Aukštosios mokyklos jau skaičiuoja viščiukus: penktadienį išsidalijo studentus.
Tačiau kai kuriuos rodiklius jos mielai nutylėtų: net 91 studijų programa kolegijose ir universitetuose buvo numarinta – į jas sulaukta per mažai stojančiųjų. Šįmet nerentabiliomis vadinamų studijų programų daugiau, nes Švietimo ir mokslo ministerija pakėlė kartelę, kiek mažiausiai studentų turi būti studijų programoje. Pavyzdžiui, humanitariniuose moksluose šis skaičius turi siekti bent 12.
Aukštosios mokyklos jau skaičiuoja viščiukus: penktadienį išsidalijo studentus.
Tačiau kai kuriuos rodiklius jos mielai nutylėtų: net 91 studijų programa kolegijose ir universitetuose buvo numarinta – į jas sulaukta per mažai stojančiųjų.
Šįmet nerentabiliomis vadinamų studijų programų daugiau, nes Švietimo ir mokslo ministerija pakėlė kartelę, kiek mažiausiai studentų turi būti studijų programoje. Pavyzdžiui, humanitariniuose moksluose šis skaičius turi siekti bent 12.
„Tai rodo, kad kai kurios programos labai smulkios, dėl to neprivilioja studentų“, – DELFI sakė švietimo ir mokslo viceministras Rimantas Vaitkus. Pavyzdžiui, studentų nesudomino Svetingumo vadybos programa Utenos kolegijoje, taip Vežimo kelių transportu technologijos Marijampolės kolegijoje. Pasak R. Vaitkaus, pasirinkę Logistiką, studijuos visas transporto rūšis, o šiuo atveju siūloma mokytis tik vežimo keliais. „Akivaizdu, kad tokios programos niekada gyvenime neprivilios studentų, kad į tokią siaurą praktiškai profesinių studijų specialybę stotų“, – konstatuoja R. Vaitkus.
Viceministro teigimu, kitąmet bus žiūrima, ar tarp šįmet uždarytų programų nėra valstybei reikalingų ir ar tokioms nereikėtų skirti tikslinio finansavimo. Jo manymu, Branduolinės energetikos programa Kauno technologijos universitete (KTU) valstybei reikalinga: nors Ignalinos AE uždaryta, reaktoriai su kuru stovi ir reikalingi Lietuvoje parengti specialistai. Juo labiau netyla kalbos apie tolesnį branduolinės energetikos vystymą.
Pasak R. Vaitkaus, lygiai taip pat su Laivo inžinerija – kažkodėl ši programa tapo nepatraukli, nors niekur daugiau, tik Klaipėdos universitete, šie specialistai terengiami. Aleksandro Stulginskio universitetui (ASU) pritrūko studentų į Vandens išteklių inžineriją. „Mano supratimu, tokia programa tikrai reikalinga, jei pažiūrėsime į melioracijos procesą, matome jau ir pelkėjančius laukus ir į šį sektorių mažėjančias investicijas, žinių ir specialistų trūkumą“, – sako R. Vaitkus.
Išbrokavo ir tai, ką siūlė lyderiai
Į kai kurias studijų programas studentų nepriviliojo ir lyderiai. Pavyzdžiui, Vilniaus universitete (VU) „numarinta“ Lenkų filologijos programa, taip pat Matematika ir informatikos mokymas. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) studentų nesulaukė šios programos: Inovatyvios statybos medžiagos ir technologijos; Kokybės inžinerija; Pastatų inžinerinis valdymas; Taikomoji statistika ir ekonometrija; Technomatematika.
Lietuvos edukologijos universitete (LEU) nebus šių pedagoginių programų: Fizika ir informacinės technologijos; Istorijos ir etikos pedagogika; Katalikų tikyba; Katalikų tikybos ir istorijos pedagogika; Lietuvių filologijos ir istorijos pedagogika.
KTU nepriviliojo į Branduolinę energetiką, Elektroninio mokymosi technologijas; Kompiuterinę lingvistiką, Lyderystę, Statybų technologijas. KTU Panevėžio institute nebus Ekonomikos ir Robotikos studijų programų.
Mykolo Romerio universitete (MRU) niekas nenorėjo studijuoti Filosofijos, Socialinės pedagogikos, Sociokultūrinės edukacijos, Sociologijos. Šiaulių universitete studentų nepritraukė Matematikos, Optometrijos, Vizualinių komunikacijų meno studijų programos.
Kazimiero Simonavičiaus universitete ir Europos humanitariniame universitete fiasko patyrė po 4 studijų programas, Aleksandros Stulginskio universitete – 5. Net 8 studijų programos žlugo Klaipėdos universitete, tarp jų – Matematika, Religijos ir pedagogikos psichologija, Laivo inžinerija, Andragogika, Edukologija, Kultūros ir medijų filosofija.
Lietuvos muzikos ir teatro akademija šįmet nerengs Muzikologijos specialistų.
Liūdna dėl Klaipėdos ir Šiaulių universitetų
Komentuodamas bendrojo priėmimo rezultatus, R. Vaitkus pastebėjo, kad šįmet didelių stebuklų neįvyko.
Daugiau nei 200 studentų šįmet išaugo priėmimas į KTU tiek valstybės finansuojamas, tiek mokamas vietas. Taip pat į valstybės finansuojamas vietas priėmimą padvigubino ASU. Tai padaryti ASU leido su buvusio žemės ūkio ministro Vigilijaus Juknos pagalba gautos tikslinio finansavimo vietos.
VU priėmimas į valstybines vietas sumažėjo daugiau nei 100 studentų, tačiau 150-čia studentų padaugėjo priimtųjų į mokamas vietas.
„Truputį liūdina, kad Klaipėdos ir Šiaulių universitetai, lyginant su praėjusiais metais, šįmet surinko mažiau studentų tiek į mokamas, tiek į nemokamas vietas. Tai rodo, kad regioniniai universitetai galbūt neranda savo vietos, jiems kažkokiu būdu reikėtų ieškoti nišos“, – teigia R. Vaitkus. ŠU šįmet nemokamai studijuojančių sumažėjo nuo 192 iki 169, Klaipėdos universitete – nuo 309 iki 233.
Viceministras džiaugiasi, kad nors, lyginant su praėjusiais metais, priėmimo skaičiai buvo įšaldyti, dėl sumažėjusio abiturientų skaičiaus studijų prieinamumas išaugo. Jis taip pat džiaugėsi, kad tarp daugiausia studentų surinkusių programų atsirado kiek netikėtų specialybių: pavyzdžiui, Transporto inžinerija VGTU, Chemija VU, Informatika VU, Programų sistemos KTU ir VU.
„Tai rodo tam tikras tendencijas, sakančias, kad žmonės studijas renkasi gana atsakingai. Tai rodo, kad, galų gale, studentai po truputį tolsta nuo populiarių, bet labai sunkiai darbo vietas sukuriančių programų“, – kalbėjo R. Vaitkus.
Iš kolegijų jis išskyrė Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegiją, kurios programa Miškų ūkis surinko net 151 studentą. Tai – populiariausia kolegijų programa. Populiari buvo ir Programų sistemų programa Vilniaus kolegijoje (130), Statybos inžinerija Kauno technikos kolegijoje (109).
DELFI primena, kad šįmet studijuoti nemokamai pakviesti 14 tūkst. 922 stojantieji. Dar 18 tūkst. 654 stojantieji gavo pasiūlymus studijuoti už savo lėšas, dar 665 pasirašys tikslinio finansavimo studijų sutartis.
Daugiausia valstybės finansuojamų pirmakursių turės Vilniaus universitetas (2444), Kauno technologijos universitetas (1485), Vilniaus Gedimino technikos universitetas (1232), Vytauto Didžiojo universitetas (535), Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (495), Mykolo Romerio universitetas (352), Aleksandro Stulginskio universitetas (317), Lietuvos edukologijos universitetas (311).
Tarp kolegijų daugiausia valstybės finansuojamų vietų gavo Vilniaus kolegija (1808), Kauno kolegija (1535), Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija (719), Klaipėdos valstybinė kolegija (708), Šiaulių valstybinė kolegija (471), Kauno technikos kolegija (403).
Didžiausia studentų į mokamas vietas planuoja priimti Vilniaus ir Mykolo Romerio universitetai.
