Nuo BYOD tendencijos pradžios praėjo jau penkeri metai, o IT tarnyba vis dar bando išsiaiškinti, kaip elgtis su darbui naudojamais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais. Jei pametėte darbui naudojamą išmanųjį telefoną , žinote, kad per tam tikrą laiką turite susisiekti su IT tarnyba, kad ji nuotoliniu būdu išvalytų duomenis. Jei to nepadarėte – nes vis dar tikėjotės jį rasti ar nenorėjote ištrinti telefone esančių duomenų – galite būti atleistas. 
Nuo BYOD tendencijos pradžios praėjo jau penkeri metai, o IT tarnyba vis dar bando išsiaiškinti, kaip elgtis su darbui naudojamais telefonais ir planšetiniais kompiuteriais.
Jei pametėte darbui naudojamą išmanųjį telefoną , žinote, kad per tam tikrą laiką turite susisiekti su IT tarnyba, kad ji nuotoliniu būdu išvalytų duomenis. Jei to nepadarėte – nes vis dar tikėjotės jį rasti ar nenorėjote ištrinti telefone esančių duomenų – galite būti atleistas.
Pirmąją BYOD bangą prieš penkerius metus sukėlė pirmasis „iPhone“, tačiau daugelis įmonių iki šiol vis dar neturi aiškaus sprendimo, kaip elgtis su darbuotojų [atsinešama] įranga. Ekspertai išskiria tris kraštutines tendencijas:
- BYOD privalomas.
- Mobiliojo telefono įsigijimo ir naudojimo išlaidos perkeliamos darbuotojams.
- Darbuotojo veiklos rezultatų vertinimas susiejamas su BYOD naudojimo taisyklių laikymusi – su galimybe taisykles pažeidusį darbuotoją atleisti.
BYOD privalomas
Kai kurios įmonės reikalauja, kad visi darbuotojai naudotų savo išmaniuosius telefonus ir planšetinius kompiuterius ir asmeniniais, ir darbo tikslais. Praėjusią vasarą „Gartner“ atliktas IT vadovų tyrimas atskleidė augančią tendenciją , kad iš darbuotojų vis dažniau reikalaujama naudoti asmeninius įrenginius ir darbo tikslais. „Gartner“ prognozuoja, kad iki 2017 m. to reikalaus pusė darbdavių.
Žinoma, įdarbinimo sąlyga, įpareigojanti darbuotoją išleisti šimtus (tūkstančius?) litų mobiliajam telefonui kelia daug klausimų. Pavyzdžiui, jei darbuotojas turi prastą asmeninį kredito reitingą ir negali įsigyti išmaniojo telefono, ar tai turės įtakos jam gaunant darbą? O jei darbuotojas nenori galingo išmaniojo telefoną, kodėl turėtų būti priverstas jį pirkti?
Nepaisant kontroversijos, kai kurios bendrovėse BYOD yra privalomas. Prieš dvejus metus „VMware“ viena pirmųjų pareikalavo, kad visi 6000 JAV darbuotojų per 3 mėnesius įsigytų rekomenduojamus išmaniuosius telefonus. „Cisco“ ir „Ingram Micro“ panašius sprendimus diegia dabar.
Naudojimo išlaidos perkeliamos darbuotojams
Kai kurios pasaulinės kompanijos verčia darbuotojus prisiimti visą išmaniojo telefono ar planšetinio kompiuterio išlaidų naštą: jei darbuotojas nori patogiai naudotis vienu prietaisu, turi už jį mokėti. Ne tik už telefoną ir paslaugas, bet netgi už naudojamas programėles.
„Paslėpti“ kaštai – išlaidų ataskaitos pildymas, tarptinklinio ryšio mokesčiai, sąskaitos už dar neatjungtą mobilųjį įrenginį – skatina nekompensuojamo ir nesubsidijuojamo BYOD politiką. Tokį modelį praktikuojančios Įmonės laikosi nuostatos, kad darbuotojai susimokės už darbui naudojamus BYOD įrenginius panašiai kaip susimoka už namuose darbo reikalais naudojamą interneto ryšį.
Tiesa, viena stambi pasaulinė bendrovė yra bandžiusi įrangos išlaidų kompensavimo schemą, tačiau ji pasirodė sunkiai suderinama su kitomis apskaitos sistemomis. Pradėjusi BYOD išlaidų perkėlimo darbuotojams politiką, įmonė manė, kad sustabdys BYOD naudojimą, tačiau rezultatas buvo visiškai priešingas: leidus darbe naudoti savo įrenginius, darbuotojai pasinaudojo šia galimybe, net jei už tai reikėdavo mokėti iš savo kišenės.
Darbuotojo veiklos rezultatų vertinimas susiejamas su BYOD naudojimo taisyklėmis
Vis labiau populiarėjanti BYOD tendencija ne tik leidžia darbuotojams patogiau (ar darbo valandomis neribojamą laiką) naudotis įranga, tačiau ir tampa neabejotina realia grėsme įmonės duomenų saugumui. Kai kurios didžiosios bendrovės, siekdamos užtikrinti, kad vartotojai laikosi BYOD saugumo taisyklių, itin sugriežtino BYOD įrenginių naudojimo taisykles ir įtraukė jas į darbuotojų veiklos vertinimą.
Paul Luehr, „Stroz Friedberg“, pasaulinės duomenų grėsmių valdymo kompanijos vadovas, tokį žingsnį sveikina: „Tai, kad duomenų sauga tapo kai kurių darbuotojų veiklos vertinimo dalimi, yra gera praktika“.
Tais atvejais, kai darbuotojai buvo atleisti dėl BYOD taisyklių pažeidimų, ekspertai dažniausiai gina darbdavius: darbuotojai patys gali rinktis, ar dalyvauti BYOD programoje, jie supranta ir prisiima riziką ir atsakomybę dėl duomenų nutekinimo ar praradimo.
Kita vertus, tokia griežta pozicija iš dalies apsaugo ir darbuotoją: jei būtų nutekinta finansinių paslaugų sektoriaus klientų informacija, byla gali būti iškelta ne tik darbdaviui, bet ir taisykles pažeidusiam darbuotojui.
Taigi, net ir šiandien Įmonės neturi vieningo atsakymo, kokiomis sąlygomis leisti darbuotojams naudotis savo įrenginiais darbe. Skiriasi įmonių veiklos sritys, darbuotojų funkcijos ir bendrovių korporatyvinė kultūra, tačiau galime būti tikri, kad BYOD tendencija artimiausiu metu tik stiprės.
