Japonija, kurioje Fukušimos atominės elektrinės nelaimė paskatino ieškoti saugesnių ir tvaresnių energijos gavybos alternatyvų, ketina energijos poreikį patenkinti statydama jėgainę kosmose. Japonija, kurioje Fukušimos atominės elektrinės nelaimė paskatino ieškoti saugesnių ir tvaresnių energijos gavybos alternatyvų, ketina energijos poreikį patenkinti statydama jėgainę kosmose.
Japonija, kurioje Fukušimos atominės elektrinės nelaimė paskatino ieškoti saugesnių ir tvaresnių energijos gavybos alternatyvų, ketina energijos poreikį patenkinti statydama jėgainę kosmose.
Japonija, kurioje Fukušimos atominės elektrinės nelaimė paskatino ieškoti saugesnių ir tvaresnių energijos gavybos alternatyvų, ketina energijos poreikį patenkinti statydama jėgainę kosmose.
Tiesa, idėja kosmose pastatyti saulės jėgainę nėra nauja – apie tai buvo svarstyta nuo 1960 metų. Ir tik dabar, tobulėjant technologijoms – tvirtoms, tačiau lengvoms medžiagoms, savaime susikonstruojantiems robotams, efektyvesniems saulės kolektoriams ir pigesniam raketų paleidimui – ši idėja pagaliau gali virsti realybe.
Japonijos kosmoso agentūra JAXA (Japan Aerospace Exploration Agency) neseniai pranešė, kad saulės jėgainę kosmose turėtų pastatyti 2025 metais. Įsivaizduokite milžinišką jėgainę, kuri sukasi aplink Žemę 24 tūkst. mylių, sveria 10 tūkst. metrinių tonų ir yra padengta saulės kolektoriais, saugančiais sukauptą energiją.
Saulės kosminė stotis yra pririšta prie bazinės stoties šešių mylių ilgumo virvėmis, kurios veikia kaip atrama, kuri turėtų kompensuoti gravitacijos jėgą, kad palydovas būtų fiksuotoje padėtyje, kai Žemė sukasi.
Toks konceptas ateityje gali būti naudojamas ir statyti kosminiams keltuvams. Problema yra tame, kad besisukdama Žemė nusisuka nuo Saulės, o tai nežada nieko gero kosminei saulės stočiai. Taigi mokslininkai šiek tiek pakeitė modelį, šalia jėgainės įmontuodami veidrodžius, kurie atspindėtų saulės šviesą ir saulės energiją išgautų gautų 24 valandas per parą. Kad viskas veiktų, mokslininkai turi sukonfigūruoti jėgainę su precizišku tikslumu.
Tai yra tik pati daugiamilijardinio projekto pradžia. Iškėlus veidrodžius ir jėgainę, kitas laukiantis iššūkis yra perduoti energiją atgal į Žemę ir pasitikėti belaidžiu energijos perdavimu, apie kurį žmonės žino labai nedaug ir kuris anaiptol nėra išbaigtas.
Planuojama, kad milžiniško palydovo surinkta energija turėtų būti paversta mikrobangomis, kurios gali keliauti didelius atstumus ir gali pereiti pro įvairias kliūtis ir nesibaimina oro pokyčių.
Mikrobangos turėtų keliauti į jas priimančią stotį ant žemės su antenomis, kurioje šios bus paverstos elektros energija. Kosmose esanti jėgainė galės apdoroti vieną gigavatą energijos.
Kosmose esantys saulės kolektoriai būtų bent dešimtį kartų efektyvesni nei žemėje, todėl toks eksperimentas intriguoja ir sėkmingai įvykdytas eksperimentas japonams galėtų atnešti revoliuciją.
