Mobili darbo aplinka, kai darbuotojas gali dirbti iš namų ar nuotoliniu būdu, tampa pageidaujama praktika ir Lietuvoje. Tyrimų duomenimis, 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba lanksčiai, dar bent tiek norėtų tokios galimybės. Darbuotojų norą palaiko, o darbdavio apsisprendimą skatina didžiųjų pasaulio valstybių pavyzdys bei didelė tokiam darbui skirtų priemonių pasiūla. Pastaroji, viena ranka dalindama naudą ir pažangą, kita perspėja – išlaidos saugumui tik didės. 
Mobili darbo aplinka, kai darbuotojas gali dirbti iš namų ar nuotoliniu būdu, tampa pageidaujama praktika ir Lietuvoje. Tyrimų duomenimis, 20 proc. Lietuvos darbuotojų dirba lanksčiai, dar bent tiek norėtų tokios galimybės. Darbuotojų norą palaiko, o darbdavio apsisprendimą skatina didžiųjų pasaulio valstybių pavyzdys bei didelė tokiam darbui skirtų priemonių pasiūla. Pastaroji, viena ranka dalindama naudą ir pažangą, kita perspėja – išlaidos saugumui tik didės.
„Rinkos diktuojamos sąlygos įsuka verslą į užburtą ratą. Technologijos niekaip neatsiejamos nuo verslo pažangos, kita vertus, didėja saugumo pažeidžiamumas. Jei prieš penkerius metus, kalbėdami apie saugumą, rekomenduodavom tik antivirusinę sistemą, tai dabar efektyviai apsaugai reikia kur kas daugiau investicijų“, – sako Tomas Parnarauskas, saugumo sprendimus Lietuvoje pristatančios įmonės „NOD Baltic“ vadovas.
Sąlygas mobiliam darbui suteikia paslaugų kūrėjai
Mobilus darbas neatsiejamas nuo galimybės prisijungti prie informacijos iš bet kur ir bet kada. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl įmonės nekuria mobilaus darbo sąlygų – ribotos techninės ir technologinės galimybės. Tradicinių serverių pirkimas, kaip ir pritaikymas prie jų jungtis iš įvairių vietų ir įvairiomis priemonėmis, reikalauja didelių kaštų. Pastaruoju metu situacija kardinaliai keičiasi. Mobiliam darbui skirtų paslaugų ir priemonių kūrėjai kartu suteikia ir virtualias darbo vietas, kurias galima išsinuomoti mažiau nei už 100 Lt/mėn. Taip įmonės gali taupyti kaštus, greičiau vykdyti IT infrastruktūros susijusius pokyčius.
„Čia kaip su automobiliu. Norėdamas važiuoti, neprivalai pirkti visos degalinės. Įsipili degalų tiek, kiek reikia ir tada, kada reikia. Paslaugų kūrėjai atriša įmonėms rankas – verslui nereikia pirkti serverio, programinės įrangos licencijų, rūpintis duomenų atsarginėmis kopijomis, brangiu aptarnaujančiu personalu – viskas suteikiama prie perkamų įrankių, paslaugų“, – sako T. Parnarauskas.
Anot T. Parnarausko, IT infrastruktūra virtualioje erdvėje suteikia verslui galimybes, kurios anksčiau nebuvo prieinamos dėl didelių kaštų. Debesų kompiuterijos paslaugų plėtojimu suinteresuotos ir didžiosios Europos šalys, kurios vis plačiau taiko lanksčios darbo vietos sąlygas tiek versle, tiek valstybiniame sektoriuje. Ši tendencija per tarptautines kompanijas ir rinkos madas persiduoda mažesnėms šalims, o Lietuva nelieka nuošalyje.
Dabar šalyje įmonių, į virtualią erdvę pilnai perkėlusių darbo procesus, skaičius nedidelis. Vertinant iš kito pusės, kone kiekviena įmonė turi sąsają su paslaugomis virtualioje erdvėje. Ir čia nereikia akių kreipti tik į socialinius tinklus. Verslas keliauja į virtualią erdvę per mobiliuosius įrenginius, pokalbių programas, vaizdo konferencijas, informacijos saugyklas, galiausiai kasdien naudojamą el. paštą ar klientų aptarnavimo sistemas.
Virtuali IT infrastruktūra verslui pilnai sukurta ir sparčiai plečiama, siūlomas platus debesų kompiuterijos paslaugų spektras. Atsiranda verslo valdymo apskaitos, dokumentų tvarkymo sprendimai – tiek verslui, tiek viešajam sektoriui. Verslui paslaugas teikti pasiruošę ir programėlių kūrėjai.
Suderinamumas auga, prieinamos informacijos kiekis mažėja
Mobilaus darbo galimybė iš vienos pusės labai patogi funkcija, iš kitos – vartai grėsmėms. Darbo įrankių pasirinkimas plečiasi. Kompiuteriai, telefonai, specialios programėlės, net spausdintuvai – sukuriamas milžiniškas ryšių tinklas, kur visi darbui naudojami įrenginiai sklandžiai jungiasi tarpusavyje, interneto ar vietinio tinklo pagalba be trikdžių keičiasi duomenimis. Tokiame plačiame tinkle saugumo spragą atrasti lengviau nei bet kada.
Kuo daugiau kelių patekti prie duomenų, tuo sunkiau verslui juos efektyviai apsaugoti. Viena silpna vieta atveria prieigą prie visų įrenginių, leidžia metų metus šnipinėti prisijungimo slaptažodžius, perimti duomenų srautą perkėlimo į virtualias saugyklas metu. Įvertinus žmogiškąjį faktorių, kad darbui skirti mobilieji darbo įrankiai naudojami ir asmeninėms reikmėms, saugumo situacija tampa kone nevaldoma.
Iškilus sudėtingesnių sprendimų poreikiui, dėmesys išsiplečia nuo pavienio kompiuterio į bendrą tinklo saugumą. Pastarajam atitenka didžiausia dalis – 21 proc. visų saugumui skiriamų išlaidų. Įvairiais skaičiavimais, išlaidas tinklo saugumui šiais metais didins per 40 proc. kompanijų. Planuojama, kad kils išlaidos mobiliosioms darbo priemonėms, apsaugai nuo kenkėjiško turinio internete.
Augantys kaštai IT infrastruktūros apsaugai bus susiję ir su naujų paslaugų poreikiu. Iš jų pastaruoju metu smarkiausiai populiarėja duomenų šifravimas. Verslas pradeda riboti pasiekiamos informacijos prieinamumą. „Įsivaizduokite, kad galite nebrangiai nuvykti į svajonių miestą – skristi, plaukti, važiuoti traukiniu ar automobiliu. Deja, nuvykus pasitinka informacija, kad galite aplankyti tik vieną muziejų, nes kitos vietos jums uždraustos. Analogiška situacija dabar vyksta ir su sąlygomis dirbti mobiliai balansuojant tarp duomenų saugumo ir funkcionalumo“, – sako T. Parnarauskas.
Kiekvienas žingsnis link inovatyvumo augina visuotinio šnipinėjimo baimę, verčia ieškoti kardinalių priemonių. Verslo dažnas pasirinkimas – šifruoti duomenis elementariai užkertant prieigą prie informacijos. Šią tendenciją skatina ir IT sprendimų kūrėjai – auga duomenų šifravimo paslaugos tiek kompiuteriams, tiek telefonams. Anksčiau išskirtinai naudotas su finansais susijusių verslų – bankų, kazino, dabar šifravimas tampa įprasta praktika vis daugiau įmonių. Pradedant nuo dokumentų ir baigiant telefoninių pokalbių šifravimo po paskutinių pasiklausimo incidentų tiek valstybiniame, tiek privačiame sektoriuje.
