Fizikos studentė Aušra Gustaitytė sako, jog šiuo metu laboratorijoje praleidžia didžiąją laiko dalį. Savo mokslinius tyrimus ji jau pristatė aštuoniose tarptautinėse konferencijose. Tarp jų Armėnijoje, Ispanijoje, Australijoje. Merginos nuomone, fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas. Su juo ji sieja ir savo ateities planus. „Kartais juokauju, kad, kai tik įgysiu daugiau patirties, įkursiu savo laboratoriją“, – šypsosi mergina.
Fizikos studentė Aušra Gustaitytė sako, jog šiuo metu laboratorijoje praleidžia didžiąją laiko dalį. Savo mokslinius tyrimus ji jau pristatė aštuoniose tarptautinėse konferencijose. Tarp jų Armėnijoje, Ispanijoje, Australijoje. Merginos nuomone, fizikos studijos ir tyrimai šioje srityje yra kūrybinis, perspektyvus darbas. Su juo ji sieja ir savo ateities planus. „Kartais juokauju, kad, kai tik įgysiu daugiau patirties, įkursiu savo laboratoriją“, – šypsosi mergina.
Aušra dar dirba inžiniere Molekulinių darinių fizikos skyriuje. Šių tyrimų metu jai teko įsitikinti organinių molekulių ir nanodalelių sąveikos perspektyvomis. Merginos specializacija – sidabro ir rutenio nanodalelių sintezė, jų optinės, katalitinės savybės, struktūros ir elektrocheminiai tyrimai. Studentė sako, kad vienas iš jos siekių – populiarinti gamtos mokslus. Tai įrodydama ji dalyvavo ir Britų tarybos Lietuvoje rengiamame projekte „Šlovės laboratorija“. Aušra šiame konkurse gavo 15min.lt skaitytojų įvertinimą. Mergina džiaugiasi atradusi save mokslo srityje ir nori motyvuoti moksleivius, kad šie rinktųsi tiksliuosius mokslus.
A. Gustainytė šiuo metu studijuoja fizikos magistrantūrą Lietuvos edukologijos universitete. „Apetitas auga bevalgant“, – šypsodamasi sako Aušra. Jos nuomone, svarbu įgyti praktikos, kad suprastum ir įvertintum, ar studijos tau patinka, kuria linkme jas pasukti, jog pačiam būtų įdomu. Studentė teigia, jog ji patekusi į tų laimingųjų žmonių sąrašą, kurie žino, ko nori. „Įprastai fiziko karjera tokia: gali pasirinkti, ar dėstyti studentams, ar dirbti laboratorijoje. Lietuvos edukologijos universitetas suteikė galimybę ne tik semtis žinių iš puikių fizikos dėstytojų, bet ir tvirtą edukologijos pagrindą, kuriuo „pasinaudojus“ galima drąsiai imti lavinti jaunąją kartą mokykloje“, – džiaugiasi Aušra.
Aušra, baigusi „Santakos“ gimnaziją Vilkaviškio rajone (Pilviškių mstl.), atvyko studijuoti į sostinėje esantį Lietuvos edukologijos universitetą, Skystųjų kristalų laboratorijoje parengė savo bakalauro baigiamąjį darbą. Šiuo metu mergina ruošia magistro darbą. Po sėkmingų magistro studijų baigimo ji planuoja tęsti studijas doktorantūroje. Praėjusį rudenį ji išvyko į Vygo universitetą (Ispanijoje), kur tarptautinėje mokslinėje grupėje (The Colloid Chemistry Group) įgijo neįkainojamos patirties nanodalelių sintezės ir taikymo biosensoriams srityse.
Mergina, pasakodama apie studijas, nepraleidžia progos padėkoti savo darbo vadovams prof. Rimantui Vaišnorui ir dr. Loretai Rastenienei, kurie visuomet padeda ir palaiko ne tik mokslinių tyrimų srityje. Jų dėka Aušra jau antrus metus dirba Fizinių ir technologijos mokslų centre (FTMC), Molekulinių darinių fizikos skyriuje.
2012 m. Fizinių ir technologijos mokslų centre Aušra laimėjo Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą praktiką metams, kurioje įgijo patirties nanodalelių taikymo organiniams saulės elementams srityje. „Šiuo metu stengiuosi įgyti kuo daugiau patirties laboratorijoje, atliekant tyrimus nanofotonikos ir elektrocheminės detekcijos srityse“, – sako mergina. Nanofotonika – pagrindinė mokslinių tyrimų sritis, kurioje ji dirba jau ketverius metus ir turi motyvacijos toliau dirbti šioje srityje. Savo tyrimų rezultatus ji pristatė aštuoniose tarptautinėse konferencijose, iš kurių du kartus buvo apdovanota geriausio pranešimo apdovanojimu. „Tokie dalykai džiugina, suteikia motyvacijos ir įkvėpimo kūrybai“, – sako ji.
Anot Aušros, pedagogo darbo jos planuose kol kas nėra, tačiau ji prisimena, kaip po pedagoginės praktikos, kurią atliko Vilniaus licėjuje, ilgai apie tai svarstė. „Manau, kad mokykla ir mokytojai daro didelę įtaką kiekvieno jauno žmogaus apsisprendimui dėl studijų. Mano pasirinkimą lėmė fizikos mokytoja. Ji visuomet sudomindavo gamtos reiškiniais ir skatindavo mąstyti, domėtis, kas vyksta aplinkoje, kurioje gyvename“, – pasakoja studentė.
Labiausiai merginai mokykloje patiko mokytis matematiką. „Prisimenu, kad dar mokslo metams nesibaigus pasiimdavau aukštesnės klasės vadovėlių ir spręsdavau uždavinius“, – su šypsena prisimena LEU magistrantė. O jau prasidėjus naujiems mokslo metams ji ateidavo į mokyklą su pilnu sąsiuviniu išspręstų uždavinių. „Tada svajojau būti matematikos mokytoja, bet fizika pasirodė įdomesnis ir kūrybiškesnis mokslas“, – prisimena Aušra ir sako, jog pedagogo darbas labai svarbus, nes nuo šių žmonių priklauso ateities kartų karjeros pasirinkimas ir ekonominė padėtis.
Lietuvos edukologijos universitete būsimieji fizikai ir fizikos mokytojai gilina fundamentaliąsias fizikos žinias, susipažįsta su šiuolaikinės fizikos, tiriančios visatos sandarą nuo elementariųjų dalelių iki galaktikų, pasiekimais, tobulina informacinių technologijų įgūdžius, kuriuos taikys fizikoje, astrofizikoje ir kitose studijuojamose disciplinose. Drauge įgyjamas dalyko pedagogikos, fizikos bakalauro laipsnis ir pedagogo kvalifikacija. Baigusieji gali dirbti gimnazijose ir progimnazijose, vidurinėse mokyklose, neformaliojo švietimo įstaigose, informacinių technologijų įmonėse. Įgytos fizikos ir edukologijos žinios leidžia pasirinkti gilesnes studijas fizikos ar edukologijos magistrantūroje.
