Informacinį karą vis dar pralaimime, teigia Lietuvos kabelinės televizijos asociacija

Lietuvos kabelinės televizijos asociacija (LKTA) pareiškė esanti rimtai susirūpinusi dėl Lietuvos pozicijų informaciniame kare: prorusiški informacijos kanalai ir toliau gali nevaržomai skleisti Kremliaus propagandą, o neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija apie operatoriaus „Viasat“, kuris priklauso Švedijos žiniasklaidos grupei „MTG“ („Modern times group“), sąsajas su Kremliumi tik paryškino vangias Lietuvos pozicijas.

„Praėjo du mėnesiai, po to kai LKTA tarptautinėje kabelinės televizijos operatorių konferencijoje viešai prabilo apie silpnas šalies pozicijas informaciniame kare ir pasiūlė efektyvesnius jų sustiprinimo sprendimus, nei atskirų programų retransliavimo draudimai, diskutavo apie juos su dalyvavusiais konferencijoje valdžios atstovais. Nors Lietuvos kabelinės televizijos ir TEO AB, LT žiūrovai, kaip ir „Viasat“ bei kitų nelegaliai veikiančių televizijos programų platintojų abonentai, ir vėl gali matyti „RTR Planeta“ bei „NTV Mir Lietuva“, matome, kad ir toliau nėra jokių efektyvių saugiklių, kad šie ar kiti kanalai netransliuotų priešiškos informacijos, o Lietuvos gyventojams paslaugas teikiantis palydovinės TV operatorius „Viasat“, kuris teigia nesąs nepavaldus Lietuvos teisės aktams, ir toliau galės savivaliauti rinkoje“, – sako LKTA prezidentė Vaiva Žukienė.

Sąsajos su Kremliumi nenustebino

Pasak LKTA direktoriaus Juozo Jurelionio, paviešintos „Viasat“ sąsajos su Kremliumi kabelinės televizijos operatorių per daug nenustebino: apie šio operatoriaus neskaidrią veiklą tiek retransliavimo, tiek reklamos rinkoje LKTA jau ne kartą kalbėjo. Generalinė prokuratūra pagal LKTA ir LTOA (Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos) pareiškimą dar šių metų gegužės pradžioje pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl palydovinės televizijos „Viasat“, kuri, kaip įtariama, retransliavimo veikla Lietuvoje užsiima be licencijos ir retransliuoja šalyje laikinai uždraustus Rusijos televizijos kanalus, tačiau tyrimo rezultatų iki šiol nematyti.

LKTA nuomone, paskelbtos informacijos apie „Viasat“ ir Kremliaus sąsajas fone šis tyrimas įgyja itin svarbią reikšmę. Iškreipta situacija retransliuotojų rinkoje, kai vieni turi laikytis teisės aktų, o kitiems jie negalioja, tampa viena mažesnių blogybių, palyginti su atviru keliu Kremliaus propagandos mašinai Lietuvoje.

„Tik ryžtingi prevenciniai valstybės institucijų veiksmai, o ne pusinės priemonės – tokios, kaip atskirų programų ar kanalų laikinas išjunginėjimas, – gali sustiprinti Lietuvos pozicijas informaciniame kare, – teigia J. Jurelionis. – „Juolab, kad kautis turime ne su vienu operatoriumi: propaganda masiškai sklinda ir per įvairias interneto televizijas. Dėl kai kurių jų veiklos taip pat jau kreipėmės į Lietuvos televizijos ir radijo komisiją, kuri inicijavo ikiteisminius tyrimus.“ LKTA primena, kad dar birželio mėn. pasiūlė valstybei imtis veiksmų, padedančių efektyviau kovoti su propaganda: visų pirma – atsakyti į ją pateikiant objektyvią informaciją. Tam reiktų daugiau lietuviškų laidų įgarsinti ar subtitruoti rusų kalba, kad rusakalbiai Lietuvos gyventojai galėtų dar labiau integruotis į Lietuvos visuomenę. Negalima pamiršti, kad dažnas rusakalbis Lietuvos gyventojas, pasirinkęs internetinę TV, dažniausiai nebežiūri lietuviškų televizijų apskritai.

„Lietuva privalo reaguoti į Rusijoje rengiamų programų transliuotojų veiksmus, tačiau veiksmai turi būti adekvatūs planuojamiems tikslams pasiekti, o ne piktinantys kabelinės televizijos paslaugų vartotojus vienkartiniai sprendimai“, – sako V. Žukienė.

Siūlo konkrečius efektyvius veiksmus

Kabelinės televizijos palaiko iniciatyvą kurti bendrą Lietuvos, Latvijos ir Estijos TV programą Baltijos šalims rusų kalba ir pasirengusios ją retransliuoti. Pagal esamas aktualijas galėtų būti pakoreguota ir užsieniui skirta „LTR Lituanica“ programa – papildomai įgarsinant rusų kalba ar įvedant rusiškus subtitrus ar pan. Tačiau vertindama turimą informaciją, kad per tris mėnesius nėra nepasiekta jokių apčiuopiamų susitarimų dėl bendros Lietuvos, Latvijos ir Estijos TV programos kūrimo, LKTA taip pat siūlo Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos Tarybai apsvarstyti galimybę LTV programoje pagrindinėms laidoms parengti garso takelį rusų kalba. LKTA mano, kad vertinant, jog LRT jau vykdo atskirų laidų rusų kalba skelbimą savo interneto svetainėje, tai būtų daug paprastesnis projektas, nei visai naujos TV programos kūrimas ir galėtų būti pakankamai greitai įgyvendintas.

„Aišku, kad per vasaros atostogų laikotarpį sunku tikėtis operatyvių Vyriausybės institucijų sprendimų, tačiau, praėjus pusei metų nuo TV programų „NTV Mir Lithuania“ ir „RTR Planeta“ retransliavimo Lietuvoje sustabdymo trims mėnesiams, kuris buvo atnaujintas atitinkamai šių metų birželio 22 d. ir liepos 8 d., pagal LKTA turimą informaciją, jokių pakeitimų, siekiant nustatyti įpareigojimus faktiniams pažeidėjams – užsienio programų transliuotojams, atitinkamuose teisės aktuose nebuvo atlikta, nors dar šių metų gegužės mėnesio Seimo Informacinės visuomenės ir Švietimo, mokslo ir kultūros komitetų protokoliniais sprendimais buvo atkreiptas dėmesys į susidariusią situaciją. Tenka paminėti, kad ir procedūros, nustatytos Europos Sąjungoje ir leidžiančios nukreipti Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimus tiesiogiai transliuotojams, kurių visa ar didžioji dalis televizijos programos skirta Lietuvos Respublikos teritorijai, nėra visiškai užbaigtos“, – sako J. Jurelionis.

Vertinant dabartinius santykius su Rusija tikėtina, kad Visuomenės informavimo įstatymo 19 straipsnyje apibrėžta draudžiama skelbti informacija retransliuojamose rusiškose programose gali būti paskelbta bet kuriuo metu. Nors Lietuvos televizijos ir radijo komisija šiuo metu stebi šias programas, nesant aiškaus veiksmų plano televizijos programų platinimo rinkos dalyviai nežino, kokių priemonių imtųsi tokių atveju įgaliotos institucijos ir pirmiausia – ši Komisija. Draudimas rodyti atskiras programos dalis tik Lietuvoje registruotiems ūkio subjektams patvirtintų, kad nebuvo padaryta tinkamų išvadų, o Lietuvos institucijos, užuot sprendusios situaciją iš esmės, užsiima deklaratyviomis parodomosiomis akcijomis, iš esmės kenkiančioms tiek verslui, tiek valstybės prestižui.