Su lietuviško išmanaus žuvų ieškiklio „Deeper“ kūrėjais stovime prie vieno nedidelio Vilniaus ežero kranto. Ieškiklį sumaniusios bendrovės „Friday Lab“ vadovo Aurelijaus Liubino rankose meškerė, kitame jos gale prikabintas sonaras „Deeper“, o rinkodaros vadovas Rolandas Sereika telefono ekrane demonstruoja atnaujintą, maždaug po mėnesio pasirodysiančią sonaro programinės įrangos versiją.
Su lietuviško išmanaus žuvų ieškiklio „Deeper“ kūrėjais stovime prie vieno nedidelio Vilniaus ežero kranto. Ieškiklį sumaniusios bendrovės „Friday Lab“ vadovo Aurelijaus Liubino rankose meškerė, kitame jos gale prikabintas sonaras „Deeper“, o rinkodaros vadovas Rolandas Sereika telefono ekrane demonstruoja atnaujintą, maždaug po mėnesio pasirodysiančią sonaro programinės įrangos versiją.
Nutirpus ledams ir artėjant pirmiesiems žvejybos sezono laimikiams nutarėme pasižiūrėti, kaip sekasi lietuviškojo išmaniojo prietaiso kūrėjams, kurių sonaro „Deeper“ prototipas dar prieš kelerius metus sulaukė didžiulio žvejybos entuziastų susidomėjimo.
O sekasi neblogai. Dabar komanda nuo kelių kūrėjų išsiplėtė iki 13 žmonių,o sonaras ir toliau sėkmingai parduodamas užsienyje. Pasak R. Sereikos, „Friday Lab“ vis dar nespėja sonarų gaminti norintiems.
„Šiandien „Deeper“ išsiųstas į 56 pasaulio šalis. Mūsų internetinėje svetainėje jau apsilankė žmonės iš 178 valstybių“, – džiaugiasi jis.
Sonaras „Deeper“ – į delną telpantis nedidukas įrenginys, naudojamas žuvų buvimo vietos ir vandens telkinio gylio nustatymui. Lietuvių sukurto sonaro išskirtinumas yra tas, kad jo siunčiamus signalus matote išmaniojo telefono ekrane. Signalas į mobilųjį telefoną perduodamas „Bluetooth“ ryšiu.
Pasak R. Sereikos, viena sonaro sėkmės paslapčių slypi jo baterijoje – „Deeper“, skirtingai nei echolotuose, ji itin maža. Tiesa, dėl to sonaro siunčiami duomenys apima gylį iki 40 m, taip pat sonarą reikia krauti dažniau nei įprastinius.
„Profesionaliuose echolotuose įmontuota 3 kg baterija. Kadangi „Deeper“ viduje yra labai maža telefono dydžio baterija, mūsų įrenginys nekraunamas gali veikti iki 4 valandų, – sakė R. Sereika. – Su įprastiniais echolotais didelę bateriją turi tampytis visą dieną, o su mūsiškiu sonaru nereikia laidų ir papildomo ekrano. Dabar išmanieji tampa vis didesnės rezoliucijos, apsaugoti nuo vandens ir jų užtenka, kad pamatytum sonaro duomenis.“
Įrenginiu galima naudotis ir žvejojant žiemą – jo ličio jonų baterija padengta specialia nuo šalčio apsaugančia puta.
Sonaras veikia su specialia programėle, kuri žvejyboje gali praversti ir jo neturintiems – programėlėje bus ir papildomos septynios funkcijos, tokios, kaip pagal mėnulio fazes nustatyti kibadieniai, orų prognozė ir pan.
Konkurentų nedaug
Paklaustas, ar ant kulnų nemina konkurentai, R. Sereika patikina, kad jų nesibaimina.
„Kiti echolotai pagaminti pagal 50 m. senumo technologiją, juos gamina milžiniškos korporacijos ir tam, kad pereitų prie įmantresnių įrenginių, reikia laiko. Be to, mūsų technologijos apsaugotos patentais, todėl ne taip jau lengva sukurti kažką panašaus“, – aiškina R. Sereika.
„Deeper“ surinkimo darbai ir plastiko gamyba vykdoma Lietuvoje, o dalį komponentų, kaip ličio jonų bateriją, „Friday Lab“ atsiveža iš Kinijos ir kitų užsienio šalių.
700 litų kainuojantis lietuvių sukurtas sonaras skirtas didžiosioms pasaulio rinkoms, tačiau juo domisi ir lietuviai.
„Turime galimybę sekti statistiką, kiek laiko žmonės žvejoja su išmaniuoju sonaru skirtingose valstybėse kovo mėnesį buvo žvejota 3 tūkst. valandų, 600 iš jų – Lietuvoje“, – priduria „Friday Lab“ vadovas A. Liubinas.
Lietuviai ketina ir tobulinti sonarą – jau artimiausiu metu bus paleista naujesnė versija, o vėliau ketinama „Bluetooth“ technologiją pakeisti į „WiFi“ ir tokiu būdu sonaro veikimo nuotolį vandenyje praplėsti nuo 50 iki 300 metrų.
„Ketiname gaminti ne tik echolotus, bet ir kitus įrenginius, kurie dirbs su išmaniaisiais telefonais ar planšetėmis. Įgavom daug patirties su ultragarso technologija, patirties kurdami programėles ir subūrėme stiprią komandą“, – šypteli R. Sereika.
