Daugelis nesupranta, kuo skiriasi mokslas nuo inžinerinių sprendimų, kas yra naujovė ir kas – inovacija, sako profesorius Algimantas Ragauskas. Iškreiptas mokslo suvokimas verslininkus dažnai priveda prie bankroto. Pasak jo, yra būdas sukurti klestintį verslą, kuriuo galima pasiekti milžinišką sėkmę, ir šis būdas – visiškai nerizikingas. Tai – radikalūs inovaciniai sprendimai.
Daugelis nesupranta, kuo skiriasi mokslas nuo inžinerinių sprendimų, kas yra naujovė ir kas – inovacija, sako profesorius Algimantas Ragauskas. Iškreiptas mokslo suvokimas verslininkus dažnai priveda prie bankroto. Pasak jo, yra būdas sukurti klestintį verslą, kuriuo galima pasiekti milžinišką sėkmę, ir šis būdas – visiškai nerizikingas. Tai – radikalūs inovaciniai sprendimai.
Kauno technologijos universiteto Telematikos mokslo laboratorijos vedėjas, profesorius Arminas Ragauskas Pasaulio lietuvių susikime skaitė pranešimą „Kelias nuo mokslo iki komercinės sėkmės“.
KTU nuotr. Neinvazinis galvospūdis pristatytas JAV kongresmenams ir NASA vadovui Ch. Boldenui (centre).
Profesoriaus sukurtas neinvazinis galvos kraujospūdžio matuoklis taip sudomino NASA inžinierius, kad jie jau tris kartus buvo atvykę į Lietuvą neoficialiems susitikimams. Niujorko konsultantų vertinimu, šis mokslininko išradimas uždirbs 7 mlrd. dolerių.
Šiuo metu baigiami tyrimai Europos šalyse ir jau rugpjūčio mėnesį matuoklis bus pradėtas pardavinėti komerciniu būdu. Praėjęs Federalinės vaistų ir maisto administracijos patikrinimą, turėtų pasiekti JAV rinką. Profesorius pasidalino mintimis apie išradimą nulėmusią sėkmę.
Pranešimą mokslininkas pradėjo paprastu paaiškinimu, kas yra mokslas ir kuo jis skiriasi nuo inovacijų. „Mokslas yra išlaidos. Užmirškite galimybes komercializuoti mokslo produktus. Mokslas yra amatas ir kasdieninė veikla. Didžiausia mokslo bėda ta, kad jis negali užtikrinti inovacijai reikalingų mokslo žinių sprendimo. Ne tik neaišku, kada bus sprendimas, bet ir kiek jis kainuos“, – sako A. Ragauskas.
Pasak jo, noras sukurti kažką naujo, ką dažniausiai ir nori padaryti verslininkai, – tiesiausias kelias į bankrotą: „Naujumas yra labai madingas tarp būrų, valstiečių. Naujas švarkelis yra geresnis nei sutrintas – tokia psichologija susieja naujumą su gerumu.“
Jo nuomone, inovacija – tai tobulesnis techninis sprendimas, kuris geriau nei ankstesni tenkina visuomenės poreikius jį vartojant. Šis apibrėžimas su naujumu neturi nieko bendro.
Investicijos be rizikos?
A. Ragauskas tikina, kad yra vienas būdas sukurti klestintį verslą, kuris visiškai nerizikingas. Tai – radikalios inovacijos, kurios išsprendžia iki tol egzistavusias problemas pasaulyje. Pavyzdžiui, profesorius sukūrė daugiau nei šimtą metų kamavusios problemos – kaip pamatuoti galvos kraujospūdį neinvaziniu būdu – sprendimą.
„Radikalios inovacijos – vienintelis raktas, kuris atidaro naujas globalios rinkos nišas. Tai yra didžiausios įmanomos pajamos. Inovatorius yra natūralus monopolistas, jis pasiima visas įmanomas pajamas iš nišos, nes joje nėra konkurentų. Todėl tai yra verslas be rizikos“, – pasakoja A. Ragauskas.
Pasak A. Ragausko, idėjos verta imtis tik tuomet, jei atsakyti visi moksliniai klausimai. O jei turite idėją, bet jums trūksta truputėlio mokslo žinių, rekomenduojama palaukti, kol žinios atsiras savaime. Arba geriausia – užmiršti idėją, tačiau jokiu būdu neinvestuoti į mokslinius tyrimus, nes jie neatsipirks.
Profesorius kalbėjo, kad Lietuvos verslininkų problema yra ta, kad mokslo sąvoka painiojama su inžineriniais sprendimais. „Ką Lietuvoje vadina mokslu? Mokslu vadinamos studijos. Reikia skirti mokslą nuo inžinerinių tyrinėjimų. Mokslo klausimas beveik visada kankina. Štai kas yra mokslas“, – priduria profesorius.
A. Ragauskas taip pat atkreipė dėmesį, kad be investicijų į mokslą ir tyrimus šalis klestėti negali. Tai geriausiai parodo skaičiai.
A. Ragauskas pateikia duomenis – JAV į mokslą ir tyrimus per metus investuota 405 mlrd. dolerių. Dalis nuo BVP visuomet siekė apie 3 proc., šiuo metu – 2,7 procento. Apie 3 proc. investuoja ir ES šalys. Koks rezultatas?
JAV kartu su ES sukuria apie 50 proc. pasaulio BVP. Paprastai 2-3 proc. dalį nuo BVP investuojančios valstybės gauna apie 20–30 proc. BVP vien iš aukštųjų technologijų.
