Antradienį Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas įvardijo atsakomąsias priemones, kurių Rusija ketina imtis dėl nesutarimų su Jungtinėmis Valstijomis kosmoso sferoje. Jis pažadėjo jau nuo birželio 1 dienos sustabdyti pasaulinės pozicionavimo sistemos (GPS) stotis, esančių Rusijos teritorijoje, darbą, jei Vašingtonas nesutiks Amerikoje įkurdinti rusų navigacinės sistemos GLONASS stočių.
Antradienį Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas įvardijo atsakomąsias priemones, kurių Rusija ketina imtis dėl nesutarimų su Jungtinėmis Valstijomis kosmoso sferoje. Jis pažadėjo jau nuo birželio 1 dienos sustabdyti pasaulinės pozicionavimo sistemos (GPS) stotis, esančių Rusijos teritorijoje, darbą, jei Vašingtonas nesutiks Amerikoje įkurdinti rusų navigacinės sistemos GLONASS stočių.
Varikliai amerikiečių raketoms nuo šiol bus pristatomi tik civiliniams skrydžiams, laikantis atitinkamų juridinių garantijų, o iš Tarptautinės kosmoso stoties (TKS) projekto Rusija pasitrauks 2020 metais, nepaisant JAV prašymų pratęsti savo darbą dar ketverius metus, rašo kommersant.ru.
Pradės nuo GPS
Į trumpą spaudos konferenciją Rusijos vyriausybės rūmuose D. Rogozinas atvyko lydimas Federalinės kosmoso agentūros („Roskosmos“) vadovo Olego Ostapenko. „Mes ne kartą savo kolegoms (Vakaruose – aut. past.) sakėme, ir politiniu, ir „Roskosmos“ specialistų lygiu, kad sankcijos visada yra tarsi bumerangas, jos visada grįžta atgal“, – pareiškė Rusijos vicepremjeras, pažymėjęs, kad „rusų politika bus paremta principu „pareiškimas už pareiškimą“, „veiksmai už veiksmus“.
Pirmausia, D. Rogozino teigimu, gali nukentėti 11 antžeminių palydovinės navigacijos sistemos GPS stočių, kurios pagal susitarimus yra įkurdintos Rusijos teritorijoje nuo 1993 ir 2011 metų. „Nuo birželio 1 dienos mes sustabdysime amerikietiškų stočių darbą“, – sakė D. Rogozinas. Formalia priežastimi tokiam žingsniui tapo Maskvai nesuprantamas delsimas pastatant JAV teritorijoje analogiškos rusų navigacinės sistemos GLONASS aparatūrą, nors „Roskosmos“ dar metų pradžioje nusiuntė Vašingtonui visus reikiamus dokumentus jos įrengimui. „Mes pereiname prie derybų su JAV, atidedame trims mėnesiams. Tikimės, kad per šias derybas bus rasti sprendimai, kurie leis atnaujinti proporcingą bendradarbiavimą. Jeigu ne, tuomet nuo rugsėjo 1-osios šių (Rusijos teritorijoje esančių GPS – aut. past.) stočių darbas bus nutrauktas galutinai“, – teigė jis.
Aukšto rango „Roskosmos“ šaltinis teigė, kad už GPS stočių veiklą Rusijoje atsako Rusijos mokslų akademijos Geofizikos tarnyba, kontroliuojanti išeinantį sistemos srautą. „Informacija iš šių stočių persiunčiama JAV seismologijos tarnybai. Tai neprieštarauja jokiems susitarimams, tačiau tuo pat metu ji dubliuojama JAV vidaus saugumo ministerijai, o tai kelia tam tikrą nerimą, – sakė jis. – Gavus komandą, šis srautas bus sustabdytas“. Beje, šaltinio teigimu, toks gestas būtų labiau politinis, nes stočių, esančių kitose teritorijose, „daugiau negu pakanka užtikrinant GPS sistemos kosminių aparatų kalibravimą“. Pats „Roskosmos“ vadovas O. Ostapenko pareiškė, kad „ketinimų konfliktuoti niekas neturi“. „Mes tiesiog adekvačiai reaguosime į padėtį“, – sakė jis.
Reikia pažymėti, kad pozicijai dėl GPS stočių atjungimo nepritaria Rusijos pramonės ir prekybos ministras Denisas Manturovas. „Tai, vis dėlto, pasaulinė pozicionavimo sistema, ji naudinga vartotojams, įskaitant ir rusus“, – pareiškė jis, pridurdamas, kad D. Rogozino žodžiai veikiausiai atspindėjo jo asmeninę nuomonę. Tačiau tai nedelsiant paneigė vyriausybės vadovo atstovė spaudai Natalija Timakova, pažymėjusi, kad visi vicepremjero pasisakymai buvo suderinti su ministru pirmininku Dmitrijumi Medvedevu, ir kad būtent D. Manturovas išreiškė savo asmeninę poziciją, greičiausiai dar nežinodamas jau priimto sprendimo. Pats D. Rogozinas vakar įspėjo ministrą, parekomendavęs jam „nesireikšti kaip „penktajai kolonai“.
Vartotojų sankcijos nepalies
Rusijos vartotojai GPS sistemos atjungimo pasekmių nepajustų. Vienos išmaniųjų telefonų gamintojos atstovybės Rusijoje vadovas tvirtina, kad antžeminės GPS stotys reikalingos signalų koregavimui, todėl atlieka tik „antrinę, palaikomąją funkciją“. „Kol išmanusis telefonas matys GPS palydovus, signalas niekur nedings“, – sakė šaltinis. „Lenovo“ atstovybės Rusijoje vadovas Glebas Mišinas sakė, kad buitinių navigacijos prietaisų naudotojai nepastebės nutraukto antžeminių GPS stočių darbo. „Buitiniams prietaisams jų atjungimas nebus kritinis. Pavyzdžiui, naudojantis navigacija išmaniuosiuose telefonuose, koordinatės nustatomos per GPS, GLONASS palydovus, bazines GSM stotis ir žemėlapius“, – paaiškino pašnekovas. Tačiau GLONASS kol kas netapo pilnaverte alternatyva GPS, pažymi „Euroset“ prezidentas Aleksandras Malis. „Matome, kad išmanieji telefonai su GLONASS moduliais, kurie nustatyti kaip prioritetinė sistema, naudoja GPS“, – teigė jis.
Pasak nekomercinės organizacijos „Bendradarbiavimas plėtojant ir naudojant navigacines technologijas“ vyriausiojo analitiko Andrejaus Jonino, sprendimas sustabdyti GPS kalibravimo stotis Rusijoje „liečia tik navigacinių sistemų palydovų inžinierius, o paprasti vartotojai visame pasaulyje nieko nepajus“: Jungtinės Valstijos turi šimtus palydovų signalų kalibravimo stočių, pastatytų daugiau kaip per 25 metus. „GLONASS tinklui tokios stotys pradėtos statyti tik 2000-ųjų viduryje. Šiandien jos, žinoma, veikia Rusijos teritorijoje, taip pat Brazilijoje ir Kazachstane. Kelios stotys pastatytos Antarktidoje“, – pažymėjo A. Joninas.
Griežtės reikalavimai Jungtinėms Valstijoms
D. Rogozinas taip pat paskelbė, kad Rusija neketina pratęsti TKS eksploatavimo po 2020 metų (JAV siūlo tęsti iki 2024 metų). Jo teigimu, TKS skirtos lėšos bus nukreiptos kitiems perspektyviems kosminiams projektams. Planų išvesti stotį iš orbitos buvo jau anksčiau. „Naudoti ją po šio periodo jau nebetikslinga“, – sakė „Roskosmos“ darbuotojas.
