2014 m. pavasarį vyko projekto „Šlovės laboratorija“ finalas, jame trylika jaunųjų mokslininkų varžėsi tarpusavyje, kas aiškiau ir įdomiau per tris minutes žiūrovams pristatys painiausias mokslo idėjas. Tarp iškalbingiausių mokslo talentų – ir Lietuvos edukologijos universiteto fizikos ir taikomosios kompiuterijos studijų programos studentas Edis Galvonas. Edis šiais metais apgynė bakalauro diplominį darbą apie deimantų tyrinėjimus. Šiandien jis sako, kad apie šiuos brangakmenius mokslas jau žino viską, ir netrukus visa tai turėtų ateiti į pramonę.
2014 m. pavasarį, mokslo metų pabaigoje, vyko projekto „Šlovės laboratorija“ finalas, jame trylika jaunųjų mokslininkų varžėsi tarpusavyje, kas aiškiau ir įdomiau per tris minutes žiūrovams pristatys painiausias mokslo idėjas. Tarp iškalbingiausių mokslo talentų – ir Lietuvos edukologijos universiteto (LEU) fizikos ir taikomosios kompiuterijos studijų programos studentas Edis Galvonas. Jis dar prieš baigdamas studijas dalyvavo projekte ir pateko į finalą. E. Galvonas finale pristatė deimantus, kurie yra ne tik nuostabūs brangakmeniai, bet ir darinys, kuris, kaip jis sako, gali pakeisti mūsų visų gyvenimą.
Edis šiais metais apgynė bakalauro diplominį darbą apie deimantų tyrinėjimus. Šiandien jis sako, kad apie šiuos brangakmenius mokslas jau žino viską, ir netrukus visa tai turėtų ateiti į pramonę. „Dabar labiau unikalios nano dalelės“, – sako E. Galvonas.
Paklaustas, kodėl pasirinko studijuoti šią sritį, vaikinas atsakė: „Fiziką pasirinkau, nes žadu savo žinias gilinti magistro studijose. Darbo vadovas Vytautas Lapeika uždegė“, – šypsosi Edis. Fizikos studijas vaikinas pasirinko genamas tikrai ne finansinių paskatų. Jis dirba savo su draugu įkurtoje įmonėje UAB „Bitsens“, kuri užsiima skaitmeniniais konceptais, unikaliu dizainu, internetiniais projektais ir mobiliosiomis aplikacijomis. Fizika jam visada buvo vienas iš mokslų, į kuriuos jis norėjo gilintis.
Konkurse „Šlovės laboratorija“ dalyvavo tiksliųjų ir medicinos mokslų studentai, mokytojai ir dėstytojai iš įvairių Lietuvos universitetų. Jų pasirodymus vertino mokslininkų ir komunikacijos profesionalų komisija. „Ten sutikau 13 nuostabių žmonių: medikų, biogenetikų, fizikų, chemikų. Visi stengėsi įsitraukti ir iš esmės nebuvo net kur konkuruoti“, – prisimena Edis.
Studijų metu Edžiui teko padirbėti mokykloje (atlikti pedagoginę praktiką), už ką yra labai dėkingas universitetui, kad yra tokia puiki galimybė išbandyti save mokytojo amplua.
„Jei būčiau dar daugiau pinigų uždirbęs, gal ir į mokyklą po studijų eičiau dirbti. Dabartinio mokytojo atlyginimo tiesiog neužtenka, kad juo būti, kad pedagogas turėtų reikiamas priemones, kad jis būtų tikras mokytojas“, – piktinasi LEU absolventas.
„Dabar, kad galėčiau norėti eiti dirbti į mokyklą, man trūksta materialinio apsirūpinimo iki gyvenimo galo, o tada galėčiau būti mokytoju. Mokytoju, kuris rodytų pavyzdį visiems. Bet vėlgi, kad rodytum pavyzdį visiems, tam tu jau turi būti kažko pasiekęs, žengti didelį rizikingą žingsnį atsisakydamas finansinių pajamų ir eidamas dirbti mokytoju“, – tvirtina jis.
„Jei žmogus eina dirbti mokytoju, jis arba supranta, kad aukojasi, arba jam pasidaro viskas blogai: blogi mokiniai, bloga sistema. Ir tuomet prasideda kaltinimai visiems aplink, o iš tiesų juk labiausiai kenčia mokiniai, nes negauna to, ką turėtų gauti iš mokytojo“, – sako E. Galvonas.
„Mokytojo darbas yra mokėti prieiti prie to „blogo“ mokinio, su juo susitarti, atrasti ir išugdyti iš jo gerą mokinį. Labai norėtųsi dirbti mokykloje, bet dar nežinau, kaip tai realizuoti dėl minėtų finansinių niuansų“, – sakė E. Galvonas paklaustas, ar jo planuose yra mokytojo darbas.
Praktikos metu dirbti su vaikais jam labai patiko. Edis sako, kad, jei stengiesi perduoti ne tik tai, kas yra vadovėlyje, bet ir pats tuo gyveni, ką kalbi, pamatai, kokie iš tikrųjų sumanūs yra vaikai.
Tačiau atlikdamas praktiką Edis pastebėjo ir labai dideles vaikų matematikos ir fizikos žinių spragas. „Tiesiog kažkoks loginių jungčių nebuvimas. Logika, kurią turėtų duoti matematika, yra paverčiama kažkokiomis piramidėmis, kurias kaip mozaiką galima perstatinėti ir gauti tam tikrus rezultatus“, – stebisi Edis.
Edis tikina girdėjęs gandų, jog greitai fizika, chemija ir biologija bus tik vienas dalykas mokykloje. „Manau, dėl to vaikų loginis mąstymas tik mažėtų. Be to, pas mus, Lietuvoje, yra labai gražus Švietimo įstatymas, tačiau realybėje daug kas su juo prasilenkia“.
E. Galvonas dėkingas Lietuvos edukologijos universitetui, kad šiltai priėmė, davė daug žinių ir patirties, praplėtė požiūrį į patį mokslą. Jis sako, kad fizika yra labai įdomi, tai gyvenimo filosofija, jeigu mes įsigiliname į ją, galime pasakyti, kaip ir dėl ko gyvensim, ką reikės daryti ir ko ne, ką už mus padarys kiti. Ji nėra sudėtinga – tiesiog reikia stebėti viską aplink: vėjas, jūra, dangus – tai pirmi žingsniai fizikos pažinimo keliu“, – sako iš Klaipėdos kilęs LEU absolventas.
