Ribotos atsakomybės bendrovė „Deadalic Entertaiment“ įtaria, kad kai kurie telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ vartotojai nelegaliai siuntėsi kompiuterinių žaidimų kopijas. Tačiau atsakomybė už tai turėtų tekti ne galimai piratavusiems asmenims, o tokią galimybę jiems suteikusiai „Teo LT“, mano bendrovės „Deadalic Entertaiment“ teisininkai.
Ribotos atsakomybės bendrovė „Deadalic Entertaiment“ įtaria, kad kai kurie telekomunikacijų bendrovės „Teo LT“ vartotojai nelegaliai siuntėsi kompiuterinių žaidimų kopijas.
Tačiau atsakomybė už tai turėtų tekti ne galimai piratavusiems asmenims, o tokią galimybę jiems suteikusiai „Teo LT“, mano bendrovės „Deadalic Entertaiment“ teisininkai.
Tai jie nurodė savo ieškinyje, kurį įteikė Vilniaus miesto apylinkės teismui – ieškovai iš atsakovu patrauktos telekomunikacijų bendrovės reikalauja ne tik dėl galimo piratavimo padarytos turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo.
Teismui įteikuose dokumentuose nurodoma, kad „Teo Lt“ ieškovui turėtų sumokėti daugiau kaip 13 tūkst. litų.
„Deadalic Entertaiment“ atstovai teigia, kad bendrovė yra kompiuterinių žaidimų „Deponia“ ir „Chaos on deponia“ autorių teisių turėtoja, o „Teo LT“ vartotojai, pasinaudodami programa „peer 2 peer” (tinklo modelis, kuriame keitimasis resursais vyksta tiesiogiai tarp vartotojų), siuntėsi šių žaidimų kopijas.
Ribotos atsakomybės bendrovė teismui nurodė išsiaiškinusi, kad kompiuterinius žaidimus nuo 2013-ųjų gruodžio pabaigos iki 2014-ųjų sausio pabaigos galėjo atsisiųsti septyni „Teo LT“ interneto paslaugų vartotojai. Dar penki vartotojai šiuos žaidimus, įtariama, atsisiuntė nuo 2013-ųjų gruodžio iki 2014-ųjų vasario.
Ieškovas, siekdamas nustatyti vartotojus, kurių žinojo tik kompiuterių IP adresus, teismo prašė iki sprendimo priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones – esą to nepadarius autorių teisių pažeidimą padariusių asmenų tapatybių nustatymas gali tapti neįmanomu, be to, yra reali grėsmė, kad tokiu atveju teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.
Kompiuterinių žaidimų teisių turėtojo atstovams pritarė bylą gavęs teismas ir pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – liepė saugoti ieškinyje nurodytų IP adresatų srauto duomenis.
Tačiau tam pasipriešino „Teo LT“ – esą ji priversta atlikti neįmanomą dalyką: saugoti IP adresų srauto duomenis dėl kompiuterinių žaidimų kopijų siuntimo. „Bendrovė nevykdo interneto turinio kontrolės ir tokie duomenys informacinėje sistemoje neegzistuoja“, – „Teo LT“ teismui nurodė, kad įstatymai draudžia jai vykdyti interneto turinio kontrolę.
Bendrovės apeliacinį skundą išnagrinėjęs Vilniaus apygardos teismas nutarė panaikinti pritaikytas procesines prievartos priemones.
Teisėja Aldona Tilindienė paskelbė, kad „Deadalic Entertaiment“ su ieškiniu turėjo reikšti prašymą ne išsaugoti pas „Teo LT“ esančią informaciją apie galimą autorių teisių pažeidimą padariusių asmenų tapatybę bei informaciją apie elektroninėje erdvėje padarytus pažeidimus, o prašyti teismo užtikrinti šios informacijos (įrodymų) pateikimą į bylą.
Pasak teismo, pritaikius apsaugos priemones „Teo LT“ būtų priversta tam tikrą kiekį duomenų saugoti iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo, t. y. preliminariai ne mažiau nei 2, o gal ir 3 metus.
„Tokiu įpareigojimu „Teo LT“ būtų priverstas ilgiau (daugiau nei 12 mėnesių) nei numato Elektroninių ryšių įstatymas tam tikrais atvejais saugoti informaciją ir tam išskirti papildomą vietą tarnybinėse stotyse (serveriuose)“, – teismas mano, kad šis įpareigojimas pažeistų ne tik teisingumo, bet ir ekonomiškumo principus. Bendrovė „Teo LT“ su pateiktu ieškiniu nesutinka ir teismui nurodė, kad kartu su ieškiniu nepateikė įrodymų, kad tam tikri IP adresų turėtojai siuntėsi kompiuterinių žaidimų kopijas ir tai darė neteisėtai.
Ieškinys – ne tam adresatui
Lina Rimkutė-Žičkė, „Teo LT“ Išorinės komunikacijos vadovė:
„Įmonė „Deadalic Entertainment“ reikalauja „Teo LT“ atlyginti žalą, kurią ji galimai patyrė interneto paslaugų vartotojams atsisiuntus kompiuterinių žaidimų kopijas. Kartu su ieškiniu „Deadalic Entertainment“ taip pat pateikė teismui prašymą įpareigoti „Teo LT“ saugoti tam tikrų klientų IP adresų srauto duomenis. Pastarąjį prašymą Vilniaus miesto apylinkės teismas iš pradžių patenkino, tačiau „Teo LT“ šį sprendimą apskundė ir jį vėliau panaikino aukštesnės instancijos teismas.
„Teo LT“, kaip interneto prieigos paslaugų teikėja, nevykdo interneto turinio kontrolės. Taigi, šiuo konkrečiu atveju, „Teo LT“ netgi neturi „Deadalic Entertainment“ reikalaujamų duomenų apie klientų galimai atsisiųstą informaciją. „Teo LT“ didelį dėmesį skiria autorių teisių apsaugai, daugelį metų bendradarbiaujame su šioje srityje dirbančiomis asociacijomis, tačiau manome, kad šis „Deadalic Entertainment“ ieškinys yra skirtas ne tam adresatui.
„Teo LT“ reikalaujama atlyginti žalą už neteisėtą veiklą, kurią galimai atliko kiti asmenys, naudodamiesi „Teo LT“ interneto prieiga. Tai būtų beveik tas pats, kas apkaltinti automobilio gamintoją banko apiplėšimu už tai, kad plėšikai naudojosi būtent šio gamintojo automobiliu“.
