Visa namų ūkiui reikalinga elektros energija – iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Netrukus ir Lietuvoje tai gali tapti ne išimtimi, o taisykle. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai pabrėžia, kad ypač reikėtų dėmesį atkreipti į saulės energiją, kuri nebėra tokia brangi kaip iki šiol. 
Visa namų ūkiui reikalinga elektros energija – iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Netrukus ir Lietuvoje tai gali tapti ne išimtimi, o taisykle. Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai pabrėžia, kad ypač reikėtų dėmesį atkreipti į saulės energiją, kuri nebėra tokia brangi kaip iki šiol.
„Žalią“ elektros energiją galime gauti „įdarbinę“ namo stogą, padengdami jį saulės moduliais, išsikėlę mažąją vėjo elektrinę, specialia elektrą gaminančia plėvele aptraukę langus ar virtuvėje įsirengę biodegalais varomą kogeneracinę mikroelektrinę, kuri iš išorės atrodo kaip eilinė virtuvinė spintelė ar šaldytuvas. Darže įrengtas plėvelinis šiltnamis taip pat gali gaminti elektrą.
Visi šie namo elektros energijos imtuvai – optimaliai valdomi: išmaniosios indaplovės, skalbyklės pačios pasirinktų laiką, kada dirbti, priklausomai nuo vėjo stiprumo, saulės apšvitos ar elektros energijos kaupiklyje esamo įkrovos kiekio, o šildymo išlaidų mūsų kišenė nė nepajustų.
Skamba kaip nereali svajonė? Nebūtinai. Tereikia pereiti prie intensyvesnio atsinaujinančių išteklių energetikos vartojimo.
„Bent 10 proc. Lietuvoje sunaudojamos elektros energijos būtų galima nebrangiai pasigaminti naudojant saulės spindulių energiją“, – teigia Kauno technologijos universiteto (KTU) vyr. inžinierius, atsinaujinančiųjų išteklių energetikos specialistas dr. Vytautas Adomavičius, primindamas, jog atsinaujinančiųjų išteklių neįmanoma blokuoti, nutraukti ar naudoti politiniam spaudimui.
„Žaliosios“ energetikos vystymasis Lietuvoje pralenkia lūkesčius
Mokslininkas įsitikinęs, jog perėjimas prie energijos gamybos iš atsinaujinančiųjų išteklių yra patikimas kelias Lietuvai siekiant energetinės nepriklausomybės ir siūlo daugiau investuoti į saulės ir vėjo elektrinių įrengimą. Europos Sąjungos Atsinaujinančiosios energijos taryba (EREC) planuoja, kad iki 2040-ųjų net 82 proc. pasaulyje sunaudojamos elektros energijos bus gaminama iš atsinaujinančiųjų išteklių. Nors pagal šį rodiklį Lietuva šiuo metu atsilieka nuo kaimynės Latvijos (62 proc.) ar net Papua Naujosios Gvinėjos (39 proc.), situacija sparčiai gerėja.
„Per kelerius metus matyti dideli pokyčiai. Galime pakoreguoti vis dar nepakeistą oficialų Lietuvos tikslą iki 2020-ųjų įrengti saulės elektrinių, kurių suminė galia būtų 10 MW (ji jau 2013 m. pasiekė apie 67 MW). Naujasis Lietuvos tikslas galėtų būti bent 1 GW iki 2020 metų“, – svarsto V. Adomavičius.
Mokslininko skaičiavimu, jei elektros gamyba iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių plėtosis tokiu tempu kaip dabar, tai Lietuva savo nacionalinį tikslą 2020 metais gaminti 21 proc. elektros energijos iš šių išteklių nesunkiai pasieks ir jį viršys.
Iš atsinaujinančių šaltinių – 100 proc. energijos
Pasaulyje jau dabar yra gana daug šalių, kurios didžiąją dalį elektros energijos pasigamina iš atsinaujinančiųjų šaltinių. Europoje pagal šį rodiklį pirmauja Islandija (100 proc.) ir Norvegija (98 proc.), nedaug atsilieka Gruzija (86 proc.) ir Albanija (85 proc.).
Pietų Amerikoje pažangiausias šiuo atžvilgiu yra Paragvajus (100 proc.), o Afrikoje net keturios šalys – Lesoto, Mozambikas, Zambija ir Kongas – 100 proc. elektros energijos 2011–2012 metais pasigamino iš atsinaujinančiųjų išteklių. Apie 50 valstybių pasaulyje 2012 metais labai didelę dalį elektros energijos (nuo 40 iki 100 proc.) gaminosi naudodamos atsinaujinančiuosius energijos išteklius.
Elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ duomenimis, 21 proc. iš 2014-ųjų vasarį Lietuvoje pagamintos elektros energijos sudarė pagamintoji vėjo elektrinėse. Į šalies elektros energijos perdavimo tinklą nuolat keliauja elektra iš vėjo elektrinių, kurių suminė galia viršija 200 MW.
Tiria vėjo elektrinių pajėgumus
„Atsinaujinančių šaltinių energetika yra nauja ir perspektyvi sritis. Žinoma, nepaisant akivaizdžių jos privalumų, yra ir techninių niuansų, kuriuos reikia apsvarstyti ir išspręsti“, – teigia KTU Elektros energetikos sistemų katedros docentas Audrius Jonaitis.
KTU mokslininkų grupė šiuo metu atlieka tyrimus, kuriais siekiama nustatyti maksimalią būsimų vėjo elektrinių parkų generuojamą galią, kurią būtų galima prijungti prie esamo šalies elektros perdavimo tinklo.
„Siekiame nustatyti elektros tinklo galimybes, taip pat, kokie veiksniai ribotų vėjo elektrinių galias ir ką reikėtų keisti, jeigu norėtume padidinti vėjo elektrinių galią“, – apie atliekamos studijos tikslus pasakoja A. Jonaitis.
Saulės energijos galimybės neįvertintos
Atsinaujinančiųjų išteklių energijos specialisto V. Adomavičiaus nuomone, saulės energetikos galimybės Lietuvoje dar pakankamai nesuvoktos ir neįvertintos. Europoje saulės elektrinių sparčiai daugėja. Dar 2011-aisiais jų per metus įrengtoji suminė galia (47 proc.) gerokai pralenkė suminę tais metais įrengtų vėjo elektrinių galią (21 proc.). Tais pačiais metais pirmosios į energetikos sistemos tinklą integruotos saulės elektrinės buvo įrengtos ir Lietuvoje.
Dėl technologijų pažangos – saulės elementams pagaminti naudojama vis mažiau silicio – nuolat mažėja saulės elektrinių įrengimo kaina ir, tuo pačiu, jų gaminamos elektros energijos savikaina. Atitinkamai mažėja ir energijos supirkimo kaina.
V. Adomavičius tikina, kad šie technologiniai faktoriai turėtų smarkiai padidinti saulės energetikos populiarumą visame pasaulyje, tarp jų ir Lietuvoje, nes tuomet saulės elektrinės bus pajėgios konkuruoti su pačiais pigiausiais elektros energijos gamybos būdais.
