Nepaisant baimės dėl kompiuterio saugumo, 53 % naudoja nelicencijuotą programinę įrangą

Viena pagrindinių priežasčių, dėl kurių naudojasi licencijuota programine įranga, vartotojai nurodo norą išvengti saugumo spragų, sukeliamų kenkėjiškų programų. Ypatingai akcentuojamas noras užkirsti kelią įsilaužimui į asmeninius kompiuterius ir galimybei prarasti duomenis. Nepaisant to, tyrimas parodė, kad 2013 m. Lietuvoje 53 % kompiuterių vis dar buvo naudojama nelicencijuota programinė įranga.

Šie ir kiti duomenys š. m. birželio 24 d. buvo pristatyti BSA pasaulinio programinės įrangos tyrime, kuris pabrėžė efektyvaus programinės įrangos valdymo praktikų būtinybę, ypatingai verslo organizacijų veikloje.

„Tai, kad Lietuvoje daugiau nei pusėje asmeninių kompiuterių įdiegta nelicencijuota programinė įranga yra opi problema ne tik programinės įrangos gamintojams, bet ir šalies įmonėms, – sako Jolanta Kaminskaitė, advokatų kontoros „IPnovus Law“ advokatė ir vadovaujanti partnerė, BSA atstovė Lietuvoje. – Esame tikri, kad turime toliau tęsti įmonių švietimą apie nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo rizikas ir užtikrinti, kad verslas išmanytų, kokiais resursais gali pasinaudoti efektyviau valdant programinės įrangos turimas licencijas.“

BSA aktyviai bendradarbiauja su Lietuvos valstybės institucijomis, nevyriausybinėmis organizacijomis ir verslo partneriais, organizuodama švietėjiškus seminarus ir praktinius mokymus, taip pat vykdydama informacines kampanijas.

Kas dvejus metus BSA užsakymu atliekamas BSA Pasaulinis programinės įrangos tyrimas, vykdomas organizacijos IDC (International Data Corporation), 2013-aisiais metais apėmė 34 rinkas. Tyrimo metu buvo apklausti arti 22 tūkstančių namų ir verslo vartotojų, taip pat daugiau nei 2 tūkstančiai IT administratorių.

Pagrindinės tyrimo išvados:

• Kompiuterių dalis, kuriuose programinė įranga buvo įdiegta tinkamai nesilaikant licencijavimo sąlygų, sudarė Lietuvoje 53 %. Tai vienu procentu mažiau, nei 2011 m. užfiksuotas rezultatas. Nelicencijuotai naudojamos programinės įrangos komercinė vertė Lietuvoje sudarė 47 milijonų JAV dolerių, arba 117,5 milijonų litų.
• Pagrindine priežastimi, dėl kurios kompiuterių vartotojai visame pasaulyje nesinaudoja nelicencijuota programine įranga, įvardinami kenkėjiškų programų sukeliami pavojai ir saugumo spragos. Tarp rizikų, susijusių su nelicencijuotos programinės įrangos naudojimu, net 64 % vartotojų visame pasaulyje pamini neteisėtus įsilaužimus, o 59 % apklaustųjų teigė bijantys prarasti kompiuteryje esančius duomenis.
• IT vadovai išreiškė akivaizdų nerimą, jog nelicencijuota programinė įranga gali sukelti žalos. Visgi, mažiau nei pusė jų pripažino esantys visiškai tikri, jog jų įmonėse naudojama programinė įranga yra tinkamai licencijuota.
• Tik 35 % įmonių visame pasaulyje turi vidaus politiką, reikalaujančią naudoti tinkamai licencijuotą programinę įrangą.
• „Nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas yra organizacijų valdymo dalis ir tyrimas rodo, kad ši sritis reikalauja tobulinimo. – sakė Victoria Espinel, BSA prezidentė ir generalinė direktorė. – Egzistuoja pagrindiniai žingsniai, kurių įmonės gali imtis siekdamos užtikrinti, jog visa naudojama programinė įranga atitiktų licencijavimo taisykles. Pavyzdžiui, formalios politikos dėl licencijuotos programinės įrangos naudojimo ir atidaus jos palaikymo nustatymas. Bendrovės taip pat turėtų įvertinti galimybę įgyvendinti stipresnes programinės įrangos turto valdymo programas (angl. Software Asset Management, toliau – SAM), atitinkančias tarptautines licencijavimo taisykles. Minėtos SAM programos gali atnešti apčiuopiamos vertės, užtikrinant, jog egzistuoja visapusiška organizacijoje naudojamos programinės įrangos kontrolė bei yra aišku, kas yra įdiegta tinkle. Tai padeda įmonėms suvaldyti saugumo ir veiklos rizikas, taip pat užtikrina, kad turimų licencijų skaičius atitinka vartotojų skaičių.“

Paminėtinos ir kitos BSA pasaulio programinės įrangos tyrimo išvados:

• Bendrasis lygis, parodantis kokioje asmeninių kompiuterių dalyje programinė įranga buvo įdiegta nesilaikant licencijavimo taisyklių, padidėjo iki 43 proc. 2013 m., lyginant su 42 proc. 2011 m. Daugiausia įtakos šiam pokyčiui turėjo situacija besivystančios ekonomikos šalyse, kuriose nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas yra paplitęs labiausiai pasaulyje.
• Komercinė vertė 2013 m. visame pasaulyje naudotos nelicencijuotos programinės įrangos sudarė 62.7 milijardų dolerių (156,75 milijardų litų).
• 2013 m. aukščiausias nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas, t. y. 62 % užfiksuotas Azijos-Ramiojo vandenyno regione. Palyginus su 2011 m., nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas padidėjo 2 nuošimčiais; o komercinė nelicencijuotos programinės įrangos vertė sudarė 21 mlrd. JAV dolerių (52,5 mlrd. litų).
• Vidurio ir Rytų Europa tapo antruoju pagal nelicencijuotos programinės įrangos naudojimo aktyvumą regionu su atitinkamu rodikliu 61 %. Toliau seka Lotynų Amerika, taip pat Vidurio ir Rytų Afrikos šalys, pasižyminčios 59 % rodikliu.
• Šiaurės Amerika ir toliau priklauso regionui, kuriame nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas yra mažiausias (t. y. 19 %); nors nelicencijuotos programinės įrangos komercinė vertė čia siekia beveik 10,9 mlrd. JAV dolerių (27,25 mlrd. litų).
• 2013 m. Vakarų Europoje rodiklis sumažėjo trimis nuošimčiais iki 29 proc., ir komercinė vertė sudaro 12,8 mlrd. JAV dolerių (32 mlrd. litų).
• Europos Sąjungoje nelicencijuotos programinės įrangos naudojimas 2013 m. sumažėjo dviem procentiniais punktais iki 31 proc. su 13,5 milijardų dolerių verte (33,75 mlrd. litų).