Pamatyti greitkeliu skuodžiantį elektromobilį Lietuvoje beveik neįmanoma. Ilgoms kelionėms mūsų šalyje jie netinka, nes nėra vietų, kur būtų galima juos „pamaitinti“ elektros energija. Tačiau šį rudenį padėtis gali pasikeisti, nes kelyje Vilnius–Kaunas numatoma įrengti dvi pirmąsias elektros pakrovimo stoteles. Be to, jau kuriamas planas, kaip saulę ir vėją „pakinkyti“ apšviečiant judrų greitkelį.
Pagaliau pagalvota ir apie elektromobilius
Valstybės įmonė „Automagistralė“, prižiūrinti aukščiausios kategorijos kelius Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir Vilnius–Panevėžys, GRYNAS.lt atskleidė, kad netrukus strateginę reikšmę turinčiuose keliuose turėtų padaugėti elektra varomų automobilių. Viskas dėl to, kad jau šį rudenį magistraliniame kelyje turėtų atsirasti jiems pritaikyta infrastruktūra.
Pasak VĮ „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojo Mindaugo Rinkevičiaus, šiais metais bus pradėtos eksploatuoti dvi elektros pakrovimo stotelės. Viena bus Vievyje, o kita – visai šalia jo.
„Nors šiemet atsiras dvi elektros pakrovimo stotelės, ateityje jų tinklas bus žymiai platesnis. Mes norime, kad žmonės tausotų gamtą. Buvo paskelbtas konkursas stotelių įrengimui ir dabar jau yra laimėtojas. Pirmosios stotelės turi atsirasti iki rudens“, – aiškino pašnekovas.
Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) atstovas Evaldas Tamariūnas detalizavo, kad šiemet viena elektromobilių įkrovimo stotis atsiras A1 kelio 38,09 km dešinėje pusėje (Vievyje šalia magistralės esančioje poilsio aikštelėje), kita – 45,86 km kairėje kelio pusėje (poilsio aikštelė netoli Elektrėnų). „Tai bus greito krovimo, universalios ir su trimis skirtingomis jungtimis įkrovimo stotelės“, – atskleidė LAKD atstovas.
Visgi, jo teigimu, kelyje Vilnius–Klaipėda turėtų atsirasti daugiau elektromobilių įkrovimo stočių. Tačiau jis pažymėjo, kad kol kas Susisiekimo ministerija nėra patvirtinusi Elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtros koncepcijos. Be to, pašnekovo teigimu, tokią infrastruktūrą numatoma įrengti ir kelyje „Via Baltica“.
„Abiejų stotelių visų darbų įrengimo kaina sieks apie 560 tūkst. Lt įskaitant PVM. Finansavimo šaltinis – Kelių priežiūros ir plėtros programa“, – GRYNAS.lt informavo E. Tamariūnas.
Kelio apšvietimui – elektra, pagaminta iš saulės ir vėjo
Visgi VĮ „Automagistralė“ turi ir daugiau užmojų. R. Rinkevičius sakė, kad kelią Vilnius–Kaunas planuojama apšviesti naudojant atsinaujinančią energiją. Jis teigė, kad šie darbai jau turėjo būti baigti 2015 m., bet dėl ekonominio sunkmečio planus teko atidėti.
„Mes turime viziją apšvieti visą greitkelį, bet viskas priklauso nuo valstybės finansavimo. Tačiau dar nėra paskaičiuota, kiek tam reikėtų pinigų. 94 km kelio Vilnius–Kaunas kol kas apšviesta beveik 50 km ruožas. Iš esmės jau apšviestos visos gyvenvietės ir pavojingiausi kelio ruožai. Dabar beliko užpildyti likusius ruožus. Apšvietimas ypatingai svarbus, kadangi tai padeda užtikrinti eismo saugumą“, – aiškino įmonės „Automagistralė“ direktoriaus pavaduotojas.
Jo teigimu, tam geriausiai tinka elektros energija, gaminama iš saulės ir vėjo. Visgi kol kas šio kelio apšvietimui tokia energijos rūšis nenaudojama: „Aš būčiau linkęs abu šaltinius naudoti. Pasaulyje teko matyti, ne tik saulės, bet ir vėjo jėgaines. Jos yra naudingos. Verslininkai paskaičiavo, kad investicijos bet kokiu atveju atsipirks. Tačiau iki šiol naudojama įprastiniu būdu pagaminta elektra – virš šviestuvo specialaus kolektoriaus nėra.“
Kaip GRYNAS.lt informavo LAKD atstovas E. Tamariūnas, apšvietimo sistemos bus įrengiamos ir šiemet, tačiau jų žalioji energija dar „nemaitins“.
„Šiais metais numatyta įrengti apšvietimą valstybinės reikšmės magistraliniame kelyje A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda 12,10–13,30 km naudojant šviestuvus su diodiniu šviesos šaltiniu (LED) ir 58,48 km (ties Bačkonimis) 152 metrų kelio ruože naudojant šviestuvus su natrio lempomis“, – teigė E. Tamariūnas.