Nacionalinis egzaminų centras (NEC) galėjo klastoti matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus. Tokią versiją kelia ir argumentais pagrindžia matematikas dr. Dainius Dzindzalieta. NEC pripažino, kad išlaikymo kartelę iš tiesų teko nuleisti, antraip rezultatai būtų buvę kur kas prastesni.
Nacionalinis egzaminų centras (NEC) galėjo klastoti matematikos valstybinio brandos egzamino rezultatus. Tokią versiją kelia ir argumentais pagrindžia matematikas dr. Dainius Dzindzalieta.
NEC pripažino, kad išlaikymo kartelę iš tiesų teko nuleisti, antraip rezultatai būtų buvę kur kas prastesni.
Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto jaunesnysis mokslinis darbuotojas dr. D. Dzindzalieta kelia klausimą, kaip NEC nustatė apatinę egzamino neišlaikymo ribą. Valstybinio matematikos egzamino šįmet neišlaikė kaip niekada daug – beveik 12 proc. abiturientų.
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
„NEC pradėjo rimtai sukčiauti skelbdamas rezultatus. Jie turėtų vadovautis valstybinių egzaminų programa, joje numatyta, kad minimalus balas – apie 16 proc. užduoties taškų, taigi 11 taškų iš 69 balų. Šįmet jie pirmą kartą neskelbia minimalaus balo, nes jis šiemet yra 7 balai – tai yra, ne 16 proc., o 10 proc.“, – DELFI aiškino D. Dzindzalieta.
D. Dzindzalieta įsitikinęs, kad taip pasielgta siekiant sumažinti neišlaikiusiųjų kiekius. „Jie sukūrė tokius egzaminus, kurių išlaikyti nesugebėjo beveik dvigubai daugiau mokinių nei pernai. Išsigandę visuomenės reakcijos, kaip ir kasmet, jie vėl nuleido kartelę. Jei nebūtų slėpę nuo visuomenės tikrojo egzamino neišlaikiusių mokinių skaičiaus, trauktis būtų turėjęs ne vienas jų vadinamas specialistas“, – sako matematikas.
D. Dzindzalieta nemano, kad nekorektiškai suformuluotų užduočių gausa turėjo didelės įtakos egzaminų rezultatams. Tačiau jis nusistebėjo VU ir Lietuvos edukologijos universiteto docento Edmundo Mazėčio pareiškimu, kad egzamino užduotys buvo tinkamos. Pasak mokslininko, jas tikrino neaiški Lietuvos matematikų draugijos grupė. „Kaip užduotys gali būti tinkamos, jei per metus egzamino neišlaikiusių mokinių skaičius padvigubėjo, nors minimalus balas sumažintas daugiau nei 30 proc.? Nejau per metus nemokančių matematikos mokinių skaičius padvigubėjo?“, – retoriškai klausia D. Dzindzalieta.
Kodėl egzaminų užduotys kasmet sulaukia vis daugiau kritikos? Jo nuomone, užduotis rengiančioje grupėje nėra kvalifikuotų tam darbui žmonių ir, matyt, nėra tokių, kurie savo laiku būtų laikę valstybinį egzaminą. „Galiu lažintis, kad tie keturi mokslo daktarai, kurie, pasak NEC vadovės, skaitė užduotis, jų neskaitė. Būtų užtekę, kad nors vienas būtų perskaitęs“, – sakė D. Dzindzalieta.
Jo tvirtinimu, viena didžiausių egzamino problemų yra ta, kad egzaminas paverstas konkursu, kuriame varžomasi, kas greičiau pritaikys egzaminų lape duotą formulę, kas greičiau panaudos skaičiuotuvą ir kas greičiau susitvarkys su jauduliu. Antra didžiulė bėda, kad egzamine nepažymėta, kurios užduotys iš bendrojo, o kurios – iš išplėstinio kurso. „Tik specialistas, pamatęs užduotį, gali iškart pasakyti, kad norint ją išspręsti, reikės pritaikyti ne dvi standartines operacijas ar algoritmus, o 3-4. Pagal egzaminų rengėjus, mokinys, lankęs bendrojo kurso pamokas, privalo tai padaryti pats egzamino metu ir dar pagal tai nuspręsti, ar spręsti uždavinį, ar ne. Ne vienas egzamino neišlaikęs mokinys skundėsi, kad daug laiko sugaišo ieškodamas tinkamų uždavinių“, – teigia D. Dzindzalieta.
Ką reikėtų daryti, kad egzaminai iš tikro tikrintų mokinių žinių lygį? „Visų pirma, Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) bei NEC turėtų pripažinti savo klaidas ir jas pradėti spręsti, o ne pigiais triukais manipuliuoti mūsų nuomonėmis. Vienas iš pirmųjų jų darbų būtų skirti egzaminui daugiau laiko. Tai neprieštarauja egzaminų programai. Galbūt net reikėtų padaryti pertrauką tarp dviejų dalių. Po to galėtų dar pasirūpinti ir užduočių korektiškumu – tai būtų sunkiau įgyvendinama, nes tam reikėtų ieškoti kvalifikuotų žmonių. Visko iš karto padaryti neįmanoma ir nebūtina, bet laikas kažką daryti“, – įsitikinęs D. Dzindzalieta.
B. Burgis: D. Dzindzalietos prielaida labai panaši į tiesą
Jau antri metai abiturientai vertinami pagal kriterinio vertinimo sistemą. Norminį vertinimą pakeitęs kriterinis vertinimas aiškiai nubrėžė kartelę, tai yra, minimalius egzamino reikalavimus, kuriuos reikia įveikti norint išlaikyti egzaminą. Kriterinis vertinimas reiškia, kad mokinių rezultatai tarpusavyje nėra lyginami ir jie gauna įvertinimus balais pagal iš anksto apibrėžtus kriterinio vertinimo lygius.
Ne kartą egzaminus kritikavęs Kauno technologijos universiteto (KTU) gimnazijos direktorius, KTU Taikomosios matematikos katedros docentas Bronislovas Burgis sako, kad norminiame vertinime praktika buvo oficialiai paskelbta. Kaip turėtų pasiskirstyti balai, po egzamino būdavo priimamas politinis sprendimas.
„Dėl kriterinio vertinimo negaliu tvirtinti nei taip, nei ne, bet kas galėtų paneigti. D. Dzindzalietos prielaida labai panaši į tiesą. Dabar klausimas toks: ar kažkas tą pripažins, ar įmanoma tai įrodyti, ar yra kokie nors protokolai“, – aiškina direktorius.
B. Burgio tvirtinimu, visuomenė turi žinoti aiškius kriterijus, kada abiturientas negaus brandos atestato. Pavyzdžiui, jei neišmoko 60 proc. mokyklinės programos. „Iš kitos pusės, pasirodė, kad istorija ir biologija tokie egzaminai, kurių maksimumą pasiekti gali keli žmonės per visą Lietuvą. Kas čia, po galais, per kriterijus? Kažkokie istorikai mokslininkai nustato, kad moksleiviai turi mokėti daugiau negu jie patys. Tai visiškas absurdas“, – mano B. Burgis.
Jis stebisi, kad paruoštos egzaminų užduotys prieš egzaminą nebūna išbandomos su mokiniais. Pašnekovo nuomone, mokiniai turi iš anksto žinoti, kokio tipo užduotys bus pateikiamos. Gimnazijos vadovas stebisi, kad ŠMM tyli, o NEC daro tai, kas daryti leidžiama. „Ministerija NEC rankomis žarsto žarijas. Visur už kadro slypi politika: mes turime atrodyti gerai, parodyti, kad naujoji valdžia viską daro gerai ir viskas bent jau panašiai kaip pernai“, – sako B. Burgis.
Jis NEC darbe pasigenda viešumo: neaptariamos užduotys, užduočių rengėjai užsikasę pogrindyje ir klaidų nepripažįsta.
NEC ginasi, tačiau neišlaikymo ribos nepateikia
NEC direktorė Saulė Vingelienė aiškina, kad pagal teisės aktus minimalią egzamino išlaikymo taškų ribą nustato ir tvirtina Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas. Jis tą daro vadovaudamasis mokinių surinktų taškų statistine analize, įvairiais praėjusių metų statistiniais duomenimis bei ekspertų išvadomis. Šie sprendimai priimami prieš apskaičiuojant kandidatų įvertinimus balais.
Pasak S. Vingelienės, matematikos brandos egzamino programose apibrėžta, kad 16 proc. užduoties taškų riba egzaminui išlaikyti tėra preliminari. „Taigi ne tik dėl šio, bet ir dėl visų valstybinių brandos egzaminų galutinį sprendimą dėl egzamino išlaikymo ribos priima daugelį metų dirbantis Valstybinių brandos egzaminų vertinimo komitetas. Šį komitetą sudaro vertinimo profesionalai – aukštųjų mokyklų dėstytojai, mokytojai, valstybinių brandos egzaminų vertinimo komisijų pirmininkai“, – teigė S. Vingelienė. Taip esą numatyta todėl, kad galimybių iš anksto išbandyti užduotį nėra.
S. Vingelienė patvirtino, kad patikslinta šių metų matematikos egzamino išlaikymo riba tebuvo 7 balai iš 69. Vadinasi, norint išlaikyti valstybinį egzaminą, tereikėjo surinkti 10 proc. užduoties taškų. Tačiau ir esant tokiai žemai ribai per egzaminą suklupo apie 12 proc. laikiusiųjų.
Tai gali byloti keletą dalykų: pernelyg sudėtingos užduotys arba skaudi realybė: tikrosios abiturientų žinios gana prastos. Jei minimali neišlaikymo riba nebūtų pamažinta, neišlaikiusių būtų buvę gerokai daugiau.
NEC direktorės teigimu, iš egzamino užduoties statistinių duomenų matyti, kad šių metų užduotį sudarė skirtingo sudėtingumo uždaviniai. Juos vienodai sėkmingai atliko vaikinai ir merginos, nebuvo nė vieno uždavinio, kurį geriau spręstų žemesnių gebėjimų mokiniai nei aukštesnių gebėjimų mokiniai.
Iš statistinės analizės NEC pastebi tendenciją, kad mokiniams sunku buvo atlikti užduotis, kurios buvo numatytos kaip tikrinančios patenkinamo pasiekimų lygio mokinių žinias ir gebėjimus. Pavyzdžiui, trečioje testinėje užduotyje mokinių buvo prašoma nurodyti teisingą atsakymą apskaičiuojant, kam lygi mediana. Bet šią minimalius reikalavimus atitinkančią užduotį atliko tik 52 proc. mokinių.
„Kaip jau buvo minėta NEC pranešimuose, užduotį su procentų skaičiavimais pagal minimalius egzamino programos reikalavimus atliko tik 54 proc. mokinių. 21 uždavinį, kuriame reikia apskaičiuoti motociklo greitį, atliko taip pat tik 50 procentų mokinių“, – aiškino S. Vingelienė.
P. Baršauskas grėsmių įžvelgė jau pernai
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektoriui, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos prezidentui profesoriui Petrui Baršauskui brandos egzaminų rezultatai kliuvo jau pernai.
Rektoriaus teigimu, jei pažiūrėsime į mokyklos baigimo pažymius, jie pasiskirsto taip, kad susidaro varpo forma: mažus balus turi nedaug vaikų, tada jų daugėja, vidurkis pasiekiamas ties 7 balais ir paskui iki dešimtukų vėl mažėja. Tai logiškas normalus pasiskirstymas.
„Jeigu paimi egzaminų rezultatus, maksimalus pikas yra su mažiausiais balais, o ties šimtukais mažuma, žodžiu, visai kitas pasiskirstymas. Kokią gali daryti išvadą? Neatitinka egzaminų užduotys programų, kažkas ne taip. Vadinasi, valstybinių egzaminų užduotys atitrūkę nuo programų, tai akivaizdus ir rimtas statistinis signalas“, – sako P. Baršauskas.
P. Baršausko tvirtinimu, jei ir šįmet tendencija kartosis, reikės rimtai žiūrėti, kas vyksta. Pirminiai rezultatai jam pernykštę tendenciją patvirtina.
