Djuko (Duke) universiteto studentai, bendradarbiaudami su Konektikuto (Connecticut) ir Stenfordo (Stanford) universitetų ir Masačuseto technologijos instituto (MIT) studentais, parengė kapsulę, kurioje yra teksto, grafinė ir garso informacija. Parengta kapsulė skirta siųsti į Marsą.
Djuko (Duke) universiteto studentai, bendradarbiaudami su Konektikuto (Connecticut) ir Stenfordo (Stanford) universitetų ir Masačuseto technologijos instituto (MIT) studentais, parengė kapsulę, kurioje yra teksto, grafinė ir garso informacija. Parengta kapsulė skirta siųsti į Marsą.
Norint išsiųsti Amerikos studentų „pranešimą“ reikės panaudoti laivą, kuris buvo surinktas mikropalydovų „Cubecast“ pagrindu. Šiame skraidančiame aparate įrengti plazminiai varikliai, kurie buvo sukurti MIT.
Reikėtų pažymėti, kad pagrindinis šios misijos tikslas – ne kapsulės išsiuntimas. Prioritetinis mikropalydovo išsiuntimo tikslas yra atlikti pačios galimybės siųsti kompaktiško dydžio ir mažos savikainos skraidančius aparatus dideliais atstumais bandymą. Dirbtinio palydovo „Cubecast“ svoris yra tik 12 kg, o jo paleidimo į orbitą išlaidos sudarys 40–80 tūkstančių dolerių.
Be to, misijos, vadinamos „Time Capsule To Mars“, įgyvendinimas leistų atlikti itin patikimų kvarcinių informacijos nešėjų, kurie turi galimybę saugoti keleto terabaitų apimties duomenis kelis milijonus metų, bandymus; be to bus atlikti naujausių ryšio technologijų „Tolimajam Internetui“ bandymai.
Studentai, kurie užsiima projektu „Time Capsule to Mars“, mano, kad po tam tikro laiko kapsulės turinį ras Raudonojoje planetoje apsigyvenę gyventojai. Projekto idėja priklauso Emilei Brier (Emily Briere).
Paminėsime, kad anksčiau kapsulės siuntimo į Marsą organizatoriai kalbėjo apie tai, kad pagrindinė projekto idėja yra ta, kad kiekvienas norintis galės nusiųsti savo nuotrauką į Raudonąją planetą ir tai kainuos labai pigiai - tik 99 JAV centus. Nuotraukos bus įrašomos į 2 terabaitų atminties talpos kietąjį diską. Tokios minios finansavimo kampanijos pagalba planuojama surinkti sumą, kurios pakaks finansuoti „Time Capsule to Mars“ misiją.
Mikropalydovas pasieks savo paskirties tašką tik po 4 mėnesių po paleidimo. Studentai planuoja, kad skraidantis aparatas bus paleistas jau 2017 metais.
Minios resursas dirba kosmosui
Reikėtų pažymėti, kad pastaruoju metu toks reiškinys, kaip minios resursas (anglų k. crowdsourcing) tampa vis populiaresnis visose žmogaus veiklos srityse, kurios apima ir kosmoso projektus. Šiandien kosmoso tyrimų vykdymas, remiantis minios resursais, leidžia paprastiems mūsų planetos piliečiams dalyvauti įgyvendinant tokius projektus.
Dabar eiliniai piliečiai jau nėra pašaliniai stebėtojai, kurių pareigos buvo tik stebėti kosminių aparatų paleidimus arba reikšti savo susižavėjimą kitų planetų ir žvaigždžių nuotraukomis. Visi norintys gali dalyvauti kosminių eksperimentų vykdyme arba siųsti ten savo nuotraukas, kurios bus kitų, kaimynystėje esančių planetų, kolonizacijos pradžia.
Pavyzdžiui, 2013 metais balandžio 10 dieną Japonijos Aerokosminių tyrimų agentūra vykdė kampaniją pavadintą „Let's meet with Le Petit prince! Million Cqmpaign 2“, kurios dėka svetainės lankytojai turėjo galimybę siųsti savo vardus ir nedidelius pranešimus į asteroidą (162173) 1999 JU3, esantį netoli nuo Žemės. Šios kampanijos tikslas – misijos „Hayabusa 2“ rėmuose siųsti žmonių vardus ir atlikti aukščiau minėto asteroido tyrimus. Aparatui „Hayabusa 2“ atvykus ant asteroido atsiras įrodymai, kad žmonės arba bent jau jų sukurti robotizuoti įrenginiai buvo ant jo paviršiaus.
Tačiau pagrindinis šio projekto tikslas yra 2020 metais atvežti nuo asteroido pavyzdžius, kurie buvo išsiųsti ant jo 2014 metais. Visi norintys dalyvauti šioje akcijoje projekto vadovams turi siųsti savo svajones ar mintis, taip pat lūkesčius ar viltis, kurie bus įrašyti į mikroschemą. Mikroschema palies asteroido paviršių ir tokiu būdu taps sudėtine paimtų pavyzdžių, kurie po to bus grąžinti į Žemę, dalimi.
Atkreipiame dėmesį, kad ši kampanija labai panaši į agentūros NASA projektą, kuri surinko 1,2 milijono žmonių vardų ir parašų, įrašė dviejose labai mažose mikroschemose ir patalpino į planetoeigį „Curiosity“. Skaitytojams gali kilti klausimas, kokia nauda, kad žmonių vardai bus nusiųsti į kosmosą, juk tai gana keista idėja.
Vienok, tokie projektai yra sąlygoti gana galingų stimulų – žmonės nori palikti savo pėdsakus kitose planetose, kurie ateityje, greičiausiai, tiesiog taps kosminėmis šiukšlėmis, panašiai, kaip gladiatoriai paliko savo vardus išraižytus ant Koliziejaus sienų prieš tai, kai žuvo mūšyje. Panašus skaitmeninis grafiti yra labai patrauklus tiek kosmoso misijų vadovams, tiek ir visuomenei, kuri, kuriant tokius įdomius projektus, vis labiau įsitraukia į kosminius tyrimus.
