Sveiki, pirmosios mobilių mokėjimų Baltijos šalyse apžvalgos skaitytojai. Norime kartu pasidžiaugti ir pranešti, kad mobilūs mokėjimai – jau realybė Baltijos šalyse – kiekvienas galite tai išbandyti. Jei ši paslauga kol kas netaps Jūsų kasdieniniu įpročiu, bent galėsite pasipuikuoti prieš draugus ar kolegas kokie „kieti“ esate. 
Sveiki, pirmosios mobilių mokėjimų Baltijos šalyse apžvalgos skaitytojai. Norime kartu pasidžiaugti ir pranešti, kad mobilūs mokėjimai – jau realybė Baltijos šalyse – kiekvienas galite tai išbandyti. Jei ši paslauga kol kas netaps Jūsų kasdieniniu įpročiu, bent galėsite pasipuikuoti prieš draugus ar kolegas kokie „kieti“ esate.
Šioje pirmoje apžvalgoje pateiksime tik bendras tendencijas bei trumpai supažindinsime su mobiliomis piniginėmis, kaip jos pakeis mūsų vartojimo įpročius ateityje, kokia nauda iš viso to bankams ir prekybininkams.
Taigi, kas yra ta mobili piniginė (mpiniginė)? Tai banko ar mokėjimo įstaigos mobili programėlė išmaniajame telefone, suteikianti galimybę apmokėti už prekes ar paslaugas prekybos vietose ar internete. Šioje apžvalgoje nepaliesime (kad nesusipainiotų) prekybininkų mobilių parduotuvių, kartais painiojamų su mobiliomis piniginėmis. Baltijos šalyse lyderio pozicijas kol kas užima 2011 metais startavusi mobili piniginė „Mokipay“. Tai NFC (near field communication) technologija paremti mobilūs mokėjimai, nors programėlėje jau matome ir QR ar „Barcode“ skaitytuvą, tad artimiausiu metu galime tikėtis papildomų paslaugų ar net technologinių transformacijų.
„Mokipay“ turi 101 340 vartotojų kurie gali atsiskaityti 267 prekybos vietose Lietuvoje. Pagrindinis vartojimas vyksta mokymosi įstaigose, nes piniginė sujungta su studento pažymėjimu. Tai – natūralus ir protingas žingsnis, norint užsiauginti vartotoją. Atsiskaitymų skaičius siekia iki 1000 transakcijų per dieną. Vienintelis „Mokipay“ trūkumas – piniginė, plačiąja prasme, yra išankstinio apmokėjimo tipo. Tačiau „Mokipay“ aktyviai dirba su Lietuvos bankais, integruodama mokėjimo sąskaitas.
Kita pilnai veikianti mpiniginė yra „Paysera“ – tai naujas mokėjimai.lt produktas, leidžiantis atsiskaityti už prekes ir paslaugas kavinėse, degalinių tinkle „Lukoil“, skanuojant QR kodą. Ši mpiniginė veikia „WoraPay“ mobilių mokėjimų sistemoje. „Paysera“ mpinigine galima atsiskaityti iš savo mokėjimai.lt sąskaitos, kurių yra jau virš 100 tūkstančių. Nors mokėjimai.lt užima dominuojančias pozicijas ekomercijos sektoriuje, pati mpiniginė dar jauna ir žengia pirmus žingsnius šioje srityje.
Latvijoje veikianti „Mobilly“ piniginė leidžia atsiskaityti už paslaugas (parkavimas, taksi ar sąskaitų papildymas) Latvijos teritorijoje. Artimiausiu metu ši mobili piniginė veiks „WoraPay“ mobilių mokėjimų sistemoje.
Medicinos bankas – pirmasis bankas Lietuvoje, pristatantis savo mpiniginę. Ši mpiniginė veikia „WoraPay“ mobilių mokėjimų sistemoje kaip ir „Paysera“. Jau 2013 m. Medicinos bankas pirmasis iš bankų pristatė sąskaitos už paslaugas apmokėjimą per mpiniginę.
Šiaulių bankas taip pat patvirtino „WoraPay“ integracijas ir tikimės, kad jau šią vasarą galėsime atsiskaityti ir su šio banko mpinigine.
DNB bankas – vienas didžiausių Baltijos regione – taip pat ruošiasi testuoti „WoraPay“ sistemą ir patvirtinus naudas yra pasiruošęs sukurti savo mpiniginę.
Taip pat verta pažymėti ir pačią „WoraPay“ mobilią piniginę, kuri suteikia galimybę atsiskaityti pridėjus savo banko mokėjimo kortelę. Pirmas 2014 metų ketvirtis atskleidė kokių bankų mokėjimo korteles vartotojais naudojo dažniausiai:
Vartotojai
Bendras mpiniginių vartotojų skaičius Baltijos šalyse jau siekia kelis šimtus tūkstančių. Kaip taisyklė, tai – inovacijas palaikantis jaunimas bei racionalūs vidutinio amžiaus verslininkai. Daugelis mobilių piniginių vartotojams suteikia nuolaidas arba leidžia prisidėti nuolaidų korteles. Pagrindinė vartotojo nauda šiai dienai – atsiskaitymo savitarna. Ar laukti kavinėje padavėjos su sąskaita, ar eiti sumokėti už kurą, ar tiesiog papildyti savo GSM sąskaitą, reikia laukti, arba kažkur eiti. Mpiniginės suteikia laisvę tai atlikti tiesiog per savo mobilųjį telefoną. Laiką, patogumą bei inovacijas gerbiantis vartotojas ir yra šių dienų mpiniginės pagrindinis vartotojas. Mobilioji komercija dėl apmokėjimo funkcijos nebuvimo neegzistuoja, todėl pačios mobilios piniginės gali būti m. komercijos katalizatorius. Šiandien nusipirkti prekę ar paslaugą galima tik dviejuose vietose – pas pardavėją fizinėje parduotuvėje ir internete. Tačiau juk 95 proc. viso laiko vartotojas būna kitur, t. y. mobilus, ir būtinai su mobiliu telefonu. Ar tai ne proga suteikti vartotojui galimybę kažką nusipirkti visą tą 95 proc. laiką? Jei prekybininkas man suteiktų galimybę susimokėti už abonentą pakeliui į sporto klubą tiesiog suvedus „Fitness24“ ar nuskenavus QR kodą į savo mpiniginę, vietoje to, kad turėčiau parsisiųsti jo programėlę, išsirinkti paslaugą ar prekę ir apmokėti banko pavedimu. Ar tai nebūtu šaunu?
Pabandykime statistiškai apžvelgti naudodami „WoraPay“ pirmo ketvirčio surinktus duomenis, kokios tendencijos matomos mobilių mokėjimų srityje.
Iš 100 proc. vartotojų, mokėjusių mobiliuoju telefonu, net 45 proc., t. y. kas antras vartotojas, mokėjo daugiau nei 1 kartą per pirmą ketvirtį. Pasikartojantis naudojimas yra džiuginantis ir daug žadantis rezultatas. Net 10 proc. vartotojų atsiskaitė daugiau nei 5 kartus, taigi, jau galima teigti, kad šie vartotojai yra mobiliųjų mokėjimų pradininkai ir ambasadoriai.
Į mpiniginę galima gauti čekį tik peržiūrai ir nebūtinai apmokėjimui, todėl nenuostabu, kad pradžioje vartotojas buvo atsargus ir daugiausia tik peržiūrėdavo čekį, bet jo neapmokėdavo. Per pirmą 2014 ketvirtį 45 proc. čekių buvo tik peržiūrėta ir 55 proc. apmokėta. Sausio mėnesį šis rodiklis buvo 50/50, kai kovą atitinkamai 40/60. Matoma tendencija, kad vartotojas įsidrąsina ir jau ne tik pažiūri čekį, bet ir jį apmoka.
Taip pat verta pastebėti, kad mobilia pinigine naudojasi vienodai drąsiai tiek merginos, tiek vaikinai. Ši statistika truputį nustebino, nes, pagal kitus tyrimus, pirmieji bandytojai visada būdavo vaikinai.
Prekybininkai
Prekybininkams Baltijos regione 2014 metai buvo tikras mobilių mokėjimų iššūkis. Po pirmo „MokiPay“ bandymo 2009 metais su NFQ technologija, šiais metais į rinką įsiveržė ir mobilių mokėjimų technologija „WoraPay“. Kitoms mpiniginėms „WoraPay“ pasiūlė QR kodu paremtą technologiją. Ko gero, vienintelis šių technologijų skirtumas yra apmokėjimo artumas ir papildomos įrangos nebuvimas. Naudojant NFC atsiskaityti galima pridedant telefoną prie skaitytuvo (panašiai kaip mokant kortele). Naudojant QR kodą vartotojas gali jausti pilną savitarną ir prekybininkui nebereikia investuoti į papildomą įrangą.
Pirmieji prekybininkai, prisijungę prie „WoraPay“ sistemos, buvo restoranai ir kavinės, nes technologija suteikė galimybes vartotojams atsiskaityti nelaukiant padavėjos. Sistema integruota su kasos sistemomis ir padavėjai suvedus užsakymą į staliuką, čekis su detalizacija ateina tiesiai vartotojui į mpiniginę.
Suvedus PIN kodą, čekis apmokamas ir kasoje tą informaciją padavėja mato realiu laiku. Pasak prekybininkų, tai labai taupo laiką, ypač pietų metu, kai kavinės pilnos lankytojų ir nėra laiko bėgioti su čekiais. „WoraPay“ taip pat pristatė užsakymo priėmimo galimybę restoranams, kai skanuojamas meniu ar dienos pietų QR kodas ir užsakymas iškarto nueina ne tik į kasą, bet ir tiesiai į virtuvę gamybai.
Kitas prekybininkas, išbandęs nutolusius mokėjimus, buvo degalinių tinklas „Lukoil“. Dabar vartotojas tiesiog prie pistoleto nuskenuoja QR kodą ir užpylęs degalus, taip pat gauna čekį į mpinigine, jį apmoka ir išvažiuoja. Šis apmokėjimo būdas taip pat nereikalauja jokių investicijų į savitarnos terminalus ar kitą įrangą, viskas ko reikia – tai atsispausdinti QR kodus iš kiekvienos kolonėlės pusės.
Rodos QR kodai atranda savo nišą mobilių mokėjimų srityje ir gali būti tikras inovacijų proveržis. Jau dabar prekybininkai gali savo paskyroje registruoti QR kodus, prie kurių suvedus prekės pavadinimą ir kainą, galima praplėsti savo prekybos galimybes visiems mobiliems vartotojams. Pirkėjui tereikia nuskenuoti QR kodą su mpinigine ir čekis ateis akimirksniu, kurį apmokėjus prekybininkas gaus užsakymą, o Jūs – abonentą, bilietą, paslaugą ar prekes, kurias pristatys Jums į namus. Ta pati technologija veikia skenuojant ne tik QR, bet ir mūsų įprastus barkodus, kuriuos matome parduotuvėse. Jau dabar VIP klientai prekybos vietose gali mėgautis pilna savitarna, kai išsirinkus prekę, nuskenuoji jos barkodą ir susimokėjęs aplenki visas eiles.
Vis tik didžiausias iššūkis prekybininkams, naudojantiems mobilius atsiskaitymus, yra prisiversti atsisakyti nuolaidų kortelių ir mobilius atsiskaitymus naudoti vietoje nuolaidų ar lojalumo kortelių.
Lojalumo kortelė yra viso labo vartotojo identifikacija (ID) kuri turi tris pagrindinius tikslus:
- Paskatinti spontaninį pirkimą pateikiant nuolaidas konkrečioms prekėms, tam tikru laiku ar vietoje.
- Paskatinti lojalumą, kad vartotojas sugrįžtų dar kartą (čia veikia kaupiamieji procentai).
- Surinkti vartotojo komunikacijos informaciją (tel., e. paštą) ir kaupti informaciją apie vartojimo įpročius.
Pagrindinis prekybininko tikslas, naudojant visą surinktą informaciją, yra parduoti daugiau ir vis brangesnių prekių. Didiesiems prekybos tinklams profesionalus duomenų panaudojimas nėra naujiena, bet kaip nepasiduoti nuolaidų kortelių pagundai mažam restoranui ar šeimos parduotuvėlei, kai aplinkui visi dalina korteles? Ar smulkus ir vidutinis verslas pajėgus surinkti visą informaciją apie savo klientus bei efektyviai ją panaudoti, ar tai viso labo masinė mada?
Jei negalime taip paprastai patikrinti spontaninio pirkimo skatinimo naudos bei neužtikriname realaus klientų lojalumo, ar suteikdami 10–20 proc. nuolaidas ne per brangiai sumokame už kliento duomenis, kurie dažnai anketose pildomi, bet, kaip anketose pažymima, dažniausiai nurodo nesiųsti jokios reklaminės informacijos?
Mokant grynais ar mokėjimo kortele, prekybininkas negauna jokios informacijos ir negali kaupti bei analizuoti vartotojų įpročių su tikslu pagerinti prekes ar aptarnavimo kokybę. Naudojant mpinigines, prekybininkui nebereikia dubliuoti veiksmų kaupiant informaciją. Visada yra žinoma koks telefono numeris, kokias prekes, kur ir kada pirko. Tereikia tik išmaniosios analitikos, kad suprasti, kaip tobulinti paslaugas bei atpažinti pabėgusius klientus, ar nuspėti jų sekančius pirkimus.
Restoranų tinklo „Takeway“ atstovo A. Bakano teigimu – „Sistemos įdiegimas pirmajame restorane truko apie 3 savaites: derinome sąlygas, išsisprendėme techninius niuansus, sukūrėme maketus su informacine medžiaga. Vėliau viskas vyko kur kas greičiau. Kadangi „WoraPay“ sistema pateisino mūsų lūkesčius, atidarydami naujus restoranus, ją planuojame diegti nuo veiklos pradžios. Tikimės, kad ateityje ji bus tokia pat populiari kaip ir atsiskaitymai banko kortelėmis bei pasieks apie 30 % visų atsiskaitymų, nes žmonės mobilųjį telefoną prie savęs turi dažniau nei piniginę“.
Pagal statistiką aiškiai matome tendenciją, kad mobilių atsiskaitymų didėjimas tiesiogiai susijęs su prekybininko noru pasiekti savo tikslus panaudojant tai kaip technologiją, o ne tradiciškai žiūrint į mobilius mokėjimus kaip dar vieną rinkodaros kanalą. Prekybininkai, kurie patys skatina mobilius atsiskaitymus, skina geresnius vaisius.
Apibendrinant, galima drąsiai teigti, kad jaunoji karta pasiruošusi revoliucijai ir nebijo pakeisti savo įpročių. Tai labai geras signalas bankams ir kitoms mpiniginėms pradėti rūpintis savo klientais, ir paversti savo mobilias programėles mpiniginėmis.
