Geriau paanalizavus „Amazon“ veiklos sritis ir organizuojamo verslo pobūdį pastebėsime, kad tai viena iš nedaugelio bendrovių per paskutinį dešimtmetį išgyvenusi visą eilę transformacijų. Ir nesvarbu ar kalbėsime apie vieną iš geriausiai pasaulyje žinomų „Amazon“ elektroninių parduotuvių ar apie elektroninių skaityklių verslą sukėlusį revoliuciją leidybos pramonėje. Faktas yra tas, kad bet koks „Amazon“ žingsnis vienaip ar kitaip „sutrikdo“ rinką ir įnešą joje bendrų naujovių.
Geriau paanalizavus „Amazon“ veiklos sritis ir organizuojamo verslo pobūdį pastebėsime, kad tai viena iš nedaugelio bendrovių per paskutinį dešimtmetį išgyvenusi visą eilę transformacijų. Ir nesvarbu ar kalbėsime apie vieną iš geriausiai pasaulyje žinomų „Amazon“ elektroninių parduotuvių ar apie elektroninių skaityklių verslą sukėlusį revoliuciją leidybos pramonėje. Faktas yra tas, kad bet koks „Amazon“ žingsnis vienaip ar kitaip „sutrikdo“ rinką ir įnešą joje bendrų naujovių.
Dabartinis geriausias to pavyzdys yra „Amazon“ plėtojami „Amazon Web Services“ debesų kompiuterijos platformos sprendimai. Pavyzdžiui, „Amazon EC2“ ir „Amazon S3“ teikiamos debesų kompiuterijos paslaugos pasauliniu mastu praktiškai tapo rinkos standartu, todėl šiuo metu yra plačiai taikomos bei naudojamos daugumos įmonių visame pasaulyje.
Vis dėlto iš arčiau pažvelgus į „Amazon“ vystomą verslo strategiją čia galima pastebėti nemažai panašumų, kurie buvo būdingi „Microsoft“ korporacijai 1990 metų viduryje. Taip reikia sutikti, kad verslo modeliai gali šiek tiek skirtis dėl pasikeitusios dabartinio verslo dinamikos, tačiau iš viso galima išskirti penkias priežastis, kodėl „Amazon“ galima vadinti naujuoju „Microsoft“.
1. Monopolija debesų kompiuterijoje
Jeigu „Microsoft“ seniau praktiškai buvo galima įvardinti programinės įrangos monopolistu, tai šiuo metu „Amazon“ pamažu neabejotinai tampa debesų kompiuterijos rinkos monopolistu. Žinoma, „Microsoft“ taktika tuo metu buvo pagrįsta tuo, kad savo operacinę sistemą, pavyzdžiui, būtinai reikia platinti su savo kuriama interneto naršykle „Internet Explorer“. Tuo tarpu „Amazon“ plėtodama „AWS“ „debesies“ sprendimus konkurenciją stengiasi mažinti taikydama protingą kainodarą bei siūlydama platų paslaugų spektrą.
Būtent klientai šiuo metu yra linkę įvertinti tokius faktorius, todėl tai yra vieni galingiausių „ginklų“ siekiant įsiviešpatauti rinkoje. Pavyzdžiui, „Rackspace“ prezidentas Tayloras Rhodesas visai neseniai viešai sutiko, kad „Amazon Web Services“ sprendimai sužlugdė jų verslą. Negana to kaip visa to priežastis yra įvardijama prasidėjęs kainų „karas“, kuris „Rackspace“ privertė visiškai pergalvoti savo, kaip vienos iš didžiausių debesų kompiuterijos kompanijų, verslo modelį. Ir čia įdomiausia yra tai, kad „Rackspace“ egzistavo dar gerokai prieš „AWS“ atsiradimą, todėl galima tik numanyti kokią įtaką ir nemalonią konkurencija „Amazon“ su savo „debesies“ sprendimais sukėlė duomenų centrams, hostingo tiekėjams ir kitiems panašiems verslams.
2. „Windows“ kova prieš „Linux“ naujai
Ar pamenate kaip 1990 metais industrija galutinai suprato, kad „Linux“ ir atviras kodas yra vienas iš pagrindinių „ginklų“ bandant efektyviai kovoti su „Microsoft“? Ir tą suprato tokios kompanijos, kaip „IBM“ ar „Oracle“, kadangi kitu atveju „Microsoft“ su „Windows“ būtų visiškai nepalikusi konkurencijos rinkoje. Analogiška situacija ir su tokiomis alternatyvomis, kaip „OpenOffice ir „StarOffice“, kurios visais įmanomais būdais stengiasi konkuruoti su „Microsoft Office“.
Būtent dabar matome analogišką situaciją. Dauguma rinkos atstovų ir vartotojų jungiasi prie „OpenStack“ bendruomenės, kuri užsiima atviro kodo „debesies“ operacinės sistemos vystymu. Daugumos nuomone tik taikant tokius principus ir atvirą kodą dar galima bandyti kovoti su „Amazon“ plėtojamais „AWS“ debesų kompiuterijos sprendimais. Vis dėlto „OpenStack“ plėtra nevyksta taip sklandžiai kaip norėtųsi. Nors situacija dėl pažangesnė šiuolaikinės rinkos yra kur kas geresnė, bet kylančios problemos labai panašios į tas, kurias išgyveno ir „Linux“ plėtros pradžioje.
3. Naudos sau ir neapykantos konkurentams paieškos rinkoje
„Microsoft“ žinoma kaip korporacija turinti gerai išvystytą ekosistemą, kuri kuriama dėka programų kūrėjų ir trečiųjų šalių programinės įrangos atstovų. Pavyzdžiui, anksčiau kiekvieną kartą išleidžiant naują „Microsoft Office“ paketo versiją jis buvo papildomas galybe naujų funkcijų. Tos funkcijos, žinoma, nuolatos buvo plėtojamos taip, kad kiek galima labiau paveikti trečiųjų šalių programinės įrangos kūrėjus, vystančius panašų funkcionalumą turinčius programinės įrangos sprendimus. Kai „Microsoft Office“ paketo funkcijos ir galimybės nusistovėjo, o šis verslo modelis tapo ne toks naudingas, „Microsoft“ galiausiai įmonėms pradėjo teikti konsultavimo paslaugas. Tai labai greitai atsiliepė visam konsultacijos paslaugas teikiančiam verslui ir sistemų integratoriams, kadangi įmonės labiau suinteresuotos rinktis gerai žinomos „Microsoft“ korporacijos konsultavimo paslaugas.
„Amazon“ kartus su debesų kompiuterijos sprendimais dabar žengia analogišku keliu. Buvo laikas, kai „AWS“ klientams galėjo pasiūlyti praktiškai visas įmanomas paslaugas be konkurencijos. Vis dėlto populiarėjant debesų kompiuterijai, rinkoje atsirado galybė naujų žaidėjų, kurie pradėjo siūlyti analogiškas ar netgi naujas patrauklias paslaugas ir produktus.
Būtent dėl to, pavyzdžiui, praėjusį mėnesį „Amazon“ pristatė naują rinkmenų dalinimosi ir bendradarbiavimo įrankį „Zocalo“ bei mobilaus valdymo sprendimą „Cognito“. Šie įrankiai akivaizdžiai yra nukreipti į konkurentus („Dropbox“, „Parse“, „Kinvey“) bei jų nuolatos augančia įtaką debesų kompiuterijos rinkoje. Peržvelgus darbo skelbimus galima pastebėti, kad „Amazon“ dabar taip pat yra nusitaikęs į profesionalaus konsultavimo verslą, kuris tikėtina vėlgi sužlugdys daugybę sistemų integratorių ir partnerių. Skirtumas nuo „Microsoft“ politikos tik tas, kad „Amazon“ dabar orientuojasi į debesų kompiuteriją, bet ne į programinę įrangą.
4. Viskas ir visiems iš vienų rankų
Ilgą laiką „Microsoft“ tiesiog buvo bendrovė, kuri džiaugėsi „Windows 98“ ir „Office 98“ sėkme. Vis dėlto nuo 2000 metų vidurio „Microsoft“ pakeitė savo poziciją ir nusprendė pradėti vystyti įmonių segmentui svarbius sprendimus. Tuo metu tokiose rinkose dominavo „IBM“, „Sun“, „Oracle“ ir „SAP“, tačiau kai „Microsoft“ vieną po kito pradėjo anonsuoti tokius programinius sprendimus, kaip „Active Directory“, „SQL Server“, „SharePoint“, „Exchange“ ar „BizTalk“ situacija verslo ir duomenų centrų segmente pastebimai pasikeitė.
Čia dar galima pridėti ir dabartinius pasikeitimus operacinių sistemų rinkoje, kurie vis labiau tampa orientuoti į mobilius sprendimus. Siekiant išvengti klientų praradimo bei norint integruotis tiek įprastinių, tiek planšetinių kompiuterių bei išmaniųjų telefonų rinkose galime matyti aiškius pakeitimus „Windows“ ir „Windows Phone“ operacinėse sistemose. O jei dar pridėsime vis didesnį norą gaminti aparatūrinę įrangą ir įsigytą Suomijos kompaniją „Nokia“...
„Amazon“ šiuo atveju tikrai nėra kitokia bendrovė. Tai tiek elektroninės komercijos kompanija, tiek debesų kompiuterijos sprendimų kūrėjas ir platintojas, tiek vis labiau populiarėjantis aparatūrinės įrangos gamintojas. Be to, „Amazon“, kaip ir senasis „Microsoft“, kol kas nesiruošia tvarkyti ir supaprastinti savo esamų paslaugų portfelio, o galvoja tik apie naujų sprendimų ir paslaugų kūrimą.
5. Agresyvios pastangos inžineriniuose sprendimuose ir rinkodaroje
Tiek „Microsoft“, tiek „Amazon“ gali pasigirti turintys „didžiųjų protų“, kurie padeda vysti šiuolaikinius pažangius sprendimus bei technologijas. Nors žengiant pirmuosius žingsnius rinkoje „Amazon“ šiuo aspektu stipriai atsiliko nuo „Microsoft“, dabar šio atotrūkio praktiškai yra nelikę. Tiksliau kalbant, kadangi abi bendrovės yra įsikūrusios Sietle, „Amazon“ jau kartais netgi bando persivilioti „Microsoft“ darbuotojus pas save siūlydama patrauklesnes darbo sąlygas.
Pereinat prie marketingo reikia paminėti, kad „Microsoft“ turi tikrai neeilinių specialistų, kurie tam tikru laiku net ir tokius nepasisekusius produktus kaip „Zune“ sugebėjo pristatyti kaip didžiulę naujovę. O jeigu dar pridėsime kasmetines standartu tapusias konferencijas „Build“, „TechEd“ ar „WPC“, kurios pritraukia galybę žmonių trokštančių susipažinti su naujais produktais bei inovacijomis. Be to, reikia nepamiršti ir „Microsoft“ mokymo bei sertifikavimo programų, kurios kiekvienam IT specialistui prideda nemažai vertės darbo rinkoje.
Analogišku keliu dabar suka ir „Amazon“ populiarindama savo debesų kompiuterijos sprendimus „AWS“. Pavyzdžiui, būtent dėl rinkodaros plėtros „Amazon“ jau organizuoja „re:Invent“ konferenciją. Tuo tarpu sertifikuoti „AWS“ specialistai susilaukia vis daugiau dėmesio darbo rinkoje, o nuolatinės „Amazon“ investicijos šioje srityje veda bendrovę link visiško pripažinimo pasauliniu mastu. Būtent dėl to kartais jau pasigirsta kalbų, kad „Amazon“ išduodami sertifikatai labai greitai gali tapti sertifikuotų debesų kompiuterijos specialistų standartu ar netgi reikalavimu. Apibendrinant galima pasakyti tik tiek, kad priežastys kodėl „Amazon“ yra naujasis „Microsoft“ tiesiog akivaizdžios. Čia belieka „Amazon“ palinkėti tik tolimesnės stiprybės, tačiau taip pat galima patarti mokytis ne tik iš „Microsoft“ sėkmės priežasčių, bet ir patirtų nesėkmių. Būtent prie ko „Microsoft“ privedė noras gaminti viską kartais net neatsižvelgiant į rinkos standartus visi matome. Šį faktorių turi įvertinti ir „Amazon“. Kitaip sakant, dėl sparčiai besivystančios debesų kompiuterijos rinkos, „Amazon“ jau būtina orientuotis ne tik į teikiamų paslaugų gausą, bet ir jų paprastumą. Tai yra tiesiog būtina siekiant užtikrinti maksimalų aiškumą esamiems ir potencialiems naujiems klientams.
