Antradienį GRYNAS.lt konferencijoje lankėsi elektros ir šilumos taupymo ekspertai, kurie atsakė į skaitytojams rūpimus klausimus. Daugiausiai klausinėta apie būdus, kaip taupyti šilumą daugiabučiuose bei kokius taupius buitinius prietaisus įsigyti. Ekspertai patarė atsiminti auksinę taisyklę – pigiausia energija yra ta, kurios mes neišnaudojame, todėl reikėtų nuolat galvoti apie tai, kaip visus veikiančius prietaisus išnaudoti maksimaliai arba nepamiršti jų išjungti, jeigu nenaudojame.
Antradienį GRYNAS.lt konferencijoje lankėsi elektros ir šilumos taupymo ekspertai, kurie atsakė į skaitytojams rūpimus klausimus. Daugiausiai klausinėta apie būdus, kaip taupyti šilumą daugiabučiuose bei kokius taupius buitinius prietaisus įsigyti. Ekspertai patarė atsiminti auksinę taisyklę – pigiausia energija yra ta, kurios mes neišnaudojame, todėl reikėtų nuolat galvoti apie tai, kaip visus veikiančius prietaisus išnaudoti maksimaliai arba nepamiršti jų išjungti, jeigu nenaudojame.
Apie kumščio dydžio prietaisą, padedantį taupyti
Internautas Paulius konferencijoje dalyvavusių ekspertų teiravosi, nuo ko reikėtų pradėti taupyti šilumą bute, kur įrengtas reguliuojamas elektrinis šildymas. „Mano būstas“ inovacijų ir energetinio efektyvumo grupės vadovas Donatas Karčiauskas teigė, kad pirmiausia reikėtų galvoti apie tai, kaip neišleisti šilumos – užsandarinti langus, duris.
„Antras dalykas, kaip mes tą šilumą naudojame, ar dažnai atidarome langus. Vėdintis patartina atidarant langus plačiai ir trumpam, nei atidarius laikyti ilgą laiką. Tada - eilė patarimų, tokių kaip neužstatyti šildymo prietaisų baldais, neuždengti užuolaidomis. Egzistuoja puslapis taupykimesiluma.lt – ten įvairūs šildymo taupymo sprendimai yra pavaizduoti netgi filmuke“, – teigė D. Karčiauskas.
„Lesto“ Inovacijų skyriaus vadovas, racionalaus energijos vartojimo ekspertas Mantas Vaskela taip pat turėjo ką patarti klausimą uždavusiam skaitytojui. Tiesa, jo patarimas buvo trumpas ir konkretus: „Yra maždaug kumščio dydžio prietaisas – laiko rėlė, kuriuo galima nustatyti, kada šildymas veiks, kada neveiks. Kai žmonių būste nėra, šildytis nereikia. Tokio prietaiso kaina – apie 10 litų“.
Jei buto šildymas siekia 2 tūkst., termostatai atsiperka
Ekspertai taip pat sulaukė klausimo apie elektrinį šildymą butuose. Klausiami, ar verta butuose, turinčiuose tokį šildymo būdą, įsirengti temperatūros reguliatorių, jie vienbalsiai teigė, kad tikrai taip, jeigu tik tam yra galimybė.
„Termostatų įrengimas su davikliais kainuoja apie 1000 litų. Termostatas iš esmės atlieka tas pačias funkcijas, kurias atlieka ir laiko rėlė. Vienintelis minusas, kad jei radiatoriai yra seni, gali tekti pakeisti radiatorius arba įrengti papildomus prietaisus prie radiatorių. Jei būsto išlaidos šildymui siekia 1500–2000 litų per šildymo sezoną, tuomet tokia investicija atsipirks. Termostatus įmanoma įsirengti ir prie dujinio, ir prie geoterminio šildymo, taip esant šildymui kietu kuru“, – aiškino „Lesto“ atstovas M. Vaskela.
Svečias iš bendrovės „Mano būstas“ D. Karčiauskas skaičiavo, kad termostatai praktiškai visais atvejais sutaupo 10–15 proc. suvartojamos šilumos ar elektros. „Gali būti ir dar daugiau, jei žmogus turi polėkį tą sistemą reguliuoti, jam yra įdomu ir aktualu taupyti. Labai daug kas priklauso nuo žmogaus“, – sakė konferencijos dalyvis.
LED lemputės tarnauja 20 metų
Skaitytoja Karolina ekspertams uždavė klausimą apie LED lemputes, kodėl kai kurios iš jų yra brangesnės, nors ant pakuotės nurodyta, kad jos skleidžia tokį pat šviesos kiekį.
M. Vaskela akcentavo, kad jei paprasta lemputė šviečia vienerius metus, kompaktinė – fluorescencinė – penkerius metus, tai LED švies apie 20 metų. Tiek jos technologija, tiek ir paklausa nulemia, kad toks produktas šiuo metu yra pats brangiausias.
Savo ruožtu D. Karčiauskas atkreipė dėmesį, kad svarbu ne tik, kiek liumenų šviesos lemputė skleidžia, bet ir kokia yra tos šviesos temperatūra. Namams yra rekomenduojama 2700 K spalva. Energijos taupymo išteklių ekspertai pataria LED lemputes įsirengti praktiškai visur, kur praleidžiate daugiausiai laiko – virtuvėje ir svetainėje, taip pat šios lemputės tinkamos ir miegamuosiuose kambariuose.
Eksperimentai šaldytuve su popieriumi ir vandens buteliais
Internautė Aldona ekspertų teiravosi apie šaldytuvus. Jos klausimas skambėjo taip: „Ar tiesa, kad galima sumažinti šaldytuvo darbą, į jį sudėjus užšaldytus vandens butelius?“
„Lesto“ racionalaus energijos vartojimo ekspertas M. Vaskela patvirtino, kad toks būdas veikia, tačiau didelių sutaupymų, deja, bet neatneša.
„Tačiau šis būdas išmoko vieną svarbią pamoką: jei mes į šaldytuvą nekišime karštų daiktų, tai šaldytuvo elektros sąnaudos neišaugs. Kitu atveju – į šaldytuvą patenka karšto oro, jo vidaus variklis pradeda veikti intensyviau“, – sakė konferencijos svečias. Jo teigimu, kita naudinga rekomendacija – jei tik įmanoma, šaldytuvą virtuvėje statyti kuo toliau nuo viryklės ir orkaitės, kitų šilumą skleidžiančių prietaisų.
Juokaudamas bendrovės „Lesto“ atstovas patarė žiemą naktimis šaldytuvą išnešti į lauką, o ryte – parsinešti. Tokiu būdu prietaisas tikrai veiks mažiausiomis sąnaudomis.
Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovė Edita Petrauskaitė pateikė ir dar vieną naudingą patarimą, kaip įsitikinti, kad šaldytuvui neužkrauname papildomo darbo naštos:
„Dar esu girdėjusi patarimą, kad reikia tarp durelių įkišti popieriaus lapą ir jei jis lengvai išsitraukia, vadinasi, durelės nėra labai sandarios, per jas gali išeiti šaltis. Jei išsitraukia sunkiai – tuomet durys yra sandarios“, – sakė viešnia.
Kaip sutaupyti 80 proc. energijos?
Konferencijos svečiai sulaukė ir klausimo apie elektrinius buitinius prietaisus, teirautasi, kiek jie turi įtakos namų energetiniam efektyvumui.
Tokį klausimą uždavusiai skaitytojai Hanai, M. Vaskela atsakė pirma ją pataisydamas dėl terminų naudojimo: „Pradėkime nuo to, kad namų energetinis efektyvumas priklauso nuo šiluminės varžos, vandens pašildymo įrenginių, šildymo įrenginių ir panašiai. Pagal tai yra nustatoma namo energinio efektyvumo klasė ir prietaisai teoriškai jai įtakos neturi. Prietaisai, kurie naudoja daugiausia elektros energijos, yra apšvietimas ir šaldytuvas. Galima sumažinti apie 60–80 proc. šių prietaisų suvartojimo, jei šie prietaisai yra labai neefektyvūs“.
E. Petrauskaitė papildė šį klausimą, duodama keletą praktinių patarimų. Pirma, jos teigimu, vertėtų išjungti prietaisus ir nepalikti jų budėjimo režime, nes jų veikimas budėjimo režimu gali išeikvoti 20–25 proc. elektros energijos.
„Jei norime pakeisti neefektyvius prietaisus į efektyvius, visuomet reikėtų atkreipti dėmesį, kokios yra prietaisų energijos klasės. Turiu pastebėti, kad raidė A jau nebėra prietaiso efektyvumo ženklas. Šiuo metu efektyviausi yra A+++ klasės prietaisai. Gana greitai iš rinkos dings skalbyklės su A+ ženklu kaip neefektyvios. Jei kalbame apie šaldytuvus kaip apie didžiausią elektros rijiką, A+++ klasės šaldytuvas naudoja 50 proc. mažiau elektros energijos nei A+ klasės šaldytuvas. Tokiu būdu per metus galite sutaupyti apie 100 litų“, – sakė Lietuvos nacionalinės vartotojų federacijos atstovė.
Mažės šildymo kaštai, išaugs kondicionavimas
Skaitytojas Stanislovas ekspertų klausė, ką jie manantys apie klimatologų prognozes dėl kondicionavimo sistemų poreikio augimo.
„Lesto“ atstovas pabrėžė, kad visi pokyčiai nevyksta staigiai, todėl ir staigaus poreikio augimo neturėtų kilti. „Lietuvoje kondicionavimo poreikis nuosekliai didėja, bet jis gal labiau susijęs su žmonių komforto poreikiu, o ne su klimato atšilimu“, – svarstė konferencijos dalyvis. „Mano būstas“ atstovas D. Karčiauskas siūlė niekur neskubėti ir nepulti pirkti kondicionavimo sistemų šiandien pat: „Jei neturite šiandien poreikio kondicionieriui, palaukite, nes prietaisų efektyvumas nuolat gerėja ir ateityje šie prietaisai bus efektyvesni“.
O sulaukęs klausimo,ar šildymo paslaugas teikiančių įmonių perspektyvų netemdo klimatologų prognozės dėl šildymo poreikio mažėjimo, atsakė: „Galiu pasakyti tik tiek, kad su ta pačia sistema įmanomas ir centrinis šaldymas, taigi, kaip bebūtų ar už šilumos, ar už šaldymo komfortą vis tiek turėsime mokėti. Energijos poreikis ateityje bet kokiu atveju tik augs“.
Dažniausiai girdimas klausimas – kaip galima atsijungti nuo centrinio šildymo Vartotojų federacijos atstovės internautė Hana teiravosi, ar turi vartotojas kokias nors teises įsigijus neefektyviai veikiantį buitinį prietaisą atgauti už jį pinigus. E. Petrauskaitė teigė, kad net ir panaudojus šildymo ar elektros prietaisą per dvejus metus, jį dar galima grąžinti, tačiau su sąlyga, kad jis buvo parduotas kaip nekokybiška prekė.
„Jau įsigyjant prietaisą, pardavėjas turėtų informuoti apie tam tikrus techninius parametrus ir galimus sutaupymus. Žinoma, įsigiję pigų kinišką prietaisą, negalėsite daug iš jo reikalauti“, – sakė konferencijos viešnia.
Pasiteiravus, ar į federaciją vartotojai dažnai kreipiasi su skundais, kad įsigijo nekokybiškus, neefektyvius buitinius prietaisus, ji teigė, kad dažniau sulaukiama kitokio pobūdžio klausimų.
„Ar gauname vartotojų skundų? Tiesą sakant, daugiausia gauname skundų dėl pačios šildymo sistemos ir klausimų, kaip galima atsijungti nuo centrinio šildymo sistemos, kaip pakeisti šilumos tiekėją“, – į skaitytojų klausimą atsakė E. Petrauskaitė.
Ko šeimai reikia ir be ko galima apsieiti?
Konferencijos metu skaitytojams rūpėjo ir dar vienas klausimas – buitiniai prietaisai. Skaitytoja Genutė prašė patarti, kokie namų prietaisai yra būtiniausi, ir kurie – ne pirmos svarbos. „Dabar gi labai daug visokių išmanių technologijų ir tų įrengimų yra devynios galybės – kaip nepasimesti ir pasirinkti taupiausius? Gal yra kokie bendri rodikliai, pagal kuriuos reikėtų rinktis?“, – rašė internautė.
E. Petrauskaitė patarė vadovautis paprastu šūkiu – pigiausia elektros energija yra ta, kurios mes nenaudojame: „Taigi atsižvelkite į savo poreikius: buitiniai prietaisai, kurie yra labai svarbūs vienai šeimai, galbūt bus neaktualūs kitai. Tačiau šeimos, kurios augina mažylius, turėtų pasirinkti pirmo būtinumo elektros prietaisus: viryklę, skalbyklę. Džiovyklė, mano nuomone, yra labai neefektyvus prietaisas. Vertėtų tokių prietaisų atsisakyti, arba džiovyklę rinktis kuo mažesnę“.
Kitas taupymo sprendimas, anot jos, naudojamus buitinius prietaisus išnaudoti maksimaliai. Pavyzdžiui, indaplovę prikrauti pilną. „Jei ji turi pusės prietaiso pakrovimo režimą, tai plaunant du kartus pusės įkrovos režimu, jau bus sunaudojama daugiau energijos ir vandens, nei plaunant vieną kartą visiškai pilnai įkrovus“, – patarė konferencijos viešnia.
Anot jos, vertėtų atsisakyti „amerikietiško komplekso“ rinktis kuo didesnius buitinius prietaisus – pavyzdžiui, 2–3 asmenų šeimai rinktis dviejų durų šaldytuvą arba 9 kilogramų talpos skalbyklę vargu ar būtų labai praktiška.
M. Vaskela antrino E. Petrauskaitei, sakydamas, kad visi prietaisai – skalbyklė, džiovyklė, indaplovė – efektyviausiai veikia, kai jie yra pilnai prikrauti. „Vieną lėkštę plaudama ar kelias indaplovė vis tiek sunaudos tiek pat energijos“, – sakė jis. Svečias taip pat juokavo, kad gal šeimai nereikėtų žavėtis ir mažiau universaliais prietaisais tokiais kaip specialus ryžių virimo aparatas ir pan.
„Tačiau čia viskas subjektyvu. Kam nors gal nereikia ir kompiuterio namuose.Tas pats kondicionierius – ar jo reikia? Na, jei žmogus turi problemų su širdimi, jam nuo karščio prastėja savijauta – tuomet tikrai reikia“, – sakė „Lesto“ atstovas.
