Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. Virtualus pasaulis pradeda išaugti kompiuterių ir išmaniųjų telefonų marškinėlius ir keliasi į mus supančią aplinką. Taip teigia Kauno technologijos universitete (KTU) surengtos festivalio „Info Show“ konferencijos „Žaidimų virtuvė“ dalyviai.
Oskarą už geriausią scenarijų šiemet pelniusiame filme „Ji“ (angl. „Her“) vaizduojamas ateities pasaulis jau tampa realybe. Virtualus pasaulis pradeda išaugti kompiuterių ir išmaniųjų telefonų marškinėlius ir keliasi į mus supančią aplinką. Taip teigia Kauno technologijos universitete (KTU) surengtos festivalio „Info Show“ konferencijos „Žaidimų virtuvė“ dalyviai.
„Šiandien gyvename mobiliųjų technologijų pasaulyje, interneto epochoje. Tačiau jau po penkerių metų jos (virtualios technologijos – red. past.) ateis į visą mus supantį pasaulį: jas montuosime į grindis, sienas, visą aplinką. Technologijos tobulėja ir keičiasi kiekvieną dieną“, – teigė medijų laboratorijos „Gluk Media“ įkūrėjų Bartas Polanskis.
Dvyliktą kartą surengto festivalio „Info Show“ konferencijoje „Žaidimų virtuvė“ B. Polanskis pasakojo apie audiovizualines skaitmenines technologijas. Pranešimus apie žaidimų kūrimą, jų rinką ir perspektyvas taip pat skaitė žurnalo „GameOn“ redaktorius Artūras Rumiancevas, didžiausios Lietuvoje žaidimų kūrėjų kompanijos „Nordcurrent“ projektų vadovas Tomas Jakubauskas, neseniai įsteigtos Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacijos direktorius Gediminas Tarasevičius.
Gediminas Tarasevičius (KTU nuotr.)
Mokslinė fantastika virsta realybe
B. Polanskis audiovizualinėmis technologijomis susižavėjo studijuodamas universitete. Rašydamas bakalaurinį darbą, troleibuse esančioje informacinėje bėgančioje eilutėje jis parašė: „Aš nusipirkau automobilį ir daugiau nebevažinėsiu troleibusu“. Vaikinas taip bandė įtraukti keleivius į žaidimą, stebėjo jų reakciją, rašoma KTU pranešime spaudai.
Jis pasakojo visada žavėjęsis socialiniu menu, viešos aplinkos poveikiu žmogui, kai pagrindiniu žaidimo veikėju tampa ne prie kompiuterio sėdintis žaidėjas, o atsitiktinis praeivis ar renginio dalyvis, kurį į žaidimą įtraukia jį supančioje aplinkoje „užkabinęs“ vaizdas, garsas.
„Dar mokydamasis mokykloje pradėjau rinkti nepažįstamų žmonių nuotraukas. Kurdavau jų personažus. Sugalvodavau vardus, profesijas, jų gyvenimų istorijas, nors žinojau, kad niekada su jais nesusitiksiu“, – kelio į audiovizualines technologijas pradžią atsiminė B. Polanskis.
„Hyundai“ teleportacijos stotelė, formą keičiantys baldai, planšetiniais kompiuteriais valdomas muzikiniu instrumentu virtęs namas, SMS žinutėmis valdomas pastatas – tai tik keli Minske, Vilniuje, Rygoje, JAV įgyvendinti „Gluk Media“ audiovizualinių technologijų projektai.
B. Polanskis įsitikinęs, kad tokie projektai netrukus taps ne proginiais renginiais, o mūsų kasdienybe, kai einant gatve su mumis bendraus mus supanti aplinka.
Žmogus – žaidimo dalis
Su B. Polanskiu sutinka ir A. Rumiancevas, pabrėžęs, kad visi esame žaidėjai – ir vaikai, ir suaugusieji, o žaidimų ateitis – kuo didesnis jų interaktyvumas, stengiantis žaidimizuoti visas gyvenimo sritis, žmogų paverčiant žaidimo dalimi.
Pranešimą „Ar žaidimų industrija jau subrendo?“ skaitęs „GameOn“ žurnalo redaktorius sakė, kad, įvairias skaičiavimais, pasaulinė žaidimų rinka viršija 100 mlrd. JAV dolerių, todėl galima drąsiai teigti, kad kompiuterinių žaidimų rinka yra visiškai subrendusi
„Socialiniai tinklai taip pat stengiasi vartotojus įtraukti žaidimą, nes žaisti mėgsta visi. Įrodyta, kad visi žmonės gimsta būdami geimeriais. Vaikai, ypač – iki 5–6 metų amžiaus, viską išmoksta žaisdami. Tik vėliau žaidimas yra nuslopinamas, pavyzdžiui, vaikui neleidžiama iš plastikinių kokteilių šiaudelių statyti Eifelio bokštą“, – svarstė A. Rumiancevas.
Geri programuotojai, prasti pardavėjai
„Žaidimų virtuvės“ pranešėjai džiaugėsi, kad pradėti kurti kompiuterinius žaidimus yra sudarytos puikios sąlygos tokiose vietose kaip startuolių inkubatorius KTU „Startup Space“, tačiau žaidimų kūrėjai Lietuvoje yra vis dar labai susiskaldę ir dirba kiekvienas sau.
G. Tarasevičius tikisi, kad neseniai įkurta Lietuvos žaidimų kūrėjų asociacija suvienys profesionalus ir mėgėjus žaidimų kūrėjus bei paskatins mūsų šalies verslininkus investuoti į šią kasmet augančią rinką.
„Dabar kiekvienas gali sukurti žaidimą. Dar prieš 15 metų tai atrodė nerealu. Tačiau visi žaidimų kūrėjai Lietuvoje yra susiskaldę, nenori skleisti apie save informacijos, todėl studentai nežino, kaip į šią rinką įsilieti, kaip įgyti patirties“, – sakė G. Tarasevičius.
Jo teigimu, lietuviai yra geri programuotojai, dizaineriai, tačiau nemoka sukurto žaidimo parduoti.
