Ar kada susimastėte kokios yra technologinės galimybės, kurios gali identifikuoti jūsų judesius ir nustatyti ar einate, sėdite, sportuojate ar net čiuožiate nuo kalno su slidėmis taisyklingai? Technologija, kuri vadinama „Mocap“ (angl. Motion capture), leidžia tiksliai nustatyti kokie raumenys dirba ir įvertinti apkrovas tenkančias sąnariams. Šiuos pokyčius leidžia įvertinti kompiuterinės programos, kurių pagalba pats tiriamasis, sportininkas, pacientas gali į save pažvelgti iš šalies ir įvertinti kaip jis atlieka tam tikrus judesius, juos koreguoti.
„Mocap“ technologija, lietuviškai vadinama 3D judesių matavimo ir analizės sistema, sėkmingai naudojama ne tik norint įvertinti žmogaus fizinę būklę, bet ir pramogai, pavyzdžiui, mokantis šokti, nes leidžia įvertinti atliekamų judesių tikslumą. „Mocap“ technologija buvo naudojama ir kuriant filmą „Avataras“, kuriame prie žmogaus pritvirtinti žymekliai ir žmogaus daromi judesiai tiksliai ir tikroviškai buvo atvaizduojami kuriant fantastinius personažus.
„Specialūs žymekliai tvirtinami prie žmogaus odos, kurie judesius fiksuoja milimetro tikslumu. Pagal pateiktus daviklio rodmenis galima nustatyti ne tik žmogus ūgį, svorį, bet ir įvertinti kaip žmogus juda bei pagal judesius identifikuoti ar tai moteris ar vyras ir net gi kokia to žmogaus nuotaika – eina piktas, pakylėtas, atsipalaidavęs“, – pasakoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Mechatronikos instituto mokslo darbuotojas dr. Aurelijus Domeika, kuris su kolegomis atlieka tyrimus KTU esančioje Biomechatronikos laboratorijoje.
Reabilitacijai lietuviai naudoti kol kas nenori
3D judesių matavimo ir analizės sistema yra plačiai naudojama medicinos srityje daugelyje pasaulio šalių. Dėka greitaeigių skaitmeninių vaizdo kamerų sistema atvaizduoja žmogaus judesius realiu laiku t.y viską, ką atlieka žmogus, galima iš karto matyti ekrane ir analizuoti bei vertinti atliekamus judesius. Galima stebėti kaip kinta žmogaus eisena, laikysena, raumenų aktyvumas per tam tikrą laikotarpį, bei nustatyti ir įvertinti ar paciento būklė gerėja, kaip gerėja ir pritaikyti tinkamą rebilitaciją, treniruočių režimą.
Judesių matavimų ir analizės sistema padeda žmogui tinkamai parinkti įtvarus, protezus, implantus.
„Dažnai žmogui sunku įvertinti kuris įtvaras jam galėtu būti tinkamiausias, tačiau atlikus judesių analizės tyrimą galime rekomenduoti kuris įtvaras bus tinkamiausias bei atitiks fiziologinius poreikius ir paciento lūkesčius“, – teigia A. Domeika.
Vokietijoje siekiama, kad reabilitacijai atvykęs pacientas už suteiktas paslaugas susimokėtų tik tada, jei reabilitacija buvo efektyvi, t. y. jo sveikatos būklė ir fiziniai rodikliai pagerėjo nei buvo prieš atvykstant. Paciento fiziniai rodikliai, pasitelkiant 3D judesių matavimo ir analizės sistemą „Mocap“, yra fiksuojami visos reabilitacijos metu ir galima tiksliai stebėti ar pacientui gerėja. Įvertinus šiuos duomenis galima nustatyti ar reabilitacija buvo efektyvi, t. y. ar pagerino paciento sveikatos būklę, o tuo pačiu ir gyvenimo kokybę.
„Praėjusiais metais į laboratoriją buvome pasikvietę Lietuvos sanatorijų vadovus, kuriems pristatėme „Mocap“ technologiją ir jos pritaikomumą sanatorijų veikloje, labai gaila, bet Lietuvos sanatorijos dar nėra pribrendę inovatyviems pokyčiams, kurie būtų reikšmingiausi paciento sveikatai“, – apgailestauja A. Domeika.
Populiarėja tarp sportininkų
KTU įrengtoje Biomechatronikos laboratorijoje, kurios įranga įsigyta iš Švedijos, tyrimus ir laboratorinius darbus jau septintus metus atlieka ne tik studentai, bet vyksta ir bendradarbiavimas su įmonėmis, kurioms aktualu ar naudinga atlikti žmogaus judesių analizę. KTU darbuotojai sudarė visą tyrimų ir metodologijos sistemą, kurį padeda ištirti ir išanalizuoti judesio transformacijas. Šiuo metu į laboratoriją kreipiasi daugiausiai sportininkai, kurie nori pasiekti geresnių sportinių rezultatų, išanalizuoti savo daromas klaidas treniruočių metu. „Ši „Mocap“ sistema yra mobili, ją galima transportuoti be kur, netgi galima pasatyti sporto stadione ir stebėti kaip, pavyzdžiui, disko metikas atlieka metimą, nustatyti disko išmetimo greiti, pagreitį, kampą. Treneris žinodamas šiuos duomenis sportininkui gali pasakyti kaip laikyti ranką, kad kitas metimas būtų sėkmingesnis“, – tikina A. Domeika.
Laboratorijoje galima atlikti ir treniruoklių patikrinimą – kaip jie veikia, kokie raumenys ir kaip stipriai dirba, ar nėra defektų, neatitikimų, kai viena treniruoklio pusė turi stipresnę varžą nei kita, kokį poveikį treniruoklis turi žmogaus organizmui. Naudojant „Mocap“ technologiją, KTU laboratorijoje studentas analizavo netgi ir pramoginių šokių judesius ir įrodė, kad sistema vertina objektyviau nei žmogus, nes pasak Aurelijaus Domeikos, technologija „nepataikauja“ šokėjų įvaizdžiui, dainai ar nerašo aukšto balo už gražias akis, o tiksliai fiksuoja atliekamus kojų, rankų ir viso kūno judesius ir nustato jų tikslumą pagal konkretų šokį.
„Mocap“ technologija pasitelkiama labai plačiai, ją taikyti galima kinui, kompiuterinių žaidimų kūrimui, medicinos bei mokslinių tyrimų atlikimui. Tai sritis, kuri ne tik gali tiksliai identifikuoti kaip juda objektas ir tai analizuoti, bet tai atkaroti tiesiogiai. Medicinos, sporto, judėjimo srityse žmonių judėjimo analizė tampa vis svarbesniu tyrimų ir diagnostikos rodikliu“, – pasakoja mokslininkas.