Rusijos vicepremjeras Dmitrijus Rogozinas paskelbė apie planą 2020 metais nutraukti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) palaikymą ir uždraudė savo šalies bendrovėms pardavinėti raketų variklius JAV įmonėms „Lockheed Martin“ bei „Boeing“, kurios su šiais varikliais į kosmosą kelia karinėms reikmėms naudojamus palydovus. Atrodytų tarsi matas visai JAV kosmoso pramonei. Tik štai neatsižvelgta į vieną aplinkybę: tokios Rusijos sankcijos neįsivaizduojamai praturtins JAV bendrovę „SpaceX“.
Praėjusį mėnesį NASA vadovas, buvęs astronautas Charlesas Boldenas pareiškė, jog Rusija niekuomet netrukdytų amerikiečiams skristi į TKS ir kad jo „planas nenumatytiems atvejams“ prireikus astronautus gabenti į stotį ir atgal galios taip kaip įprasta – nuo tol, kai buvo nutraukta „shuttle“ daugkartinių erdvėlaivių programa iki netolimos ateities – maždaug po trejų metų įgulą į kosmosą žada jau ne valstybinė, o privati JAV bendrovė.
Rusijos vicepremjero vakarykštis pareiškimas apie ketinimus nutraukti bendradarbiavimą su JAV vystant bendrą veiklą kosminėje stotyje, panašu, tiesiogiai prieštarauja C. Boldeno žodžiams, rašo motherboard.vice.com.
Naujausias D. Rogozino pranešimas yra pažadas nutraukti bendradarbiavimą su JAV po šešerių metų – kitaip tariant, ne itin skubiai. Bet C. Boldenas turėtų šiek tiek susirūpinti, kas bus su JAV astronautų kelionėmis į stotį ir atgal, jeigu Rusija sugalvotų vienašališkai nutraukti jau pasirašytas sutartis amerikiečiams parduoti sėdimas vietas „Soyuz“ kosminiuose laivuose bent iki 2017 metų. Kol kas nėra jokių ženklų, kad Rusija ketintu staiga nutraukti amerikiečių galimybes keliauti į kosmosą, bet akivaizdu, kad ir TKS tapo figūra diplomatiniame šachmatų žaidime.
Šiuo atveju ypatinga svarba tenka bendrovei „SpaceX“. Ji turėtų smarkiai pralobti dėl abiejų D. Rogozino pareiškimų.
Amerikiečių bendrovė neseniai buvo išsireikalavusi teismo laikino draudimo JAV Karinėms oro pajėgoms rengti konkursus dėl karinių palydovų kėlimo į kosmosą. Tiesa, kiek vėliau tas draudimas buvo atšauktas. Tačiau jeigu nutrūks raketų variklių tiekimas iš Rusijos, raketos „Atlas V“ ir „Delta IV“ taps bevertėmis ir JAV kariuomenė vėl atsigręš į „SpaceX“ kaip galimą partnerį keliant palydovus į kosmosą.
JAV Karinių oro pajėgų su „Boeing“ ir „Lockheed Martin“ bendra įmone „United Launch Alliance“ (ULA) sudaryta sutartis verta 70 mlrd. JAV dolerių, ji galioja iki 2030 metų – jeigu „United Launch Alliance“ palydovų kelti negalės, „SpaceX“ galės perimti dalį sutartyje numatytų įsipareigojimų ir pinigų.
Ne prastesnės naujienos „SpaceX“ laukia ir iš NASA pusės. Tikimasi, kad rugpjūtį ar vėliau kosmoso agentūra pasirinks vieną arba dvi JAV bendroves, kurios galėtų kurti potencialią pamainą rusiškiems „Soyuz“ kosminiams laivams, gabenantiems astronautus į stotį.
„SpaceX“ nėra vieninteliai pretendentai į komercinę keleivių gabenimo į TKS sutartį su NASA. Bet reikia paminėti, kad viena konkuruojanti bendrovė, Jeffo Bezoso „Blue Origin“, nelabai gali pasigirti kokių nors bandymų rezultatais, o „Sierra Nevada Corporation“ ir „Boeing“ keleiviniams skrydžiams į kosmosą planuojamos naudoti kapsulės turėtų būti keliamos „Atlas V“ raketomis su tais pačiais rusiškais varikliais.
Faktas, jog Rusijos elgesį prognozuoti sunku, veikiausiai paskatins NASA rinktis partnerį, kuris jau įrodė galįs sėkmingai gabenti krovinius į kosmosą. Kol kas krovinius į TKS yra gabenę tik „SpaceX“ ir „Orbital Sciences“ bendrovės, o pastaroji neturi ketinimų užsiimti ir kelevių gabenimu į kosmosą.
ULA tikina, kad yra prikaupę nemažai rusiškų variklių, o D. Rogozinas antradienį teigė, jog variklius amerikiečiams pardavinėtų ir toliau, tačiau tik su garantija, kad jie nebus naudojami Pentagono reikmėms.
Tačiau NASA ieško ilgalaikio partnerio ir jau yra išreiškusi norą išlaikyti TKS kur kas ilgiau, nei iki 2020 metų, kuomet, D. Rogozino teigimu, tą liausis darę rusai.
Įvertinus, kad „SpaceX“ jau ne kartą sėkmingai skrido į TKS tam naudojant JAV pagamintas raketas su JAV pagamintais varikliais, beveik neabejotina, kad bet kokios rizikos vengianti agentūra neketina pasikliauti Rusija, kurios nuomonė po kelių dienų gali dar kartą pasikeisti.