Kaip smagūs vaizdeliai „Facebook“ jus paverčia Kremliaus propagandos įrankiu

Tūkstančiai, o gal ir dešimtys tūkstančių Lietuvos interneto vartotojų ne savo noru tapo Kremliaus propagandos aparato dalimi. „Facebook“ ir kitų socialinių tinklų vartotojai patenka į gudriai paspęstas pinkles ir, patys to nežinodami, padeda skleisti prieš Lietuvą, Ukrainą ir NATO nukreiptą dezinformaciją.

Dalis tokių „žinių“ skleidėjų tai daro aktyviai ir sąmoningai, tokiems veikėjams taikomas ir naujas lietuviškas terminas – „kremlinai“. Tačiau daugybė socialiais tinklais besinaudojančių internautų nė nenutuokia, kad informaciniame kare tapo Kremliaus pėstininkais.

Kaip smagus vaizdeliai „Facebook“ jus pavercia Kremliaus propagandos irankiu

„Facebook“ nuotr.

Vietoj nekaltos pramogos – spąstai

Žurnalistas Andrius Tapinas – vienas aktyviausių lietuviškos „Facebook“ bendruomenės veikėjų, kovojančių su Kremliaus propagandos puslapiais. Anot jo, dalimi dezinformacijos aparato galima tapti labai lengvai – pasimovus ant primityvaus, bet toli gražu ne visiems pastebimo kabliuko.

„Reikėtų pradėti nuo tokio dalyko, su kuriuo susiduria kone kiekvienas daugiau ar mažiau aktyviai „Facebook“ veikiantis žmogus – kai jo draugai pasiūlo jam „palaikinti“ kokį nors labai skandalingą filmuką. „Pamatyk, ką padarė Monika Šalčiūtė vidury baltos dienos“. Arba buvo kažkada mada „numarinti“ žinomus Lietuvos žmones – kaip „staiga žuvo“ Robertas Javtokas, nueik, pasižiūrėk. Visa tai, žinoma, yra sukčiavimas ir nesąžiningas gerbėjų rinkimas. Eidamas į tokią nuorodą, tu paspaudi „patinka“, pats nežinodamas, kur juos spaudi. Nes tikrieji paspaudimai yra paslėpti“, – DELFI teigė A. Tapinas.

Anot pašnekovo, dažnai tokie „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų auditorijos burbulai kaupiami su tikslu parduoti. O pirkėjais tampa ir socialinių tinklų galia įtikėję verslininkai, ir pramogų pasaulio naujokai. Ir, žinoma, Kremliaus propagandos skleidėjai.

„Tos grupės yra parduodamos, pasikeičia administratoriai. Jos yra visiškai antilietuviškos, kurstančios tautinę neapykantą, skleidžiančios proputinišką propagandą. Jos pakankamai didelės ir labai aktyviai veikia“, – įspėja A. Tapinas.

Pasimovę ant tokios meškerės, galite tapti aktyviu Kremliaus propagandos agitatoriumi. Jei propagandinio puslapio administratoriai investuos šiek tiek pinigų į „Facebook“ reklamą, jūsų draugams bus viešai rodoma, kad jums patinka, pavyzdžiui, susidoroti su ukrainiečiais ir jiems prijaučiančiais Lietuvos piliečiais raginantis puslapis.

Kai kurių Kremliaus propagandą skleidžiančių „Facebook“ puslapių auditorija siekia 30–40 tūkst. vartotojų ar net daugiau. Neabejotina, kad didelė dalis šių puslapių „mėgėjų“ neturi žalio supratimo apie tai, kad jie jau kurį laiką atlieka tarnybą informaciniam karui sukurtoje armijoje.

„Lietuviškame „Facebook“ yra aštuonios ar devynios grupės, turinčios 30–40 tūkst. vadinamųjų gerbėjų. Kai kurios yra labai aktyvios, kai kurios, akivaizdžiai matyti, yra tarpusavyje sujungtos. Jos administruojamos tų pačių žmonių, dalinasi viena kitos nuorodomis arba įrašais apie „Kijevo chuntą“, „lietuviškus fašistus“ ar dar kažką, ką jie labai mėgsta. Tai atsispindi tokiose grupėse labai greitai – faktiškai vienu metu“, – tęsė A. Tapinas.

Kitas reiškinys – aktyvios, galbūt ir be auditorijos plėtimo apgaule apsieinančios grupės, kur visiškai atvirai propaguojama Maskvos linija ir ne mažiau atvirai raginama susidoroti su kitaminčiais.

„Yra kelios grupės, kurios tiesiai šviesiai sako: mes esam prorusiškos, mes palaikom prezidentą Putiną, ir su visais lietuviais galbūt reikėtų pasielgti taip, kaip buvo elgiamasi po Antrojo pasaulinio karo. Jos yra natūraliai susiformavusios, jos yra gerokai mažėsnės, bet tuo pačiu – ir gerokai aktyvesnės, buriančios smogiamąjį kumštį“, – įspėja A. Tapinas.

Ko derėtų privengti – Kremliaus propagandos puslapių sąrašas

Propaganda tokiuose puslapiuose skleidžiama ir visiškai atvirai, ir gudriai dangstantis. Yra klasikinių puslapių, grįstų apgautų socialinių tinklų vartotojų auditorija. Tarkim, „Pamatyk kaip keturiolikmetis australas „išspardė Bieberiui šikną“ ar „Top10 filmų klaidų“. Bet yra ir sumanesnių dezinformacijos skleidėjų. Štai Kremliaus informacinio karo pajėgos jau veikia ir per tariamą lietuvių bendruomenės Jungtinėje Karalystėje puslapį: čia dalis naujienų srauto iš tiesų yra lietuviams emigrantams svarbios žinios, bet maždaug antra tiek sudaro Maskvos propaganda. A. Tapinas ir kiti gausią pasekėjų auditoriją turintys žinomi žmonės sėkmingai „išjungė“ porą itin piktybiškų Kremliaus ruporų „Facebook“ tinkle. Tiesa, žurnalistas neslepia – nugalėti toli gražu ne visi, o ir nugalėtieji stengiasi atgimti naujais pavidalais.

„Pažymimos trys ar keturios šlykščiausios grupės, konkretūs jų įrašai, kurie skatina arba tautinę neapykantą, arba skleidžia kvietimus susidoroti su lietuviais ar kitataučiais. Ir mes – tie žmonės, kurie turi daugiau gerbėjų – paraginame pasidalinti šita informacija ir atlikti keletą paprastų veiksmų: pasižiūrėti ir informuoti savo draugus, ar jie tikrai žino, kad yra tose grupėse, ir atkreipti „Facebook“ dėmesį į tai, jog šios grupės pažeidžia taisykles, skatindamos neapykantą, dėdamos smurtines, šmeižikiškas nuotraukas ir t. t. Mes esame dvi tokias dideles akcijas darę. Manau, jos labai sėkmingai praėjo.

Dvi aršiausias grupes mums pavyko uždaryti visam laikui. Jos susiformuoja, aišku, iš naujo – tie žmonės gi niekur nedingsta. Bet jiems vėl reikia daug laiko ir, manau, nemažai finansų, kad jos vėl įgytų tam tikrą svorį socialinėje erdvėje“, – teigė žurnalistas.

Pasak jo, ėmusis veiksmų dėl Maksvos propagandos puslapių pašalinimo iš „Facebook“, galima tikėtis ūmios su šiais puslapiais susijusių asmenų reakcijos. Ir jų grasinimai šiuo atveju yra geras reiškinys.

„Pilna grasinimų susidoroti ir įžeidinėjimų. Tai suteikia galimybę kreiptis ne tik į „Facebook“, bet ir, pavyzdžiui, į mūsų teisėsaugos struktūras su pranešimu apie grasinimus susidoroti, šmeižtą, įžeidinėjimus ir t. t. Už tai jau galima bausti ir pagal Baudžiamąjį kodeksą“, – sakė A. Tapinas.

Galima kariauti ir kitais ginklais. Pavyzdžiui, socialiniuose tinkluose skleidžiant Kremliaus propagandos neiškreiptą informaciją.

A. Tapinas siūlo kiekvienam „Facebook“ vartotojui pasitikrinti, ar jis nėra tarp šiuo metu aktyviai veikiančių Maskvos propagandos puslapių „mėgėjų“. Toliau išvardintus puslapius žurnalistas rekomenduoja ne tik šalinti iš savo mėgiamų puslapių gretų, jeigu jie ten yra, bet ir informuoti „Facebook“ administraciją apie netinkamą šių puslapių turinį.

Kas suveikė „Facebook“ – suveiks ir policijai?

Europarlamentaras Gabrielius Landsbergis ragina plėsti veiklą prieš „kremlinus“ ir promaskvietiškos propagandos puslapius. Esą jeigu suveikė masiški kreipimaisi į „Facebook“ administraciją, toks pat kreipimųsi į policiją masiškumas galėtų dar labiau prispausti Kremliaus dezinformaciją skleidžiančius asmenis.

„Tai galbūt padėtų formuoti ir teisinę praktiką. Vienas kitas kreipimasis, viena kita byla teisme apibrėžtų, pagal kokias taisykles tas žaidimas vyksta. (…) Reikia kreiptis į policiją. Yra didelis skirtumas: ar kreipiasi vienas žmogus ir policija gauna vieną skundą, ar skundų ateina, pavyzdžiui, šimtas“, – DELFI teigė G. Landsbergis.

G. Landsbergis teigė pats mėginęs policijos „globą“ parūpinti agresyviems socialinių tinklų veikėjams, tačiau pareigūnai esą linkę manyti, kad pavienis skundas – vieno žmogaus problema.

„Man pačiam teko gegužės mėnesį kreiptis į policiją dėl komentaro mano paskyroje, kuriuo, mano suvokimu, buvo kviečiama ar žadama susidoroti su lietuvių tautybės žmonėmis, akivaizdžiai prisidengiant svetimu vardu ir pavarde. Kreipiausi į policiją ir supratau keletą dalykų. Kompetencijos gal šiek tiek dar trūksta. Žinių, kaip kreiptis į „Facebook“, kokias formas užpildyti, kokios yra galimybės. Kiek man teko domėtis, Didžiojoje Britanijoje kiekvienais metais skaičiuojama šimtai tūkstančių policijos kreipimųsi į „Facebook“: dėl grasinimų susidoroti, skatinimų savižudybėms ir pan. Policija kreipiasi į „Facebook“, prašydama padėti atsekti tuos žmones, nustatyti jų buvimo ar gyvenamąją vietą. Kiek žinau, Lietuvoje tokių kreipimųsi beveik nėra. Mano atveju, kai kreipiausi dėl komentaro savo paskyroje, akivaizdu buvo, kad pareigūnas, kuris mane priėmė, žiūrėjo per mano asmeninę prizmę. Jo klausimai man buvo tokie: „Ar jums kas nors grasino?“, „Ar kas nors nori su jumis asmeniškai susidoroti“ ir t. t. Čia ne apie mane kalba, čia visuomenės interesas. (…) Bet jam vis tiek atrodo, kad tai yra asmeniška“, – aiškino G. Landsbergis.

Ar derėtų imtis įstatymų perrašymo ir įvesti, pavyzdžiui, baudžiamąją atsakomybę už tokių propagandos fabrikų veiklą? G. Landsbergis taip nemano – esą tai galėtų privesti prie žodžio laisvės pažeidimų ir, sykiu, nepagrįstų skundų policijai lavinos. „Ar tai nebūtų per daug platu? Būtų galima bausti už bet ką. Arba tai būtų per daug siaura – būtų iš esmės neįmanoma pritaikyti tokio įstatymo, jis neapimtų tikrojo pavojaus“, – svarstė politikas.

Propagandos kare siūlo atsišaudyti

G. Landsbergio teigimu, valstybinės institucijos taip pat turi imtis priemonių. Ir tai galėtų būti ne tik „kremlinų“ medžioklė, bet ir aiškus informacinis atkirtis socialiniuose tinkluose. Tai šiuo metu kaip tik daro NATO.

„Valstybė turi nemažai galimybių ir priemonių naudotis kontrpropaganda – pavadinkim taip. Tiesios skleidimas, aiškinimas ir pan. Tame pačiame „Facebook“ NATO tinklapis pradėjo dabar kontrpropagandą. Kas keletą dienų gauname informaciją: štai – Maskvos informacija yra tokia, o tiesa yra tokia. Labai paprastu formatu, labai aiškiai, suprantamai“, – pavyzdį pateikė G. Landsbergis.

Kaip ir A. Tapinas, europarlamentaras ragina nepraleisti pro akis pastebėtų Kremliaus propagandos aparatų ir imtis priemonių jų veiklos apribojimui. „Tai padaro keletą dalykų. Viena vertus, tie „ruporai“ pradeda jausti ribas. Jie pradeda suprasti, kad jų veikla yra stebima, nėra visiškos laisvės, nebaudžiamumo. Sienos pradeda spausti pečius, pavadinkim taip“, – ragino G. Landsbergis.