Gavę pranešimą, jog Barselonoje visi viešbučiai perpildyti, numanėme, kad šių metų renginys bus milžiniškas. Prancūzijos Kanai tapo per maži, tad kasmetis „3GSM World Congress“ persikėlė į Ispaniją. Daugiau nei 50 000 lankytojų pavertė jį bene svarbiausiu visos telekomunikacijų pramonės metų renginiu.
Suvažiavimo metu buvo rengiami seminarai, susitikimai, pristatomi nauji įrenginiai ir paslaugos. Nuolat skambėjo tik specialistams suprantamos santrumpos: W-CDMA, UMTS, CDMA, HSDPA, HSUPA, 3GPP, IMS, DVB-H, „WiMAX“ ir kt. 3G tinklai pradėti diegti ir Lietuvoje. Panagrinėkime, kaip šios technologijos veikia moderniausiuose mobiliojo ryšio tinkluose, apžvelkime su jomis siejamus lūkesčius ir prognozes.
3G
Mobilieji operatoriai visoje Europoje intensyviai diegia trečiosios kartos mobiliojo ryšio technologijas. Tai tiesiog spartesnį duomenų perdavimą užtikrinantys tinklai, kuriais galima teikti didelio pralaidumo reikalaujančias paslaugas (vaizdo skambučiai, spartusis internetas, TV transliacijos ir kt.) Lietuvoje 3G dažnių ruožų licencijos jau išdalytos. Vasario 23 d. bendrovė „Omnitel“ pirmoji pradėjo tiekti 3G (UMTS) ryšį aštuoniuose Lietuvos miestuose.
Netrukus ja paseks ir „Bitė“, balandžio mėnesį pristatysianti naują 3G portalą bei UMTS paslaugas. „Tele2“ savo konkurentus žada pasivyti gegužę. Norint išnaudoti 3G tinklų privalumus, pirmiausia reikia pasirūpinti prie šio tinklo gebančiu prisijungti mobiliuoju aparatu.
W-CDMA ir UMTS
W-CDMA (Wideband Code Division Multiple Access) – duomenų perdavimo radijo bangomis technologija, naudojanti ~1900 MHz (duomenims siųsti) ir ~2100 MHz (duomenims priimti) dažnių ruožus. 2001 m. japonų kompanija „NTT DoCoMo“ sukūrė W-CDMA technologiją ir ją pritaikė pirmajam 3G standartui, pavadintam FOMA (Freedom of Mobile Multimedia Access). Vėliau 3GPP susivienijimas (3rd Generation Partnership Project) pasitelkė W-CDMA bendram 3G standartui UMTS (Universal Mobile Telecommunications System) kurti. UMTS ir FOMA standartai tarpusavyje skiriasi ir yra suderinami. Kuriant UMTS tinklus, galima naudoti ir esamą GPRS ar EDGE (Enhanced Data Rates for Global Evolution) aparatinę įrangą, todėl tinklų tobulinimo sąnaudos nėra labai didelės. Šiuo metu UMTS duomenų pralaidumas daugelyje 3G tinklų – 384 Kbps, tačiau ateityje bus galima pasiekti ir 1920 Kbps spartą.
„CDMA2000 1xEV-DO“
Tai dar vienas 3G ryšio standartas. Sudėtinga CDMA (Code division multiple access) technologija leidžia perduoti duomenis radijo bangomis, duomenims tankinti taikant bangų interferencijos savybes.
„CDMA2000 1xEV-DO“ (1x Evolution-Data Optimized) sukurtas 3GPP2 (3rd Generation Partnership Project 2) pagrindu ir pasirinktas tose šalyse, kuriose 2G tinklams buvo taikomas „cdmaOne“ standartas.
„CDMA2000 1xEV-DO“ yra visiškai suderinamas su „cdmaOne“, todėl nereikalingos naujų dažnių ruožų licencijos, o tinklams tobulinti galima naudoti esamą aparatinę įrangą. Įprastas CDMA2000 1xEV-DO tinklo pralaidumas – 2,4 Mbps. „CMDA2000 1xEV-DO“ tinklai dažniausiai diegiami JAV ir Korėjoje. Su UMTS tinklais jie nesuderinami.
TD-SCDMA
„Time Division-Synchronous Code Division Multiple Access“ – 3G standartas, diegiamas tik Kinijoje. Jis buvo sukurtas siekiant išvengti mokesčių Europos 3G konsorciumui ir JAV kompanijai „Qualcomm“, kuriems priklauso UMTS ir CDMA2000 patentai. Duomenims perduoti naudojami 1900–1920 MHz ir 2010–2025 MHz dažnių ruožai. Teoriškai TD-SCDMA leidžia pasiekti 3,3 Mbps duomenų perdavimo spartą.
HSDPA ir HSUPA
HSPDA (High-Speed Downlink Packet Access) – W-CDMA technologijos patobulinimas, leidžiantis padidinti duomenų siuntimo (download) spartą apie 5 kartus (teoriškai iki 8–10 Mbps).
HSUPA (High-Speed Uplink Packet Access) padidina siunčiamų duomenų (upload) spartą iki 5,8 Mbps. „3GSM World Congress“ parodoje buvo pristatytas modernusis „Samsung SGH-Z560“ – vienas pirmųjų HSDPA mobiliųjų aparatų, gebančių priimti duomenis 1,8 Mbps sparta.
„WiMax“ ir „Wibro“
Dabar dažnai galima išvysti pavadinimus „WiMax“ bei „Wibro“. „Wimax“ – naujas bevielio ryšio („Wi-Fi“) standartas, priklausantis IEEE 802.16 bevielių tinklų grupei („Wi-Fi“ yra 802.11). Ryšiui galima naudoti 2–11 GHz ir 10–66 GHz dažnių ruožus (daugelis jų nelicencijuojami, todėl itin patogūs). „WiMax“ pasižymi didesne duomenų perdavimo sparta ir geresnėmis jų šifravimo galimybėmis.
„WiMax“ yra visiškai suderinamas su „Wi-Fi“, todėl gali būti naudojamas bevieliam tinklui tobulinti ir plėtoti. „Wimax“ tinklo stotelė (hotspot) gali padengti net 5–8 km spindulio plotą, o esant tiesioginiam matomumui – teoriškai iki 50 km. Teorinė tokio tinklo sparta – 70 Mbps, tačiau realių bandymų metu kol kas pasiektas 2 Mbps pralaidumas. „WiMax“ tinklų stotelėms galima naudoti esamas mobiliųjų tinklų pastočių antenas, todėl ši technologija mobiliojo ryšio operatoriams yra itin įdomi ir patraukli.
„WiBro“ – alternatyvus Korėjos mokslininkų sukurtas standartas. Naudojamas 2,3 GHz dažnių ruožas ir užtikrinama teorinė 30–50 Mbps sparta 1–5 km spinduliu. Vis dėlto realių bandymų metu tokios spartos ir atstumo pasiekti nepavyko. Vienas iš „WiBro“ pranašumų – integruota duomenų perdavimo kokybės kontrolės sistema (Quality Of Service), užtikrinanti perduodamo signalo patikimumą pirminiu lygmeniu. Tačiau 2,3 GHz daugelyje šalių yra licencijuotas dažnių ruožas, todėl „Wibro“ vargu ar taps tarptautiniu standartu.
Šios modernios bevielio ryšio technologijos ateityje padės spręsti „paskutinės mylios“ (last mile) pralaidumo problemas (pastaruoju metu gana sėkmingai sprendžiamas su DSL) ir pakeis šiandieninius „Wi-Fi“ bevielio ryšio tinklus. Pietų Korėjoje „WiBro“ standartas pristatomas kaip dar viena mobiliųjų 3G tinklų technologija. Ir iš tiesų visi aprašyti standartai (UMTS, CDMA2000 1xEV-DO, „WiMax“ ir „WiBro“) gali būti laikomi konkuruojančiomis alternatyvomis. Europoje ir kitose šalyse mobiliųjų tinklų operatoriai jau investavo daug lėšų į UMTS įrangą, todėl ateityje matysime tinklus ir įrenginius, pritaikytus keletui iš šių technologijų. Kiekvieną būtent ten, kur ji tinkamiausia.
IMS
IP „Multimedia Subsystem“ – architektūra, perkelianti balso ryšio, trumpųjų žinučių ir kitas paslaugas į IP (Internet Protocol) lygmenį. Tokiu būdu panaikinami barjerai tarp mobiliojo ryšio tinklų ir interneto, o ateityje – ir tarp fiksuotojo ryšio telefono tinklų. Visi skambučiai IMS sistemoje virsta „VoIP“ (Voice over IP) skambučiais. Toks tinklas suderinamas su bet kokia bevielio ar fiksuotojo ryšio technologija.
Nesvarbus ir besijungiantis įrenginys: mobilusis telefonas, kompiuteris ar pan. Bendri IMS tinklai leis visas namų operatoriaus paslaugas sėkmingai teikti tarptinkliniu ryšiu (roaming), o diegiant naujas paslaugas nereikės papildomai investuoti į aparatinę įrangą (hardware). IMS pelnytai sulaukė daug mobiliojo ryšio operatorių dėmesio, tad pirmųjų tokios architektūros 3G tinklų galime tikėtis jau 2007 metais.
4G
Japonų kompanija „NTT DoCoMo“ šiuo metu kuria ketvirtosios kartos duomenų perdavimo technologijas. Bandymų metu judančiam objektui duomenis pavyko perduoti 100 Mbps, o nejudančiam – 1 Gbps sparta. Naująja mobiliojo ryšio karta vadinama technologinė pažanga per 10–15 metų laikotarpį. Taigi taikant šį modelį 4G tinklai turėtų atsirasti 2010–2015 metais (3G eros pradžia laikomi 2000–2005 m.). „NTT DoCoMo“ prognozuoja, kad jų milžiniškos spartos 4G tinklai Japonijoje pradės veikti būtent 2010 metais. Tiesa, rinkoje kol kas neišnaudotos net 3G ryšio galimybės.
Ką naujo siūlo (pasiūlys) 3G?
3G eros pradžioje manyta, jog vartotojai labiausiai susižavės vaizdo skambučiais. Ir nors mobilieji telefonai virto videofonais, o CNN žurnalistai reportažus iš atokiausių kampelių siunčia vaizdo skambučiais, vaizdo telefonija revoliucijos nesukėlė.
Japonijoje, pirmaujančioje mobiliųjų tinklų srityje, 3G tinklo spartą vartotojai daugiausia išnaudojo muzikos įrašams į mobiliuosius aparatus siųsti. Spartus mobilusis internetas – taip pat patraukli sritis. Tačiau dabar internetą mobiliaisiais telefonais naršo vos 12 proc. vartotojų, o specialistai teigia, jog vien didesnės spartos šiuo atveju nepakaks. Vartotojo ryšys su mobiliuoju telefonu yra kitoks.
Svarbi ne tinklo sparta, o tinklalapio sąsaja, leidžianti rasti ieškomą informaciją. Taigi ji turi būti gerai apgalvota. Daugelis dabartinių tinklalapių pateikia vien dideliam ekranui skirtas versijas, ir tai yra didžiausia problema“, – sakė GSM asociacijos strategijų padalinio direktorius. Paimti kompiuteriams skirtą tinklalapio versiją ir sukišti ją į mažą mobiliojo aparato ekraną nepakanka.
Šviesesnė mobiliojo interneto ateitis siejama su .mobi – nauja galūne, skirta specialiai mobiliesiems aparatams sukurtoms svetainėms. Didelės svarbos gali turėti ir patobulintų vietos nustatymo technologijų integracija, leidžianti lengvai rasti fiziškai netoliese esantį paslaugų objektą (pavyzdžiui, gerą restoraną, gėlių parduotuvę, viešbutį ir pan.). Didelį 3G tinklų pralaidumą labiausiai įvertins vis didėjantis nešiojamųjų kompiuterių turėtojų būrys: naršyti ežero pakrantėje dabar jau galima beveik taip pat sparčiai ir patogiai, kaip ir prisijungus prie „Wi-Fi“ tinklo biure.
Europoje nemažai vilčių siejama su mobiliąja televizija. Vienas po kito pateikiami DVB-H (Digital Video Broadcasting to Handhelds), „MediaFLO“ ir T-DMB (Terrestrial Digital Video Broadcasting) vaizdo transliacijos standartams pritaikyti mobilieji aparatai. Tikimasi, jog tiesioginės ir „on-demand“ (užklausų) TV bei filmų transliacijos sulauks vartotojų simpatijų.
Nauji mobilieji aparatai
„3GSM World Congress“ parodoje pristatyta keletas naujų mobiliųjų aparatų, tačiau apie juos pakalbėsime po kovo mėnesį vyksiančios didžiausios IT parodos „CeBIT 2006“. Ne mažiau įdomi šiuose telefonuose veikianti programinė įranga. Į daugelį naujausių modelių įdiegtos „Symbian“, „Windows Mobile“, „Linux“ operacinės sistemos.
„Microsoft“ agresyviai skverbiasi į mobiliųjų telefonų rinką. Nors aparatų su „Windows Mobile“ 2005 m. parduota tris kartus mažiau nei su „Symbian“ OS, tačiau naujų gaminių su „Microsoft“ operacine sistema vis daugėja. Išmanieji telefonai (Smartphones), į kuriuos įdiegta „Windows Mobile“, puikiai suderinami su kitais „Microsoft“ gaminiais.
Galima ne tik tikrinti el. paštą, bet ir išnaudoti visas „MS Exchange“ pašto tarnybinės stoties galimybes, atversti ir redaguoti „Word“, „Excel“, „PowerPoint“ dokumentus, sinchronizuoti duomenis su kompiuteriu, nemokamai bendrauti per „Skype“ prisijungus prie „Wi-Fi“ tinklo, diegti „Pocket PC“ tipo programas ir atlikti daugybę kitų funkcijų.
Mobiliųjų telefonų su lietimui jautriais (touchscreen) kokybiškais ekranais (įdiegtos „ClearType“ technologijos), sukomplektuotomis QWERTY klaviatūromis ir „Windows Mobile“ operacine sistema ateityje sulauksime vis daugiau. Jie tikrai nusipelno reiklių vartotojų dėmesio.
„Symbian“, siekdama sėkmingai konkuruoti su „Microsoft“, sumažino licencijos kainą nuo 7,5 iki 2,5 JAV dolerio. Nors naujų „Symbian“ įrenginių pristatyta vos keletas, tačiau maloniausia naujiena – pagaliau veikianti „Skype“ versija, pritaikyta „Symbian“ platformai.
Daug tikėtasi iš bendros „Linux“ OS, skirtos mobiliosioms sistemoms, pristatymo. Deja, „ACCESS Linux Platform“ (APL), išaugusios iš jau negaminamos delninukams skirtos operacinės sistemos „Palm OS“, ateitis miglota. Viskas, kas likę iš „Palm“, – tai „Palm OS“ emuliatorius, leidžiantis naudoti senajai sistemai kurtas programas. APL lankstumas gali būti viena didžiausių bėdų, nes paprasta sukurti daug tarpusavyje nesuderinamų variantų. Be to, ši operacinė sistema bus išleista tik 2006 m. pabaigoje, o įrankių programų kūrėjams teks laukti iki 2007-ųjų. Taip sparčiai besivystančioje mobiliųjų technologijų rinkoje tai gali būti paprasčiausiai per vėlu...
Taigi „3GSM World Congress 2006“, sukvietęs didžiausią telekomunikacijų ekspertų būrį per visą renginio istoriją, sulaukė didelės sėkmės. Svarbiausia, jog buvo suteikta puiki proga susitikti, padiskutuoti ir kloti bendrų ateities technologijų pagrindus. Džiugu, jog pradėtas kurti naujas, bendras greitųjų žinučių (instant messaging) standartas, leisiantis plepėti skirtinguose tinkluose esantiems abonentams.
Renginyje daug kalbėta apie IMS, taip pat tobulinta Japonijoje jau veikiančios bendros atsiskaitymų sistemos, naudojančios telefone sumontuotą kortelę (mobile wallet), struktūra. Įteikti apdovanojimai geriausiems ir labiausiai nusipelniusiems mobiliosios pramonės dalyviams. Taigi rinka itin gyvybinga, vartotojai ištroškę, o ateitis – viliojanti. Prisidėkite.