Geriau žinoti nei nežinoti, pasakė nežinomas autorius ir pridūrė, kad tik žinodami galime atskirti kas yra tiesa, o kas – tik fikcija. Šis posakis labai prasmingas, kai kalbama apie sveikatos apsaugą ir ypač elektroninę sveikatą, dar kitaip vadinamą e. sveikata. Kol valdžios vyrai postringauja apie e. receptą ir kitus elektroninio proveržio sveikatos apsaugos srityje ypatumus, pacientai ir gydytojai tik kraipo galvas, nes tai, kas viešai deklaruojama, toli gražu nesutampa su realybe. Tad kas tik mitai ir kokia tikrovė e. sveikatos sistemoje?
Geriau žinoti nei nežinoti, pasakė nežinomas autorius ir pridūrė, kad tik žinodami galime atskirti kas yra tiesa, o kas – tik fikcija. Šis posakis labai prasmingas, kai kalbama apie sveikatos apsaugą ir ypač elektroninę sveikatą, dar kitaip vadinamą e. sveikata. Kol valdžios vyrai postringauja apie e. receptą ir kitus elektroninio proveržio sveikatos apsaugos srityje ypatumus, pacientai ir gydytojai tik kraipo galvas, nes tai, kas viešai deklaruojama, toli gražu nesutampa su realybe. Tad kas tik mitai ir kokia tikrovė e. sveikatos sistemoje?
E. sveikatos sistemos raidoje galima išskirti 3 esminius etapus: „Sveidros“ (aut. pat. Privalomojo sveikatos draudimo) sistemos užsakymą ir sukūrimą, asmens ambulatorinio gydymo bei stacionare gydomo asmens statistinių kortelių pildymą „Sveidros“ sistemoje visiškai atsisakant jų popierinių formų. Paskutinysis etapas, pasak specialistų, vyksta šiuo metu – tai e. recepto ir medicininės vaizdų posistemės (aut. pat. „MedVais“) kūrimas.
Pasak elektroninių sveikatos apsaugos sistemų eksperto Vytauto Kasparavičiaus, pirmojo e. sveikatos sistemos etapo vaisius gydymo įstaigos sėkmingai naudoja ir dabar, tiesa, sistema gerokai pasikeitusi, nes atsirado daugiau galimybių, tačiau gydymo įstaigoms nereikia diegti papildomų programų, jos sukurta sistema naudojasi ir toliau.
„Antrojo etapo įgyvendinimas truputį vėlavo, tačiau vis tik buvo įgyvendintas. Gydymo įstaigos buvo priverstos naudotis informacine sistema nurodytų formų pildymui, nes jų popierinių variantų po sistemos aktyvavimo Teritorinės ligonių kasos, tiesiog, nepriėmė. Kadangi naująja sistema buvo sudėtinga naudotis, dažniausiai šią problemą gydymo įstaigos išspręsdavo paprastai – viena apmokyta sesutė ar slaugytoja mėnesio gale suvesdavo visas popierines formas į atnaujintą „Sveidros“ sistemą“, – sakė ekspertas pridurdamas, kad tokiu būdu gydymo įstaigai naujos sistemos įvedimas neatnešdavo jokios apčiuopiamos naudos – reikėjo papildomai apmokėti sesučių ar slaugytojų darbą, spausdinimo išlaidos išliko tokios pat, kaip buvo iki tol.
Ką mes žinome apie e. receptą?
Šiuo metu vykdomas minėtas trečiasis etapas – e. recepto ir medicininės vaizdų posistemės kūrimas. Visuomenei informacijos šiuo klausimu pateikiama labai mažai, tačiau faktas tas, kad šios sistemos sukūrimas finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis ir numatyta išleisti beveik 5 milijonus litų. Pagrindinį „E. sveikatos“ modulį Lietuvoje kuria ta pati kompanija, kuri tuo užsiėmė ir Estijoje – UAB „Nortal“.
Pagal pirminę informaciją, e. recepto projektas turėtų pradėti veikti jau nuo šių metų lapkričio 30 dienos, tačiau šis laikas kažin ar yra įmanomas, nes ir informacijos visuomenei šiuo klausimu pateikiama negausiai.
Elektroninių sveikatos apsaugos sistemų eksperto Vytauto Kasparavičiaus teigimu, ateityje e. sveikata Lietuvoje taps gerokai platesne sąvoka negu daugelis šiandien įsivaizduoja. Pavyzdžiui, jau šiandien mūsų šalyje sėkmingai galima naudotis telemedicinos paslaugomis, tam sukurta ir įstatyminė bazė, ir veikiančios platformos.
„Mūsų dienomis labai stipriai plėtojamos personalinės asmens priežiūros priemonės. Žmogus jau gali siųsti savo duomenis gydytojui, kuris operatyviai sureaguotų į paciento staigius sveikatos pokyčius ir suteiktų pagalbą. Naujosios technologijos akivaizdžiai padeda paankstinti ligų diagnozę“, – sakė prof. Alvydas Paunksnis, Lietuvos telemedicinos asociacijos prezidentas.
Mitai apie e. sveikatą
Elektroninių sveikatos apsaugos sistemų ekspertas Vytautas Kasparavičius paklaustas, su kokiais mitais apie e. sveikatą susiduria dažniausiai, atsakė, kad mitų turi tiek pacientai, tiek ir gydytojai.
„Gydytojai dažniausiai būna išgąsdinti valstybinių informacinių sistemų panaudojimo sudėtingumo. Jie būna įsitikinę, kad privačios kompanijos sistema negali būti aiški, patogi ir lanksti. Tiesą sakant, iki informacinės sistemos „Foxus“ atėjimo į rinką panašiai ir buvo, o rinktis nebuvo iš ko. Kaip žinia, nemaža dalis šiuo metu dirbančių gydytojų iki tol nebuvo pratę naudotis kompiuteriais savo darbo vietose, todėl jiems bet kokia sistema atrodė ir tebeatrodo velniškai sudėtinga, tačiau ją išbandę, nuomonę greitai pakeičia“, – kalbėjo V. Kasparavičius.
Ekspertas paminėjo ir dar vieną e.sveikatos mitą, kuris gajus pacientų sąmonėje, kad tuoj gydytojai nežiūrės į pacientą, o vien tik pildys dokumentaciją.
„Šis mitas turi teisybės elementų – tiek medicininės formos, tiek pats gydymo procesas pamažu tampa griozdiškesnis. Gydytojas pacientui vidutiniškai gali skirti tik pusę jo vizito laiko, kitą pusę – pildo dokumentaciją (ambulatorinę kortelę, ambulatorinę gydymo statistinę kortelę, vaistų pasą ir pan.). Kol nėra e. recepto, labai didelę dalį gydytojo darbo laiko sudaro kompensuojamų receptinių vaistų išrašymas ir gydymo pratęsimas. Naudojant šiuolaikines e. sveikatos įrašo sistemas šis darbas užtrunka gerokai trumpiau, pati sistema daugelį šabloninių dalykų padaro automatiškai“, – įžvalgomis dalijosi elektroninių sveikatos apsaugos sistemų ekspertas.
Ar viskas Lietuvos e. sveikatos sistemoje padaryta gerai ir kur dar reikėtų tobulėti?
V. Kasparavičius nuomone, sistema iš esmės veikia, tačiau eiliniam gydytojui suprasti, kaip ir ką reikia pildyti, tikrai sudėtinga. Taip pat pasitaiko sistemos sutrikimo atvejų kuomet sistema nepasiekiama ne vieną, bet kelias valandas gydymo įstaigos darbo metu. Tiesiogiai valstybine sistema naudojantiems medikams tampa neįmanoma, pavyzdžiui, išrašyti kompensuojamų vaistų receptus sutrikimo metu, nes ant jų reikia nurodyti asmens ambulatorinės kortelės numerį, kurį automatiškai sugeneruoja „Sveidros“ sistema.
E. sveikatos paslaugos, šiuo metu teikiamos pacientams
Kalbėdamas apie e. sveikatos paslaugas, šiuo metu teikiamas pacientams, V. Kasparavičius paminėjo portalą e-pacientas.lt, kuriame pacientai gali vesti savo sveikatos įrašų istoriją, automatiškai talpinti duomenis, gautus iš įvairių įrenginių (pvz., gliukomačių), taip pat įkelti dokumentus, peržiūrėti savo tyrimų rezultatus, patalpintus portale.
„Visą šią informaciją paskui mato paciento gydytojas kai tik atsidaro jo kortelę. Šiuo metu taip pat galima nemokamai konsultuotis su gydytojais, teikiančiais telemedicinos konsultacijas, pakanka su naujesnės kartos naršykle atsidaryti portalą ir galima tiesiogiai bendrauti su įvairių specialybių gydytojais“, – naujas pacientams atsiradusias e. sveikatos galimybes išvardijo elektroninių sveikatos apsaugos sistemų ekspertas.
Žinojimas, deja, ligų neišgydys ir sveikatos daugiau neduos, tačiau žinodami, mes galime priimti teisingiausius sprendimus ir pasinaudoti e. sveikatos sistemomis, reikalauti, kad mums jos būtų suteiktos kokybiškai.
