Pati sąvoka „revoliucinės technologijos“ reiškia naują darbo ir gyvenimo būdą, kuris griauna ir galiausiai pakeičia esamus metodus ir verslo praktiką. Nuo lanko iki garo variklio, nuo geležinkelio iki interneto – istorija pilna pavyzdžių, kur naujos technologijos visiškai pakeitė mūsų pasaulį. Žmonės įgyja ir praranda ištisus turtus, kai atsiranda naujos pramonės šakos ir sektoriai, o seni tiesiog išmiršta.
Pati sąvoka „revoliucinės technologijos“ reiškia naują darbo ir gyvenimo būdą, kuris griauna ir galiausiai pakeičia esamus metodus ir verslo praktiką.
Nuo lanko iki garo variklio, nuo geležinkelio iki interneto – istorija pilna pavyzdžių, kur naujos technologijos visiškai pakeitė mūsų pasaulį. Žmonės įgyja ir praranda ištisus turtus, kai atsiranda naujos pramonės šakos ir sektoriai, o seni tiesiog išmiršta.
Kalbant apie investuotojų darbą svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip revoliucinės technologijos keičia pasaulį. Esmė ta, kad ne visada viskas taip paprasta. Ne visada užtenka tik aptikti tokias technologijas ir iš karto patekti į pirmųjų investuotojų tarpą, kad po to tik nusigriebtum grietinėlę.
Pavyzdžiui, daugeliui buvo akivaizdu, kad internetas pakeis mūsų pasaulį, tačiau uždirbti iš internetinių kompanijų akcijų nebuvo taip paprasta ir lengva.
Laimei, revoliucinių technologijų, galinčių praturtinti investuotojus, atsiradimas vystosi dėsningai ir pagal gana nuspėjamą scenarijų. Jei jį žinote, galite uždirbti daug pinigų. Dabar pagal pavyzdį paaiškinsime jums, ką turime omenyje...
1998 metų rugpjūtį kompanija „Global Crossing“ pateikė pirminį savo akcijų siūlymą po 19 JAV dolerių už vienetą. Tuo būdu kompanijos rinkos kapitalizacija pasiekė 3,8 milijardo JAV dolerių.
„Global Crossing“ planas buvo sukurti bazę tarptautiniam interneto tinklui. Kompanija tiesė greitaeiges šviesolaidines linijas per Atlanto ir Ramųjį vandenyną. Šie tinklai turėjo sujungti 4 žemynus, 27 šalis, 200 miestų.
Akivaizdu, kad tolesnė šių tinklų nuomos telekomunikacinėms kompanijos idėja buvo daug žadanti. 2000 metų vasario 16 dieną „Global Crossing“ kompanijos akcijos siekė 61,82 JAV dolerio už akciją, tokiu būdu padidindamos kompanijos rinkos kapitalizaciją iki 47 milijardų JAV dolerių.
Tačiau paaiškėjo, kad iš tikrųjų tai buvo ne pati geriausia idėja, nes „Global Crossing“ savo tinklui išleido apie 20 milijardų JAV dolerių, taip iki ausų įlįsdama į 14 milijardų JAV dolerių skolą, kai tuo tarpu pajamų aptarnauti skolai neužteko. Tokiu būdu kompanijos akcijos buvo parduodamos už apie 6 centus už vieną akciją, kai 2002 metų vasarį kompanija paskelbė bankrotą. Taip kompanijos rinkos kapitalizacija sumažėjo nuo 47 milijardų JAV dolerių net iki 70 milijonų.
2 etapas: ten kur daromi TIKRI pinigai
Tai su revoliucinėmis technologijomis atsitinka labai dažnai. Akivaizdu, kad potencialas yra didžiulis ir galima uždirbti krūvą pinigų. Būtent todėl šiuose sektoriuose veikiančios kompanijos pasirenka būdą, nesibodintį jokių priemonių, o tai veda prie perteklinių investicijų. Tačiau investuotojai dažnai linkę ignoruoti blogus fundamentalius veiksnius nes potencialas yra didžiulis. Kitaip tariant, tai panašu į kainų burbulą...
Ši problema yra viena Muro (Moore) dėsnių variacijų: naujos revoliucinės technologijos vertė gali būti pernelyg didelė. Pionieriai visada permoka, todėl beveik visada patiria nesėkmę. „Global Crossing“ buvo šios srities pradininkai, pastatę pirmąjį pasaulinį didelės spartos tinklą, bet jie išleido labai daug pinigų ir todėl žlugo. Tačiau tinklas vis dar veikia.
Bankrutavusios „Global Crossing“ aktyvus išpirko „ST telemedija“ už 750 milijonų JAV dolerių.
2004 metų sausio mėnesį buvo pakartotinis siūlymas ir 2011 metais „Level 3 Communications“ nupirko kompaniją už 3 milijardus JAV dolerių.
Žinoma, burbulo susidarymo metu buvo galima uždirbti labai daug pinigų, investuojant į „Global Crossing“ akcijas, bet tuo metu šį verslą buvo sunku pavadinti stabiliu. Tokios kompanijos sustiprėjo ir tapo gyvybingos tik antrajame interneto pramonės augimo etape.
Šis šablonas dažnai kartojasi kiekvieną kartą, kai atsiranda nauja revoliucinė technologija. Todėl, jei žinote, kaip vystosi šis modelis, jūs galėsite pirkti ir parduoti aktyvus tinkamu laiku.
Tai jau vyksta
Reikia paminėti tai, kad revoliucinės technologijos dažnai sukuria naujas rinkas. Tuo pat metu jos visam laiku pakeičia ir senas/nusistovėjusias rinkas. Tai svarbus momentas, nes, kai jūs suprantate skirtumą tarp nesėkmės ir didžiulės sėkmės, jūs galite uždirbti dar daugiau.
„Apple Computers“ yra puikus šios situacijos pavyzdys. „Apple“ ne tik sukūrė išmaniųjų telefonų ir planšečių rinką, bet ir sugebėjo sunaikinti ir išstumti iš rinkos tokius konkurentus kaip „BlackBerry“ kūrėją – kompaniją „Research in Motion“, taip pat vienus garsiausių nešiojamų kompiuterių gamintojus – „Dell“ ir „Hewlett-Packard“.
Šiuo metu dar viena revoliucinga technologija įeina į antrąjį etapą. Tai saulės baterijų pramonė. Pradedant nuo 2006 metų saulės kolektorių kaina nukrito 70 %. Dabar elektros energija, gauta perdirbant saulės energiją, JAV kainuoja apie 0,22 JAV dolerio už kilovatą, kai tuo tarpu elektros energija, pagaminta įprastu būdu JAV kainuoja apie 0,15 JAV dolerio už kilovatą.
Tendencija tokia, kad po kelerių metų elektros energijos gautos tradiciniais būdais ir energijos gautos naudojant saulės baterijas kaina bus ta pati. Vis daugiau ir daugiau žmonių nori ant savo namų stogų įrengti saulės baterijas. Vartotojų saulės kolektorių rinka auga sparčiau nei komercinė.
Beje, kalbant apie komercinę rinką, daugelis kompanijų, gaminančių elektros energiją, leidžia pinigus kampanijoms, besistengiančioms atkalbėti žmones nuo noro pereiti prie saulės energijos!
Ir tai mums sako kažką labai svarbaus: jie jaučia alternatyvių ir nebrangių energijos šaltinių grėsmę. Tai juos baugina. Jie gerai žino, kas per pastaruosius metus atsitiko Vokietijoje...
Diena, kai elektros energijos kainos tapo neigiamos
2013 metų birželio 16 dieną didmeninė elektros energijos kaina Vokietijoje pasiekė neigiamą reikšmę. Nuo tada kompanijoms, gaminančioms elektros energiją, reikia mokėti už gyventojų aprūpinimą savo elektra.
Tą dieną buvo sugeneruotas 51 gigavatas elektros energijos, 29 iš jų buvo gauti iš vėjo jėgainių ir saulės ūkių. Bet problema yra ta, kad Vokietijos tinklas gali priimti tik 45 gigavatus. Todėl gamyklos, gaminančios elektros energiją iš gamtinių dujų ir anglies, turėjo sulėtinti apsukas ir dirbti tik 10 % savo pajėgumo.
Taip pat verta pažymėti, kad nuo 2008 metų didmeninė elektros energijos kaina sumažėjo 50 % ir tiek pat nukrito kompanijų, gaminančių elektros energiją, kainos. „Bloomberg“ vertinimu tik viena Vokietijos energetikos kompanija RWE praranda pinigus 30–40 % savo elektrinių. Vėjo ir saulės energiją „Bloomberg“ pavadino grėsme šiuolaikinių Vokietijos energetikos kompanijų gyvybei.
Ta pati situacija netrukus bus stebima ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. 2012 metais JAV kompanijos pardavė elektros energijos už 400 milijardų dolerių. Štai kodėl „dideli žaidėjai“ įeina į „žaidimą“.
Vien tik Vorenas Bafetas (Warren Baffett) Jungtinėse Amerikos Valstijose investavo 15 milijonų JAV dolerių į elektros energijos gavybą iš saulės ir vėjo energijos. Ir artimiausioje ateityje jis ketina šią sumą padvigubinti.
Ką daryti eiliniam investuotojui?
Viskas gana paprasta: investuokite į saulės energetiką pirkdami akcijas kompanijų, dalyvaujančių saulės baterijų gamyboje ir prekyboje. Tarp jų kompanija „SolarCity“ (NASDAQ: SCTY). Ji yra lyderė JAV rinkoje, kai kalbama apie saulės baterijų tiekimą eiliniams vartotojams. Šiuo metu šios kompanijos akcijos kainuoja 11 dolerių už akciją, kai tuo tarpu būsimos kainos ir pelno santykis yra lygus 8. Kita kompanija vadinama „Trina Solar“ (NYSE: TSL). Rinkoje jų daug, todėl yra iš ko pasirinkti.
Sėkmingų investicijų!
