Jau 2040 m. Lietuvoje bus 45 proc. mažiau darbingų žmonių nei dabar. Tai – ne pesimistinės prielaidos, o aiškios projekcijos, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis. Tačiau gali būti, kad darbuotojų trūkumo nepajusime – tyrimai rodo, jog per artimiausius kelis dešimtmečius dėl technologijų plėtros neliks beveik pusės dabartinių darbo vietų.
Apie tai, kaip technologijos pakeis darbo rinką, ekonomistas skaitė pranešimą savaitgalį Harmonizacijos parke Vaizgakiemyje vykusiame Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime 2014. Pranešime ekonomistas rėmėsi Oksfordo inžinierių atliktu tyrimu apie technologijų įtaką darbo rinkai.
„Technologijos paliečia daugybę sektorių. Pramonės ir transporto sektoriuose technologijų poveikis akivaizdus, o ateityje jos palies vis daugiau paslaugų sektoriaus darbuotojų“, – sakė ekonomistas.
Per pastaruosius 300 metų, kai vyko pramonės ir skaitmeninė revoliucijos, bendrasis vidaus produktas pasaulyje išaugo daugiau nei 2 tūkst. kartų.
Pasak N. Mačiulio, pasaulio ekonomistai ginčijasi, ar įmanomas spartus augimas tuomet, kai nėra inovacijų – juk skaitmeninė revoliucija, kompiuteriai ir telekomunikacijos jau seniai egzistuoja visuose sektoriuose.
Vis dėlto tikruosius pokyčius ir technologinės revoliucijos padarinius pamatysime tik dabar.
Mūro dėsnis, skaitmenizacija ir technologinė revoliucija
N. Mačiulis įvardijo tris priežastis, kurios parodo skaitmeninės revoliucijos galią ir kurios pakeis mūsų aplinką bei daugelį ekonomikų.
„Pirmiausia tai Mūro dėsnis, kuris sako, kad skaičiavimo galia auga eksponentiniu greičiu. Ji padvigubėja kas 18 mėnesių. Nuo 1982 m. ji padidėjo daugiau nei 200 tūkst. kartų. Tik dabar pasiekta tokia galia, kuri leidžia daryti dalykus, kuriuos matome tik fantastiniuose filmuose, pavyzdžiui, kurti save vairuojančius automobilius“, – kabėjo ekonomistas.
Ryčio Šeškaičio nuotr. / Nerijus Mačiulis skaito paskaitą Pasaulio lietuvių jaunimo susitikime
Antroji priežastis – skaitmenizacija. 2008 m. prie interneto prijungtų daiktų skaičius viršijo prie interneto prijungtų žmonių skaičių, o „Cisco“ prognozuoja, kad iki šio dešimtmečio pabaigos prie interneto prijungtų žmonių skaičius viršys 50 mlrd., taigi vienam žmogui teks po 7–8 daiktus.
„Big Data“ duomenų svarbą puikiai supranta ir didžiosios pasaulio bendrovės. Vienas naujausių „Google“ pirkinių buvo išmaniuosius termostatus gaminanti įmonė „Nest Labs“, už kurią „Google“ sumokėjo daugiau nei 3 mlrd. dolerių.
Beveik visi šie įrenginiai – ne tik išmanieji telefonai ar kompiuteriai – kaupia „didžiuosius duomenis“ (angl. „Big Data“).
Pernai sukauptų duomenų skaičius jau siekė 4 zetabaitus. Ateityje sukaupti duomenys padės išmaniems įrenginiams už žmones priimti sprendimus.
„Google“ sumokėjo tokią sumą todėl, kad „Nest Labs“ yra besimokantys, duomenis kaupiantys termostatai, – aiškino N. Mačiulis. – Jie įrašo duomenis apie savininką, turi daviklių, žinančių, ar asmuo yra kambaryje, ir kada žmogus reguliuoja temperatūrą. Termostatai mokosi iš tendencijų ir vėliau patys reguliuoja temperatūrą. Tokių įrengimų ateityje bus vis daugiau.“
Trečioji priežastis – technologinė revoliucija, kuri rodo, kad kuriamasis potencialas dar anaiptol nėra išsemtas. Apie tai byloja anksčiau ir dabar JAV darytus patentus išnagrinėjusios JAV mokslininkės tyrimas.
Prieš kelis šimtus metų maždaug 60 proc. patentuotų išradimų buvo nauji, o 40 proc. – senesnių išradimų patobulinimai. Dabar unikalių išradimų mažėja ir didžioji dalis patentų sukuriama sujungus senas technologijas. Nepaisant to, inovacijų tempas nemažėja.
„Idėjoms generuoti atsiranda naujos platformos. Anksčiau idėjos buvo kuriamos individualiai arba mažose bendruomenėse, o dabar jos kuriamos kolektyviai“, – sakė N. Mačiulis.
Idėjų generavimo platformos pavyzdys – „Innocentive“, kuri leidžia tarptautinėms organizacijoms suformuoti problemą, o paprasti vartotojai ją išsprendžią. Naudodamiesi šia platforma NASA patobulino Saulės blyksnių prognozavimo modelį. Šią problemą išsprendė pensininkas, net neturintis atitinkamo išsilavinimo.
Vairuotojams ir pardavėjams vietos neliks
Puikus apjungtų technologijų pavyzdys yra save vairuojantis „Google“ automobilis.
Pasak N. Mačiulio, visos jam reikalingos technologijos egzistavo jau seniai, tetrūko jas sujungti į vieną ir didesnės skaičiavimo galios – anksčiau Mūro dėsnio skaičiavimo galia šiam išradimui nebuvo pakankama.
„Google“ automobiliai yra geresni vairuotojai nei žmonės: nuvažiavęs 500 tūkst. mylių „Google“ automobilis padarė dvi avarijas – viena avarija padaryta, kai į jo užpakalį įsirėžė kitas automobilis, o kita – kai automobilio valdymą buvo perėmęs „Google“ darbuotojas.
Vienintelis dalykas, dėl kurio automobiliai dar nevažinėja gatvėmis, yra teisinis reguliavimas.
„Robotizacija yra tai, kas keičia darbo rinką. Akivaizdu, kad kitą dešimtmetį nereikės nei troleibusų, nei autobusų, nei taksi vairuotojų“, – apibendrino N. Mačiulis.
Ateityje robotai pakeis ir gamyklų darbuotojus. 1,2 mln. darbuotojų turintis trečias didžiausias darbdavys pasaulyje „FoxConn“, kur dirba „Apple“ produktų surinkėjai, jau dabar „iPhone 6“ telefonų gamybai įdarbina robotus „Foxbot“. N. Mačiulio manymu, dėl robotų įdarbinimo iš fabriko gali būti atleista keli šimtai tūkst. žmonių.
Svarbu tai, kad atleisti bus ne tik dirbantys mechaninį darbą, bet ir turintys specifinių žinių – vis daugiau robotų išmoksta atlikti nestandartizuotas funkcijas ir mokosi prisitaikyti prie besikeičiančios aplinkos.
Jis priduria, kad robotai kai kur sėkmingai pakeičia ir žurnalistus – kai kur rinkos ar net sporto naujienas jau rašo robotai.
„Darbo vietų sąrašą, kurios išnyks, galima tęsti be galo. Tarp jų pateks ir pardavėjai – konsultantai. Savitarnos zonos parduotuvėse ar bankuose yra netolimos ateities realybė. Pardavėjų tikrai nereikės“, – sakė ekonomistas.
Išeitis – išsilavinimas
„Akivaizdu, kad technologijos sunaikins darbo vietas, todėl kyla esminis kausimas: kas įvyks toliau? Ar bus taip, kaip per pirmąsias pramonės revoliucijas – atsiras kiti paslaugų sektoriai, kurie įdarbins tuos žmones, ar jie liks neįdarbinti ir sukurs įtampas?“ – klausė ekonomistas.
Norint prisitaikyti prie pokyčių vyriausybėms reikės rūpintis darbuotojų perkvalifikavimu, viena išeičių galėtų būti ir darbo savaitės trumpinimas. Priešingu atveju lauks nedarbas ir socialinė atskirtis.
Tačiau norintieji išlikti darbo rinkoje turės išeitį – rasti darbą padės išsilavinimas ir aukšta kvalifikacija: „Išsilavinimas tampa vis svarbesnis. Didėja ir ribinė grąža investicijų į išsilavinimą. Iš pradžių ta grąža nieko neduoda: nedidelis skirtumas tarp baigusių 4 ir 9 klases, bet po didelių investicijų į mokslą jis duoda didelę finansinę grąžą.“