Kabelinės televizijos siūlo efektyvesnius ginklus informaciniame kare

Sprendimas Lietuvoje laikinai nutraukti NTV ir RTR programų transliacijas reiškia, kad valstybė nuėjo lengviausiu keliu ir pasislėpė už verslo pečių. Lietuvos kabelinės televizijos operatoriai ragina intensyvėjančiame informaciniame kare imtis efektyvesnių ginklų – šie pasiūlymai išsakyti spaudos konferencijoje, surengtoje Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) XVIII tarptautinės konferencijos „Tradicijos ir inovacijos įžengus į skaitmeninį amžių“ išvakarėse.

„Vyksta informacinis karas, kurio epicentre atsidūrė ir Lietuva. Šis procesas nėra naujas, tačiau pastaruoju metu ypač suintensyvėjo: teismo sprendimu Lietuvoje laikinai nutrauktos „NTV, RTR programų transliacijos. Nors šalyje netrūksta transliuotojus ir retransliuotojus reguliuojančių valstybės institucijų, tačiau akivaizdžiai trūksta jų veiksmų derinimo ir, svarbiausia, valios priimti ryžtingus sprendimus“, – sakė LKTA prezidentė Vaiva Žukienė.

Pasak jos, šiandien mažiausiai 15–20 proc. Lietuvos gyventojų zonoje prie Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienyje ir toliau gali uždraustas programas žiūrėti naudodamiesi tiesiog antžeminės televizijos antenomis, o kiti viliojami įsigyti ir įsigyja tokią galimybę suteikiančią piratinę įrangą. Treti programas gali stebėti pasinaudoję paprasčiausiais technologiniais sprendimais (pvz., NTV per „Visa tai iš tiesų vyksta, nors NTV ir RTR transliacijos Lietuvoje teismo sprendimu uždraustos. Iš esmės valstybė nuėjo lengviausiu keliu – reguliuoti tik licencijuotus paslaugos tiekėjus ir nekreipti pakankamai dėmesio į tai, kas realiai vyksta aplinkui. O valstybė galėtų ir turėtų imtis nesudėtingų, bet veiksmingų sprendimų“, – teigė V. Žukienė.

Reguliavimas turi būti vienodas visiems, teigia licencijas turinčios kabelinės televizijos. Pasak UAB „Cgates“ generalinio direktoriaus Pauliaus Dambrausko, įžvelgiama diskriminacija, kai tas pačias paslaugas teikiantys ūkio subjektai traktuojami nevienodai tik dėl to, kad vienų verslas registruotas Lietuvoje, kitų – ne. Kabelinės televizijos operatoriai siūlytų taikyti visų pirma finansines sankcijas – reguliuojanti institucija turėtų išmokti „išrašinėti sąskaitas-faktūras“ ir ne Lietuvoje registruotiems transliuotojams bei retransliuotojams.

Skubiai turi būti stabdomas ir intensyvėjantis piratavimas. „Pusiniai valstybės institucijų sprendimai uždrausti retransliuoti atskiras programas, t. y. atskiras televizijos programų dalis, kurios pagamintos Rusijoje, toli gražu jų neišnaikino – jos ir toliau matomos ne tik pasienio zonose iš kitų šalių bei per ne Lietuvoje registruotų retransliuotojų paslaugas, bet ir per interneto (išmaniųjų telefonų) programas, o svarbiausia – per nelegalią palydovinės televizijos įrangą („lėkštes“), – sakė P. Dambrauskas.

Jo teigimu, valstybė privalo užkirsti kelią piratavimui – uždrausti prekybą nelegalia palydovinės TV įranga bei imtis sankcijų jau įsigytos įrangos naudojimui sustabdyti. Lietuvoje pilna tokios įrangos pardavimo skelbimų. Kabelinės televizijos operatoriai pastebi intensyvėjančią klientų migraciją ir įtaria, kad klientai renkasi piratines paslaugas, leidžiančias žiūrėti uždraustas rusiškas programas. Tai nėra neįveikiama užduotis, o interneto retransliacijos bei užsienio transliuotojų pasiekiamumas pasienio zonose taip pat gali būti suvaldytos.

„Lietuva nėra vienalytė tautiniu požiūriu valstybė, kai kuriuose regionuose gyvena nemaža dalis rusakalbių žmonių, kuriems sąlytis su rusų kultūra, rusų kalba yra būtinas, kad jie galėtų išlaikyti savo tapatybę. Manyčiau, kad jie yra pakankamai išprusę, kad galėtų atskirti, kur yra propaganda, o kur informacija. O reguliatoriaus laikinai nutraukti rusiškų programų transliacijas sulaukė priešingo efekto: žmonės pradėjo atsisakinėti legalių paslaugų ir naudotis piratiniu turinio gavimu“, – sakė Lietuvos telekomunikacijų operatorių asociacijos (LTOA) prezidentas, UAB „Init“ generalinis direktorius Paulius P. Živatkausko teigimu, toks sprendimas tik didina atskirtį tarp šalies gyventojų, o piratinėmis paslaugomis pradėję naudotis gyventojai paprastai nebemato lietuviškų programų, tad tampa nebepasiekiami lietuviškai televizijos žiniasklaidai.

LKTA prezidentės Vaivos Žukienės žodžiais, efektyviausias atsakas tam tikrose televizijos programose skleidžiamai propagandai yra kontrpropaganda. Kabelinės televizijos operatorių nuomone, reikia daugiau lietuviškų laidų įgarsinti ar subtitruoti rusų kalba, kad būtų sumažinta atskirtis. Dėl to, pasak V. Žukienės, kabelinės televizijos palaiko ir iniciatyvą kurti programą Baltijos šalims rusų kalba. Pagal esamas aktualijas galėtų būti pakoreguota ir „Lituanica“ programa – įvedant rusiškus subtitrus ar pan.

„Į šiandien prasidedančią tarptautinę LKTA konferenciją „Tradicijos ir inovacijos įžengus į skaitmeninį amžių“ pakvietėme visas valstybines institucijas, susijusias su mūsų veikla. Konferencijos tikslas – išdiskutuoti su jomis, kaip iš tikrųjų mūsų veikla turi būti reguliuojama, o ne priimami „prišokamieji“, laikini sprendimai, – sakė Lietuvos kabelinės televizijos asociacijos (LKTA) direktorius Juozas Jurelionis. – Norėtume, kad prasidėtų normalus valdžios institucijų bendradarbiavimas ir normalus darbas, kad būtų numatyta, kaip ir kokius įstatymus reikia pakeisti, kokių priemonių Lietuva galvoja iš esmės imtis. Gali pasirodyti, kad mes verkiame dėl iškreipiamos konkurencijos rinkoje. Bet verkiame dėl to, kad matome, jog niekas nesikeičia. Nuo PBK programos uždraudimo rudenį iki NTV ir RTR uždraudimo pavasarį praėjo pusė metų, bet valdžios sprendimai buvo analogiški, naudojantis vienu Visuomenės informavimo įstatymo straipsniu. Nematome, kad valdžia galėtų priimti kokį nors naują sprendimą, jei rytoj kuri nors kita programa vėl pateiktų informaciją, netinkamą skleisti visuomenei.“