Pastaruoju metu atliekų rūšiavimo skatinimas remiasi ne patogių sąlygų sudarymu ir įpročių
diegimu, o akcijų ir dovanų ieškotojų viliojimu. O į ką seną elektroniką sutiktumėte iškeisti Jūs –
saldainių dėžutę, filmą po atviru dangumi, o gal dovanų kuponą apsipirkimui? Reikia pripažinti,
kad tokios akcijos skamba patraukliau nei nuoseklus darbas, tačiau atliekų tvarkytojai kerta
šaką, ant kurios sėdi. Verslu pagrįstas surinkimo modelis patogus čia ir dabar, tačiau kur atliekas
vartotojas neš rytoj?
Pastaruoju metu atliekų rūšiavimo skatinimas remiasi ne patogių sąlygų sudarymu ir įpročių diegimu, o akcijų ir dovanų ieškotojų viliojimu. O į ką seną elektroniką sutiktumėte iškeisti Jūs – saldainių dėžutę, filmą po atviru dangumi, o gal dovanų kuponą apsipirkimui? Reikia pripažinti, kad tokios akcijos skamba patraukliau nei nuoseklus darbas, tačiau atliekų tvarkytojai kerta šaką, ant kurios sėdi. Verslu pagrįstas surinkimo modelis patogus čia ir dabar, tačiau kur atliekas vartotojas neš rytoj?
Sistemoje trūksta nuoseklumo
Neveikiantys buitiniai prietaisai dažnai sukelia daugybę problemų: kur sandėliuoti, kaip nuvežti į surinkimo vietą. Gyvename vartotojų visuomenėje, todėl tokių daiktų vis daugėja. Jei kiekvienas tokias atliekas mesime į bendrą konteinerį, ne tik kenksime gamtai, bet ir branginsime sąvartyno tvarkymo mokesčius, kuriuos mokame kiekvieną mėnesį.
Pastaruoju metu šia kryptimi intensyviai dirba ne viena organizacija, internete bei regioniniuose laikraščiuose mirga daugybė akcijų, skatinančių elektronines atliekas „iškeisti“ į filmą, dovaną ar „komfortą“, tačiau vargu ar didinančių vartotojų sąmojingumą ir įpročius. „Akcijos, kuomet už atneštą seną elektroniką gali gauti pramoginę ar ekonominę „satisfakciją“, išties patraukia dėmesį ir taip pasąmonėj kažkur nukloja informaciją apie rūšiavimo svarbą. Taip, tuo metu galbūt rasiu nereikalingų sulūžusių žaislų, išmesiu seną lygintuvą. Tačiau iš to seka gausybė klausimų: kur mesti elektronines atliekas kitą kartą, kai akcijos nebus, ir kodėl kitą kartą atliekas turėčiau rūšiuoti už dyką?“ – pasakoja jau keletą metų atliekas rūšiuojanti dviejų vaikų mama Janina Sabaitė Melnikovienė.
„Reikia sutikti, kad atsakingas požiūris į mus supančią aplinką neatsiranda per vieną dieną. Geriausius atliekų tvarkymo rodiklius turinčiose užsienio šalyse to mokomasi nuo pat mažens, o rūšiavimo sistemos pasižymi nuoseklumu bei kasmet patogesnių rūšiavimo sąlygų sudarymu“, – sako elektroninių atliekų surinkimą organizuojančios Elektronikos platintojų asociacijos vadovas Mantas Varaška.
Lietuva seka Norvegijos pavyzdžiu
Atliekų, ypač smulkiosios elektronikos, rūšiavimas Lietuvoje iki šiol buvo didelė problema. Pagal Europos Sąjungos direktyvas Lietuva per metus turi surinkti 4 kg atliekų kiekvienam gyventojui, tad už tai atsakingos organizacijos turi gerokai pasitempti.
„Rodos, informacijos apie elektronikos rūšiavimo svarbą netrūksta, bet iki šiol reikėdavo giliai pasikapstyti internete norint sužinoti, kur įrengti surinkimo punktai, panorėjus elektroninę, buitinę įrangą išmesti atsakingai. Tai netgi atimdavo ūpą ir norą rūšiuoti. Šiandien tai padaryti labai patogu – tiesiog ateini į parduotuvę ir išmeti“, – aiškino į „Maxima“ prekybos centre pastatytą smulkios elektronikos surinkimo konteinerį nebeveikiantį virdulį išmetęs Aivaras Terentjevas. Pašnekovas prasitarė, kad jau yra pasinaudojęs ir patogia išvežimo iš namų sistema. „Namuose darėme virtuvės remontą, todėl reikėjo išvežti seną šaldytuvą. Kai laukia daugybė darbų, nesėdi kol bus paskelbta kokia elektroninių atliekų surinkimo akcija, tiesiog užsiregistruoji ir po kelių dienų atvažiuoja paimti iš namų nemokamai“, – patogiu EPA atliekų surinkimu džiaugėsi A. Terentjevas.
Teigiamų elektronikos atliekų rūšiavimo sistemos pavyzdžių toli ieškoti nereikia. Štai Nyderlanduose gyventojai kasmet, metų pradžioje gauna kalendoriukus, kuriuose pažymėta, kada bus nemokamai surenkamos stambiagabaritės atliekos iš tam tikrų vietų. Norvegijoje jau daugelį metų veikia puikiai išvystyta atliekų surinkimo sistema, kuomet nemokamai surenkamos atliekos šalia parduotuvių, tuo tarpu informacija skelbiama pačiose parduotuvėse, informaciniuose lapeliuose, pridedama prie prekės ar teikiama elektroniniu būdu. Tokia patogi infrastruktūra norvegams padeda surinkti ir perdirbti 85 % elektroninių atliekų. Tai puikus pavyzdys, kurio praktika po truputį pritaikoma ir Lietuvoje.
„Šiemet žengtas labai svarbus žingsnis kryptingo rūšiavimo ir įpročių formavimo link. Per visą Lietuvą didžiuosiuose prekybos centruose pastatyta net 550 smulkios elektronikos surinkimo konteinerių. Apsipirkti žmonės keliauja kelis kartus per savaitę, todėl nebeveikiančią elektroniką prigriebti ir išmesti galima bet kada patogiu metu, – apie naująją elektroninių atliekų surinkimo sistemą pasakoja M. Varaška. – Tikimės, jog ši sistema plėsis ir konteineriai atsiras net mažiausiuose miesteliuose.“
Reikalingas didžiulis įdirbis
Jau daugiau nei aštuonerius metus vykdomas nuoseklus baterijų surinkimas parodė, jog rūšiuoti skirtos dėžutės pastatymas nereiškia, kad žmonės iškart ims entuziastingai rūšiuoti. Įpročiai formuojasi po truputį, metai iš metų primenant ir toje pačioje vietoje stovint surinkimo konteineriams ar dėžutėms. Štai Lietuvos pašte jau daugelį metų galima išmesti elektronines baterijas. „Paprastai žmonės, ypač vyresnės kartos, pirmą kartą apsižvalgo, o tik paskui – antrą ar trečią kartą sugrįžę išmeta baterijas. Taip per tam tikrą laiką susiformuoja įprotis, ypač jei tai kaimo rajonas ir daugiau išmesti baterijas nėra kur“, – pasakoja Degučių kaimo pašto viršininkė Rasa Kochankienė.
Anot EPA vadovo M. Varaškos, žmonėms reikia nuoseklios ir aiškios sistemos įdiegimo, kuri ne tik užtikrintų patogias sąlygas rūšiuoti, bet ir formuotų vartotojo įpročius, sąmojingumą. Tai reikalauja ne vienerių metų įdirbio.
