam prietaisui finansinius reikalus patiki 9 proc. lietuvių: telefonu moka komunalinius mokesčius, stebi banko sąskaitos likutį ar fiksuoja šeimos biudžetą. Didesnė dalis (apie 40 proc. apklaustųjų) asmeninėms pajamoms ir išlaidoms valdyti renkasi planšetinį kompiuterį. Estijoje mobilųjį telefoną įvairiems mokėjimams atlikti naudoja 13 proc., Latvijoje – 12 proc. vartotojų. Planšetė asmeniniams finansams valdyti praverčia 44 proc. estų ir 33 proc. latvių.
„Mūsų dienomis išmanieji įrenginiai tampa asmeniniais finansų patarėjais – į juos įdiegtos mobiliosios programėlės padeda sumaniai tvarkyti savo finansus: fiksuoja pajamas, sudaro išlaidų „žemėlapius“, primena apie artėjančius mokėjimus – pasirūpina, kad sąskaita netikėtai neištuštėtų. Visa tai gerokai palengvina mūsų gyvenimą, nes galime tvarkyti savo finansus visur ir visada“, – sako „Samsung Electronics Baltics“ vadovas Lietuvoje Simonas Skupas.
Anot pašnekovo, išmaniųjų įrenginių naudojimo įpročius dažniausiai nulemia vartotojų amžius. Baltijos šalyse atlikta apklausa rodo, kad savo pinigų srautus mobiliajame telefone dažniausiai tvarko 25–34 metų lietuviai. Tačiau vyresni nei 45 metų žmonės vis dar nepanaudoja visų savo telefono galimybių. Telefonu jie daugiausia skambina, siunčia trumpąsias žinutes, kas antram apklaustajam mobilusis telefonas atstoja fotoaparatą.
Nenori gaišti laiko finansams tvarkyti
Pasak kalbinto SEB banko Elektroninės bankininkystės skyriaus vadovo Pauliaus Kriščiūno, intensyvėjant gyvenimo tempui, dauguma banko klientų kasdienius finansus nori tvarkyti kaip įmanoma greičiau ir paprasčiau.
„Vien per pastaruosius metus banko mobiliosios programėlės vartotojų skaičius išaugo dvigubai. Tai tik patvirtina, kad klientai išmaniuosius telefonus bei planšetinius kompiuterius vis dažniau naudoja kasdieniams finansams tvarkyti“, – teigia P. Kriščiūnas.
Paklaustas, ar saugu išmanųjį telefoną naudoti finansiniams reikalams tvarkyti, jis pataria laikytis pagrindinių saugumo principų: neatidaryti elektroninių laiškų iš nežinomų siuntėjų, neaiškių nuorodų, atsiųstų elektroniniu paštu ar SMS žinute, į įrenginį nediegti nepatikimos programinės įrangos ar programėlių, neperduoti svarbios informacijos, pvz., prisijungimo kodų, tretiesiems asmenims.
„Jei kyla įtarimų dėl interneto banke vykstančių veiksmų, reiktų nutraukti darbą ir pranešti apie įtartiną veiklą bankui“, – apie galimus pavojus naudojantis banko paslaugomis mobiliajame prietaise įspėja SEB banko atstovas.
Populiariausia išmanioji paslauga – sąskaitos likutis
Pasak „Swedbank“ Elektroninių kanalų departamento direktorės Aurelijos Lapėnaitės, populiariausia banko išmaniosios programėlės, kurią klientai į savo telefonus parsisiuntė jau beveik 160 000 kartų, funkcija – „Greitasis likutis“.
Ši funkcija leidžia papurčius telefoną akimirksniu ekrane pamatyti, kiek pinigų šiuo metu yra sąskaitoje. „Greitąjį likutį“ ypač vertina naudotojai, mėgstantys atsiskaityti kortele. Per mėnesį jie savo išmaniuosius telefonus papurto daugiau nei pusę milijono kartų, vienas aktyvus naudotojas šia funkcija pasinaudoja vidutiniškai kas antrą dieną“, – teigia pašnekovė. Taip pat „Swedbank“ klientai jau pamėgo išmaniąją programėlę naudoti mokėjimams ir pavedimams tarp savo sąskaitų atlikti. A. Lapėnaitės teigimu, neretai žmonės turi kelias sąskaitas ir sąskaitoje, susietoje su kortele, nelaiko santaupų ar didelių sumų. „Naudojantis banko išmaniąja programėle pinigus į kortelę galima persivesti tiesiog stovint eilėje parduotuvėje. O juk ir pervesti pinigų kam nors kitam kartais prireikia čia ir dabar“, – sako ji.
Asmeniniam biudžetui valdyti „Swedbank“ savo klientams siūlo įrankį „Mano biudžetas“, kuris leidžia sekti išlaidas skirtingų kategorijų prekėms ir paslaugoms, akimirksniu pamatyti, kaip sekasi vykdyti mėnesio finansinius tikslus.
Kita populiari „Swedbank“ išmaniosios programėlės funkcija – nusiųsti sąskaitos numerį SMS žinute arba elektroniniu paštu. Ši gudrybė sutaupo tikrai nemažai laiko, kaip ir galimybė žemėlapyje pamatyti artimiausią bankomatą.
Kalbant apie saugumą, naudojantis banko išmaniąja programėle, A. Lapėnaitės teigimu, galioja panašios taisyklės, kaip ir naudojantis interneto banku kompiuteryje.
„Svarbiausia – saugoti savo prisijungimo duomenis. Net ir tuo atveju, jeigu išmanųjį telefoną pasisavintų kitas žmogus, įsijungęs banko programėlę jis negalėtų atlikti jokių finansinių operacijų nežinodamas prisijungimo duomenų. Kai kurias programėlės funkcijas vartotojas gali atrakinti, kad vėliau galėtų pasiekti jas be slaptų kodų, tačiau aktyvinti mokėjimų funkciją galima tik suvedus prisijungimo duomenis. Tad pinigai sąskaitoje, elgiantis apdairiai su prisijungimo duomenimis, yra visiškai saugūs. Taip pat labai patartina apsaugoti ir patį išmanųjį telefoną atrakinimo slaptažodžiu“, – patarimais dalijasi ji.
