Iš fizikos pamokų daugelis prisimename apie medžiagų virsmus iš vienos būsenos į kitą, pavyzdžiui, kaip vanduo tampa garais ar ledu. Balandžio mėnesį vaikai ir jaunuoliai, apsilankę Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijoje, susipažino su neniutoniniais skysčiais, kurie, priklausomai nuo fizinių savybių poveikio, suskystėja arba sukietėja.
Iš fizikos pamokų daugelis prisimename apie medžiagų virsmus iš vienos būsenos į kitą, pavyzdžiui, kaip vanduo tampa garais ar ledu. Balandžio mėnesį vaikai ir jaunuoliai, apsilankę Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo NSO (Naturales Scientiae Omnibus – gamtos mokslai visiems) laboratorijoje, susipažino su neniutoniniais skysčiais, kurie, priklausomai nuo fizinių savybių poveikio, suskystėja arba sukietėja. Tradiciniai niutoniniai skysčiai visada išlieka skysti.
Kaip pastebi doc. dr. Saulius Mickevičius, VDU Gamtos mokslų fakulteto prodekanas, su neniutoniniais skysčiais susidūriame itin skirtingose srityse. Dalis jų yra natūralios gamtos medžiagos, pavyzdžiui, sakai ar medus, kiti – sukurti pramonėje, tarkime, smala, klijai. Neniutoninis skystis yra ir kraujas, nes sudarytas iš sudėtingų stambiamolekulinių junginių.
„Neniutoniais skysčiai kartais dar vadinami „šokančiais“ skysčiais: prie jų įrengus stiprų garso šaltinį, galima pamatyti bangas, – pasakoja dr. S. Mickevičius. – Tačiau, jei, tarkime, mesime teniso kamuoliuką į stalą ir neniutoninį skystį, jis nuo abiejų atšoks beveik vienodai ir tai rodo šių skysčių panašumą į kietuosius kūnus.“
Dėl molekulių sąveikos visi realieji skysčiai pasižymi vidine trintimi arba klampumu. Skystis yra tarsi sudarytas iš atskirų sluoksnių. Vidinės trinties jėgos atsiranda tarp skysčio sluoksnių, judančių nevienodais greičiais: greičiau judantis sluoksnis veikia lėčiau judantį greitinančiąja jėga, o lėčiau judantis veikia greitesnįjį stabdančiąja jėga. Kuo skystis mažiau klampus, tuo greičiau jis juda. Neniutoninių skysčių klampumas taip pat priklauso nuo temperatūros, pridėto slėgio. Kai suspaudžiate masę, ji elgiasi kaip kietas kūnas, kai atlaisvinate – teka kaip skystis.
Kad geriau suprastų, kaip keičiasi neniutoninių skysčių būsena, jaunieji NSO laboratorijos lankytojai atliko nesudėtingą bandymą: maišė mišinį iš krakmolo bei vandens ir stebėjo, kaip kinta jo savybės.
NSO laboratorija, kurioje mokiniai trumpam tampa mokslininkais, atlieka įvairius tyrimus ir eksperimentus, veiks iki šių mokslo metų pabaigos. Ji įkurta pagal projektą „Nacionalinės mokslo populiarinimo priemonių sistemos sukūrimas ir įgyvendinimas“, kurį vykdo Lietuvos mokslų akademija kartu su partneriais. Vienas jų – Vytauto Didžiojo universitetas. Pagal šį projektą taip pat sukurtas penkiolikos vaizdo pasakojimų ciklas „Mokslas iš arti“, leidžiamos garsių užsienio autorių mokslo populiarinimo knygos, surengtas mokslo populiarinimo audiovizualinių priemonių konkursas, įgyvendinamos kitos veiklos.
