Be priekaištų aukštosiose mokyklose veikia tik apie 49 proc. studentams siūlomų studijų programų, dar 48 proc. turi trūkumų: jos akredituotos tik 3 metams. Taip nustatė Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), iki 3 proc. prasčiausių programų nurodęs uždaryti.
Be priekaištų aukštosiose mokyklose veikia tik apie 49 proc. studentams siūlomų studijų programų, dar 48 proc. turi trūkumų: jos akredituotos tik 3 metams.
Taip nustatė Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC), iki 3 proc. prasčiausių programų nurodęs uždaryti.
Per trejus metus įvertinta apie trečdalis Lietuvos aukštosiose vykdomų studijų programų. Pasak laikinai SKVC vadovaujančios Noros Skaburskienės, 6-eriems metams akredituota 49 proc. įvertinamų programų, 3-jiems metams – 48 proc. Iki 3 proc. sudaro neakredituojamos studijų programos.
Akreditacija 6-riems metams reiškia, kad studijų programoje nėra esminių trūkumų. Akreditavimas 3-jiems metams reiškia, kad studijų programoje yra tam tikrų trūkumų, tačiau aukštoji mokykla pajėgi juos ištaisyti. Po trejų metų vyksta pakartotinis vertinimas: žiūrima, ką aukštajai pavyko padaryti.
DELFI (K. Čachovskio nuotr.)
Neakredituotinos studijų programos reiškia, kad dėl esminių trūkumų programos negalima vykdyti, o pastebėti trūkumai būtų sunkiai ištaisomi. Jei nėra galimybės studentų perkelti į kitą programą toje aukštojoje mokykloje, tuomet speciali komisija sprendžia ir gali leisti pabaigti vykdyti studijas. „Tačiau priimti naujų studentų nebeleidžiama, programa po tam tikro laiko numirs“, – sako N. Skaburskienė.
Būsimieji studentai per priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą LAMA BPO gali pamatyti, kokiame krepšelyje atsidūrė jų pasirinkta studijų programa, kokios jos tobulintinos vietos.
„Neakredituotų studijų programų yra iki 2-3 proc., tačiau akredituotų 3 metams pakankamai daug: beveik 50 proc. Tai reiškia, kad tobulėti dar labai yra kur, aukštosios turi skirti dar labai daug dėmesio kokybei gerinti. Būtų gerai, kad besirinkdami programas studentai bent jau žvilgtelėtų į rekomendacijas ir pamatytų, kas toje studijų programoje silpna: ar trūksta mokslinių turimų, ar bazė prasta, ar dėstytojų pajėgumai maži“, – kalbėjo N. Skaburskienė.
Ar stojant į minimaliam laikotarpiui – 3 metams – akredituotą programą kyla grėsmė, kad ateityje ta programa gali būti uždaryta? „Grėsmė šiokia tokia yra, bet reikia nepamiršti, kad tai rekomendacijos, kurias aukštoji mokykla pajėgi įgyvendinti. Per tuos trejus metus nurodyta tam tikrose srityse pasitempti“, – aiškino laikinoji SKVC vadovė.
Kas sulaukė didžiausios kirčio: kliuvo ir lyderiams
„Sunkiausiai sekasi su mokytojų rengimu, šias programas periodiškai vertiname jau 10 metų ir matome vis nesibaigiančias problemas. Tai daugiausiai problemų kelianti kryptis. Ekspertai mato, kad kai kur bėgant metams situacija visiškai nesikeičia, stovima vietoj, kiek galima leisti tokioje situacijoje marinuotis? Ekspertai nusprendė, kad sistemai reikia supurtymo tam, kad būtų pradėta judėti iš mirties taško“, – aiškina SKVC Studijų vertinimo skyriaus vedėjas Almantas Šerpatauskas.
Švietimo ir ugdymo kryptyje uždarytos šios studijų programos: dalyko didaktika Klaipėdos universitete (KU), dalyko pedagogika Šiaulių universitete (ŠU), ankstyvasis anglų kalbos ugdymas ŠU, pedagogika Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus universitete (VU) ir Kauno technologijos universitete (KTU), mokyklinė pedagogika Lietuvos edukologijos universitete (LEU), dailės ir technologijų pedagogika Žemaitijos kolegijoje.
Socialiniuose moksluose taip pat neakredituota filosofijos ir visuomenės mokslų programa ŠU, ugdymo sociologija LEU, marketingo ir pardavimų vadyba V. A. Graičiūno aukštojoje vadybos mokykloje, kultūrinės veiklos vadyba Žemaitijos kolegijoje, tarptautinis verslas Socialinių mokslų kolegijoje.
Humanitarinių mokslų srityje „išbrokuota“ vokiečių filologijos magistrantūra LEU, taikomosios užsienio kalbos studijų programa Marijampolės kolegijoje.
Technologijos moksluose ekspertai neakreditavo aviacinių elektros įrenginių magistrantūros VGTU, aviacinės elektronikos magistrantūros VGTU, cheminės analizės technologijų Vilniaus kolegijoje.
Neakredituojamų programų per pastaruosius 3 metus nebuvo fiziniuose ir biomedicinos moksluose bei menuose.
Tuo metu tarp 3 metams akredituotų studijų programų atsidūrė ir nemažai įvairiuose reitinguose pirmaujančio Vilniaus universiteto (VU) studijų programų. Minimaliam laikotarpiui akredituotos ir kai kurios absolventų uždarbio dydžiu reklamose besigiriančios VU Tarptautinio verslo mokyklos studijų programos: tarptautinė projektų vadyba; tarptautinis turizmo verslas; tarptautinis verslas.
Su SKVC atliktu programų vertinimu galite susipažinti čia.
Programos vertinamos daugiau nei pagal 30 kriterijų, daugiausia dėmesio skiriama 6-iems: programos tikslams ir studijų rezultatams, programos turiniui, dirbantiems dėstytojams, materialiajai bazei, studijų eigai, vidiniam programos valdymui ir kokybės užtikrinimui. Aukštoji mokykla pateikia dokumentus, atvykę ekspertai susitinka su dėstytojais, administracija, klausia studentų, absolventų ir darbdavių nuomonės. Apie 90 proc. studijų programų įvertina ekspertai iš užsienio. A. Šerpetauskas pastebi, kad kai kuriose programose bakalauro ir magistro darbai yra itin žemo lygio.
Programos vertinimas trunka daugiau nei pusę metų. Per šešerius metus turi būti įvertintos visos šalyje veikiančios programos.
P. Baršauskas: kai kurie ekspertai nėra stiprūs
Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius, Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) pirmininkas profesorius Petras Baršauskas sako visada pasisakantis už išorinį žvilgsnį ir vertinimą. „Aišku, mūsų visuomenėje atsiranda subjektyvumo, interesų, vertinimą lemia ir santykiai ministerijoje bei SKVC. Bet iš principo remiu šį reikalą“, – teigė P. Baršauskas.
Tačiau taip palankiai į išorinį vertinimą žiūri ne visi universitetai. Dažniausiai jei programa akredituojama 6 metams, vertintojai tampa geri, jei 3 metams – įžvelgiamas neobjektyvumas. „Mes nesugebame pakilti virš tų argumentų“, – pripažįsta LURK prezidentas.
Jo teigimu, iš pradžių daugiausia problemų buvo su vertintojais. Galiausiai pasitelkti ekspertai iš užsienio. „Galiu iškelta galva ir atviru tekstu pasakyti: visokių ten buvo, buvo ir silpnų, silpnesnių nei mūsų vietiniai, bet procesas gerėja. Aišku, norėtųsi dar geriau, nes kai susitinki, pamatai, kad jie nėra stiprūs. Dažnas būna vyresnio amžiaus, net ir pensininkas – neblogai, kai žmogus su patyrimu, bet gyvenimo tempai nežmoniški. Štai šiandien lankiausi įmonėse: jei dėstytojas nebuvo įmonėje penkmetį, viskas – technologijos ir gyvenimas eina į priekį, reikia spėti koja kojon“, – kai kurių ekspertų kompetencija abejoja P. Baršauskas. Jam vertinimo procese norėtųsi jaunesnių ir stipresnių ekspertų.
Rektorius atskleidė, kad KTU veikia kokybės valdymo sistema: su programomis dirba ir jas vertina atskiras skyrius. Pastabos išsakomos vadovams. „Nežinau, kaip tą procesą suvaldysiu, jei suvaldysiu, proveržis programų pertvarkoje bus. Programų direktorius padarėme nepriklausomus nuo fakulteto ir nuo katedros, kitaip tariant, bandome atverti studijas. Tačiau ne visi universitetai tą turi, kitur daugiausia programa priklauso katedrai arba fakultetui, tada sistema uždara ir katedra stengiasi išlaikyti savus“, – apie KTU įdiegtą naujovę kalbėjo P. Baršauskas.
