Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. Tai pirmasis lietuvių išrastas treniruoklis, kuris labai gerai prisitaiko prie paciento ūgio ir svorio, fizinio pasiruošimo ir kitų rodiklių.
Lietuvių sukurtas reabilitacijai po insulto ir nugaros smegenų pažeidimų skirtas eisenos treniruoklis pavadinimu „Eik“, pacientams padės greičiau grįžti į visavertį gyvenimą. Tai pirmasis lietuvių išrastas treniruoklis, kuris labai gerai prisitaiko prie paciento ūgio ir svorio, fizinio pasiruošimo ir kitų rodiklių. „Įrenginio konstrukcija paremta sprendiniais, prisitaikančiais prie žmogaus prigimtinės fiziologijos. Reabilitacinio treniruoklio konstrukcija susideda iš mechaninių įrenginių, kurių panaudojimas gali būti reguliuojamas, priklausomai nuo paciento sąmoningų pastangų, reabilitacijos eigos bei gydytojo sudarytos reabilitacijos programos“, – teigia treniruoklį kūrusios bendrovės „Vildoma“ vadovas V. Kregždė.
Svarbi reabilitacinio treniruoklio dalis – pakaba bei jos minkštoji dalis
Treniruokliui parinktos funkcinės tekstilinės medžiagos užtikrina termofiziologinį komfortą, kuris lemia ne tik gerą ligonio savijautą, bet ir turi didelės įtakos motyvacijai tęsti reabilitaciją. Reabilitacinio treniruoklio pakaba saugiai vertikalizuoja, o tuo pačiu metu ir nevaržo liemens judesių laisvės bei sudaro galimybes natūraliam paciento pasvirimo kampui, palengvinančiam ėjimo procesą. Pakaba tvirtinasi klubų srityje, tad atitinka prigimtinę fiziologinę žmogaus konstrukciją ir reikalauja sąmoningų paciento pastangų reabilitacijos procese. Sukurti patogią, tačiau praktišką ir užtikrinančią reikiamo lygio funkcionalumą bei daugiasluoksnę parinktų medžiagų konstrukciją, buvo patikėta Kauno technologijos universiteto (KTU) Medžiagų inžinerijos docentei Daivai Mikučionienei.
Kaip teigia mokslininkė, kuriant pakabą bei minkštąją treniruoklio dalį, buvo svarbu, kad pakaba nespaustų ir netraumuotų paciento minkštųjų audinių ir nesutrikdytų kraujotakos, ypač turint omenyje, kad pacientai gali turėti didesnio ar mažesnio laipsnio nejautrą. Taip pat tekstilinė dalis turi užtikrinti gerą ventiliaciją kūnui išskiriant į išorę perteklinę šilumą ir prakaitą, nes reabilitacijos metu patiriamas didelis fizinis krūvis. Vaikštynės balnelis turi būti neperšlampantis, lengvai valomas, nes dalis pacientų gali turėti šlapimo nelaikymo problemų, turi būti galimybė tekstilinę dalį nesunkiai valyti ar pakeisti.
D. Mikučionienė džiaugiasi, kad šiems uždaviniams išspręsti pasirinko inovatyvias tekstilines medžiagas. „Siekiant, kad pacientas jaustųsi komfortiškai ir, svarbiausia, neiškiltų peršalimo grėsmė, turi būti užtikrinta gera reabilituojamojo kūno ventiliacija pratimų metu. Tam geriausiai tinka erdvinės struktūros mezginiai, pasižymintys ypatingai dideliu laidumu orui. Erdviniai mezginiai yra naujos kartos labai lengvos ir pasižyminčios ypatingai dideliu akytumu tekstilinės medžiagos, kurių storis gali siekti iki keliolikos centimetrų“, – teigia medžiagų inžinierė.
Rezultatai priklauso ir nuo komforto
Pasak treniruoklio išradėjų, dažnai pacientai nesitreniruoja arba treniruojasi nekokybiškai ir taip nepasiekia gerų ar greitų rezultatų, todėl, kad jiems tiesiog nepatogu. Kuriant treniruoklį „Eik“ pirmiausiai buvo kreipiamas dėmesys, kad pacientas treniruodamasis jaustųsi patogiai ir saugiai, o tai užtikrina atliekamų pratimų efektyvumą ir paciento fizinės sveikatos gerėjimą.
Kaip tikina V. Kregždė, šio reabilitacinio treniruoklio konstrukcijos sprendimai leidžia patogiai be didelių fizinių pastangų pakelti pacientą į vertikalią padėtį, taip pat suteikia galimybę pacientui saugiai atlikti judėjimo ir kitokius fizinius pratimus, keisti kojų apkrovą priklausomai nuo paciento fizinės būklės. Patentuotas kojų valdymo mechanizmas lavina koordinuotą ėjimą.
KTU mokslininkė priduria, kad svarbus ne tik fiziologinis aspektas, bet ir psichologinis paciento komfortas. „Labai dažnai pacientams, ypač patyrusiems insultą, trūksta motyvacijos atlikti reabilitacinius pratimus, nors ankstyva reabilitacija turi lemiamos įtakos vaikščiojimo funkcijos atkūrimui. Jei pacientas pratimų metu jaučiasi blogai, jam nepatogu, jis stengiasi pratimų išvengti. Įrenginio patogumas neretai tampa lemiamu veiksniu siekiamam reabilitacijos rezultatui, paciento norui dirbti su reabilitacine įranga“, – mano D. Mikučionienė.
Tikimasi, kad treniruokliai atsiras daugelyje Lietuvos gydymo įstaigų
Treniruoklį bus galima naudoti ne tik po insultų, tačiau ir ankstyvai, saugiai ir efektyviai reabilitacijai po traumų, operacijų, esant pusiausvyros laikymo, stovėsenos bei judėjimo sutrikimams. Įrangos konstrukciniai sprendimai sudaro galimybes panaudoti įrangą ankstyvoje gydymo stadijoje, užtikrinant pacientų judesių įgūdžių atstatymą bei lavinimą saugioje vertikalizacijoje. Pacientas turi galimybę jaustis saugiai, be baimės prarasti pusiausvyrą ir sutelkti dėmesį į judesių koordinavimą.
Šiuo metu atlikti ir toliau atliekami įrangos panaudojimo tyrimai bei nagrinėjama įtaka reabilitacijos eigai. Iki šiol mokslininkų atliktas eisenos treniruoklio efektyvumo tyrimas parodė, kad naudojant eisenos treniruoklį, reikšmingai pagerėjo pacientų pusiausvyra, padidėjo nueinamas atstumas bei pacientų savarankiškumas, lyginant su kineziterapija ar tradicinėmis kompensacinėmis priemonėmis.
Šiuo metu vykdomas įrangos įteisinimas. Iki rudens ketinama įrangą pristatyti Lietuvos medicinos įstaigoms ir neįgaliųjų organizacijoms. „Tikimės, kad žinia apie įrangą paskatins medikus ir žmones su negalia panaudoti sukurto treniruoklio privalumus bei pasidžiaugti rezultatais“, – viliasi V. Kregždė.
