Tarp jaunų žmonių vis dar gaji nuostata „internete ką noriu, tą ir darau“, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros doktorantė Agnė Kalninytė. Lankydamasi mokyklose ir susitikdama su moksleiviais, ji nuolat primena, kad internete esame matomi ir vertinami pagal tai, kaip rašome, kokias nuotraukas viešiname, kokie puslapiai mums patinka, kokia informacija dalinamės. 
Tarp jaunų žmonių vis dar gaji nuostata „internete ką noriu, tą ir darau“, pastebi Vytauto Didžiojo universiteto Lietuvių kalbos katedros doktorantė Agnė Kalninytė. Lankydamasi mokyklose ir susitikdama su moksleiviais, ji nuolat primena, kad internete esame matomi ir vertinami pagal tai, kaip rašome, kokias nuotraukas viešiname, kokie puslapiai mums patinka, kokia informacija dalinamės. Neapdairiai skelbiant informaciją elektroninėje erdvėje kartais galima sulaukti ir skaudžių pasekmių.
Idėja skaityti tokią paskaitą moksleiviams A. Kalninytei gimė stebint jaunų žmonių – draugų, moksleivių, studentų – veiklą interneto erdvėje. Pasak doktorantės, dažnas dalinasi intymiomis, atviromis vakarėlių nuotraukomis, vaizdo įrašais, kuriuos gali matyti ne tik artimi draugai.
„Kad moksleiviai susimąstytų, paskaitos metu rodau nuotraukų, kurias surinkau atsitiktinai žiūrėdama įvairių žmonių socialiniame tinkle „Facebook“ platinamą informaciją. Prieš skaitydama paskaitą ir rodydama skaidres, mokytojus ir moksleivius perspėju, kad rodysiu įvairaus pobūdžio nuotraukas, kuriose nesu užtušavusi asmenų veidų. Moksleivių retoriškai klausiu: jeigu tokios nuotraukos prieinamos visiems, kodėl ir mes negalime kartu į jas pažiūrėti?“, – teigia VDU doktorantė.
Dar viena ypatybė, išryškėjusi stebint žmonių elgesį internete – įvairūs komentarai, kurie rašomi nerišlia kalba. „Man tikrai kelia nuostabą, kai studentai ar moksleiviai teigia, kad rašydami komentarą, dalindamiesi žinute „Facebook“, „Twitter“ tinkluose jie net neperskaito, ką ir kaip parašė. Paskaitos metu parodžius tokios nerišlios kalbos pavyzdžių ir paprašius paskaitos dalyvių apibūdinti tokį tekstą parašiusį žmogų, nesulaukiu nė vieno teigiamo įvertinimo – pasak jų, toks asmuo yra beraštis, neišsilavinęs, negerbiantis aplinkinių ir pan.“, – pasakoja A. Kalninytė.
Kalbėdama apie tai, kad ne viskas elektroninėje erdvėje yra anonimiška, A. Kalninytė moksleiviams primena, jog civilinis kodeksas leidžia platinti kito asmens nuotrauką tik jam leidus, o parašę netinkamą komentarą galime būti „susekti“ pagal kompiuterio IP adresą.
„Be to, verta susimąstyti ir apie savo įvaizdį: mūsų viešinamos intymaus, nekorektiško elgesio nuotraukos kuria neigiamą nuomonę apie mus. Kartais tokios nuotraukos gali turėti nesmagių pasekmių, nes kiti asmenys gali jas perdaryti, siekiant mums pakenkti, ir pan.“, – teigia VDU doktorantė.
A. Kalninytė pažymi, kad netinkamas įrašas, veikla gali ilgai likti elektroninėje erdvėje, o vėliau – netgi pakišti koją ieškantis darbo. „Šiuo metu randasi vis daugiau straipsnių, pokalbių, diskusijų apie tai, kad darbdaviai, rinkdamiesi būsimą darbuotoją, pradeda jį tikrinti ne nuo gyvenimo aprašymo, bet pirmiausia patyrinėja jo veiklą internete“, – sako ji.
Doktorantė moksleiviams rodo ir gautų elektroninių laiškų pavyzdžių. Pasak A. Kalninytės, dažnam jaunam žmogui trūksta mandagumo, pagarbos ne tik komentuojant, bet ir rašant laiškus.
„Vesdama paskaitas moksleiviams ar bendraudama su abiturientais VDU organizuojamose konsultacijose, pasakau, kad norėdami paskaitos skaidrių parašytų man elektroninį laišką. Iš gautų laiškų matyti, kad moksleiviai neturi suvokimo, jog taip, kaip bendraujant su nepažįstamu žmogumi ir ko nors jo prašant, taip ir bendraujant elektroniniais laiškais yra tam tikros etiketo taisyklės: pasisveikinimas, prašymo pateikimas, padėkojimas ar parašas. Tačiau dažnai moksleivių laiškus sudaro trumpos frazės: „atsiųskite skaidres“, „Čia buvau paskaitoje ir noriu skaidrių“, „Labas, persiųsk skaidres, kur žadėjai“. Tokią laiškų rašymo tendenciją pastebiu ne tik aš, bet ir kolegos dėstytojai, ypač tie, kurie dėsto ką tik į universitetą įstojusiems pirmo kurso studentams“, – pasakoja A. Kalninytė.
Kad būtų lengviau perteikti informacijos internete ilgaamžiškumą, VDU doktorantė sugalvojo taikyti tatuiruotės metaforą. „Tatuiruotės gali „pasakyti“ žmogaus vardą, gyvenimo moto, parodyti, kuo žmogus domisi, parodyti jo santykius (vedęs, išsiskyręs ir kt.) ir pan. Daugelis interneto puslapių, tokių kaip „Facebook“, „Google“, „Twitter“ ir pan. gali atskleisti apie žmogų tokią pačią informaciją. Be to, kaip ir tatuiruotė, mūsų veiklos internete pėdsakai išlieka ilgam“, – sako A. Kalninytė.
Pranešimą moksleiviams doktorantė baigia linkėjimu, kad moksleivių „tatuiruotės“ internete būtų gražios, taktiškos, teigiamos, o ne bjaurios, atstumiančios, kuriančios neigiamą nuostatą apie žmogų. Ji taip pat pastebi, kad po paskaitos apie viešumą elektroninėje erdvėje moksleiviai dažnai šiek tiek gėdijasi, bet dėkoja ir sako, kad iki tol niekada nebuvo susimąstę, kad veikla internete galėtų pakenkti jų ateičiai.
Ši A. Kalninytės paskaita apie bendravimą elektroninėje erdvėje – tai jau šeštus metus organizuojamo VDU dėstytojų paskaitų moksleiviams ciklo dalis. Norintys jose dalyvauti registruojasi ir atvyksta į VDU arba pasikviečia dėstytojus į savo mokyklą.
