116 vėjo jėgainių, 559 tūkst. pagaminamos MWh elektros energijos ir 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos – vos per dešimtmetį Lietuvos vėjo energetika tapo svarbia šalies energetikos sistemos dalimi. Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. 
116 vėjo jėgainių, 559 tūkst. pagaminamos MWh elektros energijos ir 6 proc. kasmet visos šalies suvartojamos elektros energijos – vos per dešimtmetį Lietuvos vėjo energetika tapo svarbia šalies energetikos sistemos dalimi. Tačiau pastaruosius kelerius metus ypač sparčiai augęs sektorius pernai pasiekė 500 MW suminės galios kvotos „lubas“. Aukcionuose išdalyti visi sausumos vėjo jėgainių statybos leidimai, kuriuos buvo numatyta išduoti iki 2020 metų. Laukdami sprendimų dėl naujojo vėjo energetikos plėtros etapo investuotojai pradeda analizuoti jūrinės energetikos potencialą.
Vėjo energetika Lietuvoje
Pigi „švari“ energija
Šiuo metu Lietuvoje, kuri ES yra įsipareigojusi iki 2020 m. ne mažiau kaip 23 proc. sunaudojamos elektros energijos gaminti iš atsinaujinančių išteklių, „švari“ elektros energija sudaro apie 13 proc. bendro suvartojamo elektros kiekio. Daugiausia elektros energijos iš atsinaujinančių išteklių Lietuvoje jau dabar pagamina vėjo elektrinės – daugiau nei 40 procentų. Hidroelektrinės pagamina 36 proc., likusią dalį – biokuro, saulės ir biodujų jėgainės.
Vėjo jėgainės Lietuvoje gamins elektros energiją ypač konkurencingomis kainomis. Dabar veikiančių jėgainių pagaminama elektros energija superkama 30 ct/kWh tarifu, tačiau šiuo metu statomų jėgainių išgaunam energija bus superkama po 24–24,5 centus už kilovatvalandę. Pigiau reikšmingesnį energijos kiekį iš atsinaujinančių šaltinių Lietuvoje gali pagaminti vienintelė Kauno hidroelektrinė. Gaminant dar daugiau elektros energijos iš vėjo, jos supirkimo kaina turėtų toliau mažėti ir visiškai priartėti prie rinkos kainos.
Pagaminame daugiau nei Latvija ir Estija
Lietuva šiuo metu pagamina daugiau elektros energijos iš vėjo nei kaimynės Latvija ir Estija, ir pagal šį rodiklį mažai teatsilieka nuo ES vidurkio. ES šalyse iš vėjo yra pagaminami 8 proc. viso sunaudojamo elektros energijos kiekio.
Lietuvos vėjo jėgainių bendra įrengtoji galia pernai metais siekė 279 (šiemet – 283) MW ir jos bendrai pagamino 559 tūkst. MWh elektros energijos. Estijos vėjo jėgainių įrengtoji galia siekė 280 MW, pagamino 528 GWh elektros energijos, Latvijos – 68 MW įrengtosios galios vėjo jėgainės kartu pagamino 110 GWh elektros energijos.
Lietuvoje – spartesnė investicijų grąža
Šiuo metu Lietuvoje veikia 17 vėjo jėgainių parkų, 10 iš jų yra finansavęs „Swedbank“. „Swedbank“ alternatyvių energetikos šaltinių projektus plėtoja nuo 2005 m. ir per visą šį laikotarpį vėjo jėgainių parkų statyboms jau yra skirta daugiau nei 1 mlrd. litų.
Lietuvoje šis sektorius investuotojams yra patrauklus savo stabilumu ir prognozuojamais pinigų srautais. Lietuvos vėjo jėgainių parkų vidutinis naudingumo koeficientas – aukščiausias tarp Baltijos šalių ir siekia 27 procentus. Tiesa, vėliau statytų parkų mūsų šalyje naudingumo koeficientas yra aukštesnis – 30 proc., kai kur prognozuojama jis sieks ir 40 procentų. Tuo tarpu Latvijoje šis rodiklis yra 24 proc., Estijoje – beveik 23 procentai.
Investicijų į vėjo energetikos projektus Lietuvoje atsiperkamumas – 10–12 metų. Jau pradėjusios funkcionuoti jėgainės reikalauja minimalios priežiūros ir mažai investicijų, o jų darbo resursas siekia 20–25 metus.
Plėtros potencialas – jūrinė energetika
Turimos palankios gamtinės sąlygos ir vykdoma technologinių sprendimų plėtra vėjo energetikos sektoriuje iš vėjo Lietuvai leistų konkurencingomis kainomis pasigaminti žymiai didesnius kiekius elektros energijos.
Tačiau tam, kad vėjo energetikos sektoriaus plėtra mūsų šalyje nesustotų, pirmiausia būtina padidinti dabartinį galiojančių šalies teisės aktų nustatytą vėjo jėgainių suminės galios limitą bent iki 850 MW.
Kartu būtina galvoti apie jūrinės energetikos potencialo panaudojimą. Dėl vyraujančių pastovių vėjų palankiausios sąlygos plėtoti vėjo energetiką yra Vakarų Lietuvoje, kur vidutinis metinis vėjo greitis siekia apie 5 metrus per sekundę. Jau dabar Klaipėdos, Kretingos, Šilutės, Skuodo, Tauragės rajonuose yra didžiausia sausumos vėjo elektrinių parkų koncentracija. Tačiau skirtingai nei Latvijoje ir Estijoje, mūsų pajūrio zona nėra ilga, todėl neišvengiamai susidursime su atvirų vietovių, tinkamų sausumos vėjo jėgainėms, trūkumu ir turėsime ieškoti galimybės vėjo energetiką plėtoti Baltijos jūroje. Joje, konservatyviu vertinimu, Lietuvos vėjo energijos potencialas galėtų siekti 1 tūkst. MW ir tai galėtų būtų itin ekonomiškai patraukli galimybė investicijoms.
Lietuvoje vėjo energetikos plėtojimas prasidėjo 2004 m., kai darbą pradėjo pirmoji šalyje Vydmantų parodomoji vėjo jėgainė, o pirmieji stambūs vėjo energetikos projektai pradėti vystyti nuo 2006 metų.
