Nors per pastaruosius 8 metus inovacijų intensyvumas mūsų šalyje augo, kol kas pavyko pasiekti tik vidutinio lygio šalių inovatorių grupę arba 52 % ES vidurkio. Kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas vyktų sklandžiau Europos sąjunga įsteigė paramos priemonę „Inočekiai LT“.
Ar žinojote, kad mūsų šalies verslininkai bendradarbiaudami su mokslu pasauliui pasiūlė ne tik pirmąją mobilią išmaniąją elektroninę nosį, galinčią atpažinti mėsos ir žuvies sugedimo lygį (nuotr.), bet ir elektrinio dviračio pavarą, kuria susidomėjo tokie žiniasklaidos milžinai kaip BBC ir „Reuters“.
Nors per pastaruosius 8 metus inovacijų intensyvumas mūsų šalyje augo, kol kas pavyko pasiekti tik vidutinio lygio šalių inovatorių grupę arba 52 % ES vidurkio. Kad verslo ir mokslo bendradarbiavimas vyktų sklandžiau Europos sąjunga įsteigė paramos priemonę „Inočekiai LT“, kurią mūsų šalyje administruoja Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA).
Inovacinių čekių istorija
Pirmieji, siekdami skatinti smulkųjį ir vidutinį verslą diegti inovacijas ir bendradarbiauti su mokslo institucijomis bei didinti šalies įmonių konkurencingumą, inovacinius čekius dar 1997 metais savo gyventojams pasiūlė olandai. Ši schema sparčiai paplito ir po kitas Europos valstybes, tiek nacionaliniu, tiek regioniniu lygiu. Šiandien inovaciniais čekiais naudojasi vokiečiai, britai, belgai, čekai, slovakai, austrai, airiai, danai ir vengrai. Lietuvoje inovaciniai čekiai teikiami nuo 2010 metų, o nuo 2012 metų jie finansuojami iš ES paramos.
Investicijos į mokslinius tyrimus
Mūsų šalis atsilieka ir išlaidomis moksliniams tyrimams lyginant su šalies BVP. Per pastaruosius penkerius metus jos sudaro mažiau nei 1 %, o tai yra daugiau nei dvigubai mažiau nei ES vidurkis. Beje, nors bendroje ES statistikoje į mokslinius tyrimus daugiausiai investuoja verslo įmonės (54,9 %), Lietuvoje kone 40% lėšų skiria valstybė, o verslas prisideda vos 26 %.
Kodėl verta naudotis Inočekiais?
Konkretūs sprendimai. „„Inočekiai“ mums buvo labai naudingi: pasinaudoję universitetų pajėgumais išsprendėme kai kurias problemas. Nors tai nedidelės apimties darbai, bet jie žavūs tuo, kad mums reikėjo konkrečių sprendimų ir jie buvo rasti, konkretūs prietaisai ne tik sukurti, bet ir išbandyti“, – pasakoja UAB „Elinta“ generalinis direktorius Vytautas Jokužis. Daugiau nei 20 metų veikiančios įmonės šūkis – elektronika plius intelektas, tad automatizacijos projektai, trimačiai skaneriai ortopedijai ar sprendimai elektrinėms transporto priemonėms be bendro darbo su mokslininkais būtų vargu ar įmanomi.
Ištekliai. „Verslas ne visada turi atliekamų išteklių: žmonių ar žinių, ypač jei tai labai siaura specializacija. Tuomet bendradarbiavimas su mokslininkais labai pasiteisina“, – tikina UAB „No Magic Europe“ direktorė Gitana Aklienė. Jos vadovaujama įmonė, kurdama sprendimus tokioms kompanijoms kaip BMW, Boeing ar NASA, inovaciniais čekiais pasinaudoti ketina jau trečią kartą.
„Dirbame su Kauno technologijos universitetu, mums reikia labai siauros specializacijos sprendimų, skirtų programinės įrangos kūrėjams, sistemų inžinieriams, gynybos sektoriaus atstovams bei verslo procesų modeliuotojams, o universitetas turi žmones, kurie tuos sprendimus gali įgyvendinti“, – sako G. Aklienė.
Mokslo inovacijos praktikoje. „Mano manymu, kito kelio nėra, mokslininkai turi spręsti taikomojo pobūdžio uždavinius, ypač jei tai susiję su technologijomis“, – aiškina V. Jokužis. Anot G. Aklienės, toks bendradarbiavimas verslui parodo ir tai, kad mokslo įstaigos ruošia ne vien akademikus, kurie užsiėmę tyrimais nemato, kas vyksta išoriniame pasaulyje. „Jie tikrai nori, kad tos inovacijos būtų panaudojamos praktikoje, o tai naudinga ne tik verslui, bet ir visiems žmonėms“, – sako įmonės vadovė.
Abipusė nauda. „Gyvename ir dirbame globalioje ekonomikoje, kur konkurencija didžiulė, tad tenka konkuruoti ne tik su tautiečiais, bet ir su didelėmis užsienio kompanijomis ir jų sprendimais. Technologijos vystosi neįtikėtinu greičiu, tad koks bebūtum gudrus, vienas nieko neišmąstysi, reikia išmanymo, o tam ir turėtų būti skirtas mokslas, kuris kuria ir nori savo kūrinius komercializuoti“, – sako UAB “E-verslo klasteris” direktorius Albinas Bačiliūnas. Jo įmonės praktikoje tokie technologiniai sprendimai kaip: elektroniniai bilietai, elektroniniai pinigais ir kortelės mokiniams, kuriomis galima atsiskaityti mokyklų valgyklose. Visa tai – bendro darbo su KTU rezultatas.
Paprastesnis bendradarbiavimas. „O kaip kitaip, jei ne per skatinimą verslas su universitetais susieis?“, – klausia G. Aklienė. Anot jos, tokios priemonės kaip inovaciniai čekiai bendradarbiavimą su mokslo įstaigomis paverčia kur kas paprastesniu. „Pastaraisiais metais mokslininkai po truputį grįžta prie šalies konteksto ir supranta, kad visi turime dirbti ir gyventi kaip vienas kumštis: valdžia, kuri organizuoja gyvenimą, ir mokslininkais, kurie kuria inovacijas“, – tikina A. Bačiliūnas.
